Jeigu jau taip nutiko, kad gavote darbo pasiūlymą tuomet visų pirma turėtumėte stabtelėti ir pasidžiaugti sėkme. (Jeigu dar negirdėjote, tai žinokite, kad darbas šiuo metu yra retenybė.) Praėjus trumpos euforijos etapui metas pradėti derybas dėl būsimojo atlyginimo.
Pareikalaukite nepadoriai didelės sumos. Jūsų reikalavimas gali nuskambėti kaip pokštas (Kaip jums skamba 100 tūkstančių JAV dolerių metinis atlyginimas už administratorės padėjėjo pareigas?). Nepaisant humoro, ši strategija galų gale padės jums gauti didesnį atlygį už būsimą darbą, rašo „moneyland.time.com“.
Idaho Universiteto psichologijos ir komunikacijos profesorius Toddas Thorsteinsonas neseniai publikavo ekspermento, susijusio su darbo užmokesčiu, rezultatus.
Eksperimento dalyviai įsitraukdavo į simuliacines derybas dėl atlyginimo. Dalis savanorių atliko kandidatų į darbo vietą vaidmenis, o likusioji dalis imitavo personalo vadybininkus. Visi kandidatai ankstesniuose darbuose uždirbdavo po 29 tūkstančius JAV dolerių per metus. Eksperimento metu jiems buvo siūlomas administratoriaus asistento darbas. Kai kurių dalyvių buvo paprašyta juokais pareikalauti 100 tūkstančių JAV dolerių metinio atlygio, tie kurie nusprendė papokštauti eksperimento pabaigoje gavo vidutiniškai 9 proc. aukštesnius atlyginimus, lyginant su tais, kurie paprašė racionalaus dydžio užmokesčio.
Žinoma, tai tebuvo eksperimentas ir niekas negali žinoti kaip realiame gyvenime sureaguotų darbdavys subtilioje juoko formoje sulaukęs prašymo mokėti itin išpūstą algą. Vis dėlto eksperimentas atskleidžia tam tikrą žmogaus prigimtį ir derybų niuansus.
T. Thorsteinsonas atkreipia dėmesį, kad daugelyje derybų svarbų vaidmenį atlieka pirmoji nurodyta suma, kuri tarytum inkaras nubrėžia tam tikras ribas. Ši taisyklė galioja ir tuomet, kada suma nurodoma juoko dėlei.
Daugelis mažmenininkų naudoja šią techniką. Neretai jų pirmines kainas dažnai galima laikyti tik pokštu, kuriuo susigundo vos vienas kitas pirkėjas. Tačiau tokios išpūstos kainos atlieka specialią funkciją, mažmeninėje prekyboje originali kaina, kuri yra ženkliai išpūsta, tampa atskaitos tašku, nuo kurio padaroma reikšminga nuolaida ir klientui sukuriamas apgaulingas mažos kainos įvaizdis. Matydami prieš akis milžinišką nuolaidos dydį pirkėjai mano įsigiję vertingesnį daiktą.
Tas pats principas veikia ir derantis dėl atlyginimo arba perkant sendaikčius „blusų“ turguje, tikėtina, kad pradinė kaina atliks „inkaro“ funkciją nustatys tam tikras derybų ribas.
