Padidinusi „Sodros“ įmokas valdžia paskatins verslą slėpti mokesčius, perspėja ekspertai. Tai dar labiau sumažintų įplaukas į „Sodros“ biudžetą. Darbdaviai neneigia, kad padidėjusios mokesčių naštos 2 proc. permes ant darbuotojų pečių.
Slapta Vyriausybės priimtas sprendimas padidinti „Sodros“ įmokas nustebino, papiktino ir gerokai išgąsdino šalies gyventojus. Verslininkai ir ekonomistai trauko pečiais ir perspėja, kad toks sprendimas ne tik dar labiau ištuštins „Sodros“ biudžetą, bet ir sudėtingu metu užkraus didesnę naštą ir darbdaviams, ir darbuotojams. Pasak jų, sparčiai daugėjant atleidžiamų darbuotojų bei bankrutuojant vienai įmonei po kitos, neatsakingai užkraunama dar didesnė mokesčių našta. Visų specialistų nuomone, įmokų didinimas stabdys ekonomikos augimą.
Toliau dar blogiau
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mykolas Aleliūnas kalbėdamas su LŽ piktinosi dėl nepagrįsto Vyriausybės sprendimo, kuris dar labiau apsunkins šalies padėtį ekonominės krizės akivaizdoje.
„Ne mokesčių didinimu reikia spręsti problemas. Pramonininkų konfederacija nepasisako prieš pensijų ir atlyginimų didinimą ir nesako, kad nereikia padėti moterims, pagimdžiusioms vaikų. Tačiau šis sprendimas neatitinka jokios ekonominės logikos. Šiandien padidinti mokesčiai kitais metais bus pravalgyti. O kas tada - vėl didins mokesčius?“ - Vyriausybės sprendimu piktinosi LPK viceprezidentas.
„DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka LŽ teigė, kad nesurinktas „Sodros“ biudžetas šiuo sunkiu metu skelbia labai negerą žinią visam valstybės sektoriui. Kiekvieną mėnesį vis sparčiau augantis deficitas bei atotrūkis tarp mokestinių pajamų ir išmokų perspėja apie artėjantį sunkmetį.
„O toliau bus dar blogiau, nes kyla nedarbo rodikliai, ir išmokos pagal šią kategoriją turėtų didėti, be to, buvo padidintos ir kitos socialinės išmokos. Mano nuomone, šis valdžios sprendimas priimtas ne laiku ir nevietoje. Didelė tikimybė, kad jis pridarys dar daugiau žalos“, - dėstė analitikė.
J.Rojaka priminė, jog pastarąjį kartą sprendimas, kai buvo didinamos „Sodros“ įmokos, nedavė jokių rezultatų. Pasak analitikės, padidinus įmokas pirmaisiais metais buvo surinkta dar mažiau „Sodros“ pajamų negu prieš jas padidinant ir gerokai mažiau, nei buvo planuota. Daug tyrimų parodė, kad mokestinės naštos sumažinimas duoda labai teigiamą impulsą įmonėms ir mokestinės pajamos paprastai didėja.
Mažins atlyginimus
M.Aleliūnas aiškino, kad šis politikų sprendimas provokuoja verslininkus mažinti darbuotojų atlyginimus. „Didžioji dalis verslininkų darbuotojams sumažins atlyginimus ir iš jų sumokės tą padidintą procentą „Sodrai“. O motyvuos jie tuo, kad papildomų lėšų šiai įmokai „iš oro nepaimsi“. Papildomų lėšų verslas neturi, todėl mokėti tą procentą paprasčiausiai neturės iš ko. Vadinasi, paims iš darbuotojų sumažindami jiems atlyginimus, o jei tie nesutiks su sąlygomis - pasiūlys susirasti kitą darbą“, - M.Aleliūnas atvirai dėstė prognozuojamus darbdavių veiksmus, jei Seimas patvirtins „Sodros“ įmokų didinimą.
Analitikės J.Rojakos nuomone, naują valdžios reikalavimą būtų gana sudėtinga įvykdyti toms įmonėms, kurios jau dabar patiria sunkumų.
„Kad socialines garantijas būtina didinti, sutinka visi. Pensijos ir kitos išmokos turi būti užtikrinamos aukšto lygio, nes esant didelei infliacijai pirmiausia nuskriaudžiami fiksuotas ir mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Tačiau „Sodros“ įmokų didinimas nėra proporcingas ir dėl to daugiau apmokestinami kvalifikuoti darbuotojai, juos išlaikyti darbdaviams bus gerokai sunkiau“, - aiškino J.Rojaka.
Kasa sau duobę
„DnB Nord“ banko analitikės nuomone, toks valdžios sprendimas įmones paskatins arba atsigręžti į mažesnį darbo našumą, arba bandyti slėpti mokesčius. „Man atrodo, kad toks sprendimas gali paskatinti įmones dar lanksčiau įvertinti sutarčių su samdomais darbuotojai įforminimą. Išauga tikimybė, kad ūgtels mokesčių vengimas. Jo mastui išaugus, „Sodra“ pajamų nesurinktų. Mokesčių padidinimas paprasčiausiai atveria kelią mokesčių slėpimui. Šitaip „Sodros“ biudžetas dar labiau sumažės ir galų gale ji bus priversta skolintis tarptautinėje rinkoje labai nepalankiomis sąlygomis“, - prognozavo J.Rojaka.
M.Aleliūnas tikino, kad vienintelis valdžios kelias lopyti „Sodros“ ir valstybės biudžeto skyles - skatinti ekonomikos augimą. Pasak pašnekovo, politikai turi sudaryti prielaidas, kad kapitalas plauktų į naujas technologijas, inovacijas, nes tuomet laimėtų visi. „Reikia kelti uždarbį, o ne mokesčius. Mes turime pusę to, kas yra ES - pagal darbo našumo vidurkį, bendrąjį vidaus produktą, pridėtinės vertės mokestį. Tai kaip mes norime gyventi? Žinoma, viską galima apmokestinti, bet tai yra kelias į niekur“, - žėrė kritiką valdžios galvoms M.Aleliūnas.
Pasak LPK viceprezidento, taupyti turi ir valdžios atstovai. „Visa politinė struktūra turėtų įsitraukti į taupymo režimą, o ne rūpintis naujais savo viešbučiais, stoglangiais, atlyginimų sau kėlimu. Negalima šitaip švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų. Bjork koncertui (renginys finansuotas iš programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ - aut.) atseikėjo beveik milijoną litų - iš kieno kišenės? Valdžia tvarkosi labai neūkiškai. Jeigu verslininkai taip išlaidautų - seniai būtų visi bankrutavę“, - piktinosi jis.
Analitikė J.Rojaka politikams primena, kad dabartinėje ekonominėje situacijoje verslą reikėtų skatinti, o ne stabdyti. Pašnekovės nuomone, politikams vertėtų pagalvoti, kaip greičiau pailginti pensinį amžių, siekiant padidinti „Sodros“ įplaukas.
Faktai
Mokesčių naštos padidinimą skaudžiausiai pajus mažiausiai uždirbantys žmonės. Statistikos departamento duomenimis, minimalų atlyginimą gauna maždaug 12 proc. šalies dirbančiųjų. Nuo šių metų pradžios minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 800 litų neatskaičius mokesčių, arba 670 litų „į rankas“.
