Lenkijos sienos tebėra atviros, tačiau pasienyje su Vokietija ir Čekija įrengti medicininės patikros dėl koronaviruso punktai, kuriuose tikrinama automobiliais, autobusais ir traukiniais į šalį atvykstančių asmenų kūno temperatūra, praneša JAV ambasada Lenkijoje.
Keliautojų, atvykusių iš itin viruso paveiktų zonų, kūno temperatūra tikrinama ir oro uostuose. Keliautojams su savimi nereikia turėti jokių konkrečių medicininių dokumentų, tačiau šiose vietose gali būti tikrinama, ar jiems pasireiškė koronaviruso simptomai.
Tikrins ir pasienį su Lietuva
Lenkija apie galimas patikras pasienyje informavo ir Lietuvos pasieniečius, portalui tv3.lt pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.
„Antradienį 12 val. pradėjo patikrinimus visuose pasieniuose. Lenkai numato visų atvažiuojančių į Lenkiją profiliavimą vykdyti. Tai yra, nebus siena uždaryta ir visi tikrinami, bet pagal kažkokius faktorius pasirinktinius dalis bus stabdomi ir atliekamas jų temperatūros bekontakčiais termometrais matavimas. Taip pat, kaip pas mus, bus galbūt klausiama kelionės tikslo, iš kokių taškų atvyko, koks yra maršrutas ir taip toliau“, – kalbėjo G. Mišutis.
„Tai kelionės maršruto nustatymas, informacijos surinkimas, iš kokių taškų vyksta. Iš Lietuvos nežinau, galbūt ne tiek aktualu. Aktualiau Vokietijos pasienis. Nebus totalios kontrolės, bus pasirinktinis tikrinimas, kaip ir pas mus šiuo metu vyksta“, – patikslino G. Mišutis.
Jo teigimu, gali būti tikrinami keliautojai, patenkantys į tam tikras rizikos grupes.
„Kaip ir dabar, pavyzdžiui, itališki numeriai, kai atvyksta į Lietuvą, stabdomi tokie žmonės. Tai jie įveda tokia priemonę, nes iki šiol to nedarė. Nebuvo didelės kontrolės, bet neturėtų būti ir dabar, tik imasi papildomų priemonių“, – sakė VSAT Prevencijos skyriaus viršininkas.
Kovo 10 dieną Lenkijoje buvo patvirtinti 17 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, daugiau nei 4 tūkst. asmenų yra karantinuoti savo namuose, o dar 170 – ligoninėse. Pranešama, kad du užsikrėtę pacientai yra kritinės būklės.
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis sakė, kad nauji koronaviruso atvejai šalyje per artimiausias kelias dienas „gali plisti labai greitai“.
Lietuva ėmėsi papildomų priemonių
Vasario pabaigoje Lietuvos pasieniečiai pradėjo teikti informaciją iš Lenkijos ir Latvijos į šalį atvykstantiems asmenims apie koronavirusą. Pasieniečiai automobilius stabdo pasirinktinai ir teikia jiems informaciją, dalija skrajutes. Vis dėlto Lenkijos ir Latvijos pasienyje patruliuojantys pareigūnai vertinti asmenų sveikatos būklės galimybių neturi.
„Teikia informaciją, kuri gauta iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro apie grėsmes, rizikas. Jeigu žmogus, buvo pavojingose zonose, kur jis turėtų kreiptis, ką turėtų daryti. Yra lankstinukai, yra anketos. Tai bendroji informacija“, – sakė G. Mišutis.
Pasieniečiai sako esantys apsirūpinę apsaugos priemonėmis pareigūnams: jie turi pakankamai dezinfekcinių priemonių, pirštinių bei medicininių kaukių, tačiau jeigu šią veiklą reikėtų tęsti ilgiau, prašytų skirti jiems respiratorių.
„Taip, užtenka, visiškai jokios problemos nėra, turime pakankamai“, – teigė G. Mišutis.
Lietuvoje kol kas tik vienas atvejis
Portalas tv3.lt primena, kad vasario pabaigoje koronavirusas nustatytas iš Veronos (Italija) vasario 24 dieną grįžusiai 39-erių metų pacientei. Šiuo metu ji yra izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur yra tokiems susirgimams gydyti pritaikyta infrastruktūra. Pranešama, kad moteris jaučiasi gerai.
Ligoninėje stebėti keturi pacientės šeimos nariai, tyrimai dėl rezultatų – neigiami. Šiaulietė, grįžusi iš Italijos, išvengė kontakto su kolegomis darbe ir kitose viešose vietose, pranešė Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
Moteris iš Veronos grįžo pirmadienį, antradienį pasijuto blogai, o ketvirtadienį greitosios pagalbos medicinos automobiliu buvo atvežta į ligoninę. Ligoninės direktorius sakė, kad pajutusi simptomus – aukštesnę temperatūrą, kosulį, sunkesnį kvėpavimą – moteris nusprendė neiti į darbą ir izoliavo save.
Iki šiol specialūs koronaviruso tyrimai atlikti 275 žmonėms, stebima 5567 asmenų sveikatos būklė.
Šiuo metu teritorijoms, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje, priskiriamos šios: Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras. Užsienio reikalų ministerija pateikė rekomendaciją šiose vietose nesilankyti.
Kinijoje sausį kilus COVID-19 viruso protrūkiui, jis išplito daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Iš viso pasaulyje registruota daugiau nei 114 tūkst. susirgimų COVID-19, daugiau nei 4 tūkst. žmonių mirė, daugiau nei 64 tūkst. jau pasveiko.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Įtariamu atveju laikomas toks atvejis, kai žmogui pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija, t. y., jaučiamas bent vienas iš šių simptomų: kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios atitinka bent vieną iš šių epidemiologinių kriterijų: arba žmogus turėjo artimą sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, arba keliavo į Kiniją, Šiaurės Italiją, Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą, arba dirbo aplinkoje, kurioje buvo gydomi asmenys, sergantys COVID-19. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.
Taip pat prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.
Esant galimybei reikėtų dirbti iš namų, šiam laikotarpiui gali būti išduodamas ir nedarbingumas. Daugiau informacijos apie tai galima rasti NVSC puslapyje; nesilankyti dideliuose renginiuose, nesinaudoti viešuoju transportu ir pan.
Taip pat – stebėti savo sveikatos būklę (matuoti kūno temperatūrą, stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai – kosėjimas, dusulys ir kt.).
Jei kitaip sunegalavote, bet nesilankėte minėtose šalyse, dėl sveikatos būklės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms: