„Konkretūs nuostoliai susiję su turizmo sektoriumi, nes jis yra labiausiai paveiktas. Kalba yra apie 20-30 proc. pajamų kritimą“, – po susitikimo su verslo atstovais antradienį žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, svarstomi įvairūs būdai, kaip pagelbėti verslui, tačiau dėl konkrečių priemonių nediskutuota.
„Ar tai būtų mokestinės lengvatos, ar kiti dalykai, kuriuos šiandien tikrai negalime sakyti, kad jie bus išspręsti viena ar kita kryptimi, sutarėme diskutuoti ateityje ir dėl to bus dvi darbo grupės. Viena – Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kita – su verslo atstovais tam, kad išgirstume jų lūkesčius ir juos atlieptume pagal valstybės galimybes“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad iki šiol koronaviruso kontekste visas dėmesys buvo skiriamas sveikatai, tačiau dabar atėjo laikas kalbėti apie poveikį ekonomikai.
Pasak V. Sutkaus, kai kurios smulkesnės transporto įmonės yra netekusios apie 90 proc. užsakymų.
„Jau yra laikas kalbėti apie poveikį ekonomikai (...) Lietuvoje labiausiai paveikti sektoriai yra turizmas, viešbučiai, taip pat transportas. Kalbama apie 20-30 proc. užsakymų sumažėjimą atvykstančiojo ir išvykstančiojo turizmo sektoriuje, o kai kurios vežėjų įmonės yra netekusios 90 proc. užsakymų“, – sakė V. Sutkus.
„Tarkime, Šiaurės Italijoje, kur yra pramoninis regionas, lietuvių vežėjai turėjo sutartis ir štai jų neliko, kadangi Šiaurės Italija užsidaro ir 90 proc. užsakymų nėra“, – teigė jis.
Viešbučiams sunku, pramonininkai dar nepanikuoja
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė taip pat sako, kad turizmo sektorius yra jautriausias koronaviruso protrūkiui.
„Turizmas yra jautriausia sritis ir jau vakar reikėjo daryti sprendimus“, – žurnalistams sakė E. Šiškauskienė.
Ji taip pat teigia, kad turizmo įmonių apyvartos krito apie 20-30 proc.
„Pas mus apyvartų kritimas yra apie 20-30 proc. (...) Dabar žmonės bijo ir viduje Lietuvos keliauti, kas yra visiškai saugu, ir jau nekalbu apie išorines keliones, tai mes su didele atsakomybe turime galvoti, kokią sklaidą darome“, – sakė ji.
„Mums labai svarbu ta retorika, nes nuo jos ir priklauso tiesioginis darbas“, – pridūrė E. Šiškauskienė.
Pasak jos, mažėjant įmonių apyvartai, jos priverstos mažinti sąnaudas – išleisti darbuotojus atostogų, o kai kuriais atvejais juos atleisti.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad Lietuvoje yra kelios didelės gamybos įmonės, kurias paveikė koronaviruso protrūkis.
„Kritimai yra tiems, kas gamina ir yra tam tikrų prekių vertikalioje grandyje ir dirba su Azija. Šiai dienai tai yra keletas didesnių įmonių, jų nevardinsim, bet jos yra ir šiaurės, ir vakarų Lietuvoje“, – sakė V. Janulevičius.
„Tiesioginių problemų kol kas dėl koronaviruso nėra, kad pasakytume, kad vokiečiai, danai, švedai nuiminėtų mūsų užsakymus. Daug atvejų yra ir privalumų – tie gamintojai, kurie yra vertikaliai integruoti, užima kai kurių azijiečių vietas ir negalime sakyti, kad nėra to pozityvumo, kiek jo gali būti“, – teigė jis.
Pasak pramonininkų atstovo, sunkiau nuspėti, kas bus po 2-3 mėnesių.
„Dalis tų pačių gaminių, kuriuos lietuviai tiekia Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, jie lygiai taip pat gaminami Azijoje. Jeigu sutriks ta grandinė, tai tiesiog sustos tos gamyklos ir jiems jau nereikės tų pačių komplektuojančių dalių“, – sakė V. Janulevičius.
Lietuvoje iki šiol užfiksuotas vienas koronaviruso atvejis – juo užsikrėtė iš Italijos grįžusi šiaulietė.
