Turintieji ilgalaikių įsipareigojimų bankams litais artimiausiu metu, matyt, miegos itin neramiai. Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanos (VILIBOR), lemiančios su kintamomis palūkanomis paimtų paskolų įmokų dydį, vakar pasiekė 8 metų aukštumas ir gali kilti dar labiau.
3 mėnesių VILIBOR per dieną šoktelėjo 55 procentiniais punktais - iki 8,95 proc., o 6 mėnesių padidėjo net 67 - iki 9,21 proc. Tad skirtumas tarp skolinimosi išlaidų litais ir eurais šiuo metu siekia net iki 4,56 proc. Tai reiškia, kad 200 tūkst. litų būsto paskolą litais pasiėmęs žmogus bankui per mėnesį turi sumokėti apie 780 litų didesnes palūkanas nei turintis tokią pačią paskolą eurais.
Nepriklausomas finansų ekspertas Vaidas Vyšniauskas sako, kad netrukus VILIBOR gali perkopti ir 10 proc. ribą.
„Jei jau vienas didesniųjų bankų platina savo obligacijas su 9,8 procento metinėmis palūkanomis, tai manau, kad tarpbankinės palūkanų normos dar kils. VILIBOR atspindi vidinės rinkos ypatumus, egzistuojančią riziką. Bankai nepasitiki vieni kitais, nenoriai skolina, o litų nei iš Švedijos, nei iš kitur negausi. Tad belieka tik skolintis iš gyventojų skatinant juos dėti indėlius, pirkti obligacijas, už kurias mokamos didesnės palūkanos“, - sakė V. Vyšniauskas.
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, kad pasaulio rinkose ir Lietuvoje šiuo metu dar tebėra itin įtempta padėtis, tad kalbėti apie tai, kad palūkanų normos pasiekė lubas, esą tikrai dar negalima.
„Be to, patys prasčiausi šalies ekonominiai rodikliai paaiškės dar tik ateityje - kol kas turime tik preliminarius III ketvirčio rezultatus. Finansų rinkoms nervingumo prideda ir nežinomybė dėl būsimos valdžios. Jeigu jai seksis šalies ūkį tvirtai suimti į rankas, įvesti fiskalinę drausmę, tai palūkanų normos gali pradėti mažėti net ir nepasitaisius ūkio rodikliams“, - sako R. Rudzkis.
Vilties pasiskolinusiems litais gali įžiebti nebent tai, kad Lietuvos bankas vakar po kelerių metų pagaliau ryžosi sumažinti komercinių bankų privalomųjų atsargų normą nuo 6 iki 4 proc. Šis sprendimas atlaisvins apie 1 mlrd. litų įšaldytų bankų lėšų.
„Mus tenkina ir dabartinė situacija kreditavimo rinkoje, tačiau šis sprendimas galbūt leis kiek suaktyvinti kreditavimą ir galbūt būtų tam tikra parama komerciniams bankams. Negalėčiau pasakyti, kad vien dėl šio sprendimo bankai sumažins paskolų palūkanas, bet tai būtų žingsnis ir į tą pusę“, - BNS sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Pasak „Swedbank“ Lietuvoje Finansų rinkų tarnybos vadovo Tomo Andrejausko, dėl šio sprendimo lietuviškų pinigų rinkoje padaugėjus laisvų pinigų VILIBOR palūkanos gali šiek tiek sumažėti. Kiti specialistai mano, kad artimiausioje ateityje galima laukti tik trumpų laikotarpių VILIBOR palūkanų sumažėjimo.
Tuo tarpu Europos centrinis bankas vakar euro zonos bazinę palūkanų normą sumažino 0,5 proc. - nuo 3,75 proc. iki 3,25 proc. Tai gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp palūkanų eurais ir litais.
Martynas Vainorius
