Lietuvos verslo ir gyventojų optimizmas – ant savo galimybių pervertinimo ribos. Ekonomistai perspėja, kad yra požymių, jog kai kurie lūkesčiai yra pernelyg dideli, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios"
Naujausi verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai rėkte rėkia, kad verslas bei gyventojai kaip niekada optimistiškai vertina ateities perspektyvas.
Analitikai pripažįsta, kad ūkio perspektyvos iš tiesų teikia pagrindo optimizmui – bendrasis vidaus produktas kasmet didėja po 7%, skolintis galima vis dar palyginti pigiai, o atgynimai didėja sparčiai. Kita vertus, specialistai bando vėsinti pernelyg didelį įkarštį. Jie perspėja, kad optimizmui didėjant gali įsisukti nepamatuotų lūkesčių ratas. Gyventojai tikisi tokio pat spartaus kaip ir iki šiol pajamų didėjimo, verslas – pelno augimo , todėl ir vieni, ir kiti skolinasi labai drąsiai, kartais net viršydami savo galimybes. Ilgainiui tokie rinkos dalyviai gali susidurti su mokumo problemomis, t.y. jie nebesugebės grąžinti skolų.
„Po sunkesnių metų galimybės pagaliau pradėjo sutapti su norais“, – gerėjančias nuotaikas iliustruoja Tomas Andrejauskas, „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.
Tačiau kaistanti ekonomika turi neigiamų bruožų – verslui vis aktualesnė išteklių trūkumo ir didėjančių darbo jėgos sąnaudų problema.
Kitas pavojaus skambutis – dėl gausaus vartojimo sparčiai didėjantis einamosios sąskaitos deficitas (ESD). Šį rodiklį itin priekabiai stebi užsienio investuotojai. Išaugęs deficitas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių užsienio bankai ir reitingų agentūros šių metų vasarį pakėlė aliarmą dėl Latvijos ekonomikos. Šios šalies ESD deficitas peržengė 20%.
„Turiu pripažinti, kad pernai Latvijos gyventojų ir verslo lūkesčiai buvo pernelyg optimistiški“, – teigia Martinas Kazakas (Martinš Kazaks), Latvijos „Hansabanko“ vyriausiasis analitikas.
Pavyzdžiui, gyventojai skolinosi iš bankų tikėdamiesi, kad jų pajamos dar bent kelis metus iš eilės didės po 20-30%.
„Deja, į pavojaus signalus vangiai reagavo rinkimais susirūpinusi Latvijos vyriausybė. Jei pernai būtų imtasi tinkamų priemonių, užsienio investuotojų triukšmas šių metų pradžioje nebūtų kilęs“, – nurodo p. Kazakas.
Latviai galiausiai buvo priversti parengti infliacijos mažinimo planą, kurio visos nuostatos pradedamos įgyvendinti nuo šių metų birželio.
„Tiesiausias ir lengviausias kelias Vyriausybei suvaldyti infliaciją – subalansuotas biudžetas. Valdžia turėtų pernelyg neišlaidauti, kai ekonomikai gerai, ir didinti išlaidas, kai ūkio plėtra lėtėja“, – aiškina p. Andrejauskas.
Rimantas Rudzkis, DnB NORD banko vyriausiasis ekonomistas, atkreipia dėmesį, kad keičiasi ir bankų požiūris.
„Jau daromi nedrąsūs žingsniai griežtinant paskolų išdavimo sąlygas“, – sako p. Rudzkis.
Apie priekabesnį rizikos vertinimą finansuojant verslus ir gyventojus garsiai kalba ir pagrindinių Lietuvos komercinių bankų savininkai – Šiaurės šalių bankai.
Anot p. Andrejausko, svarbu, kad verslas nesusikoncentruotų tik į vidaus sektorių ir neapleistų į eksporto rinkas orientuotų sektorių. Specialistas prognozuoja, kad ateityje bankai daug mieliau finansuos į eksportą orientuotus verslus.
Analitikai neabejoja, kad anksčiau ar vėliau ūkio plėtra tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse lėtės, tačiau tikisi vadinamojo "lengvo nusileidimo" scenarijaus. Tai reiškia, kad ūkio augimas sulėtės nežymiai ir didelių neigiamų pasekmių neturės.
