Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad žmonės visada būstus pirko iš brėžinių, tik dabar jų kainodara gali keistis.
„Dalis projektų turi tik statybų leidimus, tačiau nėra pasirašytos sutartys su rangovais, kurie statys. O statybų kaina išaugusi apie 20 proc., tad ir būstas bus brangesnis. Vystytojai arba jau dabar padidina kainą, arba susilaiko nuo pardavimų, kol nežino, kiek kainuos juos pastatyti.
Tačiau pasirašius preliminarią, sutartį būsto kaina jau nebeturėtų keisti. Ši sutartis jau įpareigoja abi puses. O žinomi vystytojai nenorės prarasti reputacijos ir gerų santykių su pirkėjais. Ko gero, kaina jau pačioje pradžioje, preliminarioje sutartyje bus didesnė, tačiau nebus keičiama statybų eigoje“, – pasakojo LNTPA prezidentas.
Tačiau, pasak M. Statulevičiaus, mažiau žinomi statytojai, kurie turi mažiau patirties arba nevertina savo vardo rinkoje, vėliau gali pirkėjams pakelti kainą, nors šie jau ir pasirašė preliminarią sutartį.
„Jie sakys, kad statybų kaina padidėjo, tad arba reikia mokėti daugiau, arba teks nutraukti sutartį. Turbūt pirkėjas turės sumokėti kelių tūkstančių baudą ir sutartis bus nutraukta. O vystytojai toliau ieškos pirkėjų, kurie sutiks mokėti daugiau. Tokių atvejų tikrai gali pasitaikyti.
Tad pirkėjai turėtų atidžiai sudaryti preliminarias sutartis, išsiklausinėti, ar nebus keičiama kainodara“, – patarė LNTPA prezidentas.
Anot jo, dar svarbu pažymėti, kad dalis sutarčių gali būti apskritai neįgyvendinamos, nes rangovai atsisakys projektų, jeigu negalės pastatyti už numatytą kainą.
„Dalis projektų gali vėluoti. Tačiau vystytojai turi apie tai informuoti pirkėjus, kad šie nuspręstų laukti ar jau ieškoti būsto kitame projekte“, – sakė M. Statulevičius.
Būstų sandėlis tuštėja
Būsto projektų Vilniuje ir Kaune valdymo įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis teigė, kad birželio mėnesio pabaigoje Vilniaus naujų būstų sandėlį sudarė 3898 būstų ir kotedžų:
„Tokio žemo rodiklio nebuvo ne tik pernai ar užpernai, bet ir 2017 m. Situaciją rinkos specialistas vadina nepavydėtina: žmonės beveik neturi, iš ko rinktis.“
Pašnekovo skaičiavimu, esamame sandėlyje, be jokios abejonės, absoliučiai didžiąją dalį sudaro dar plėtojami projektai, kurių gyvai apžiūrėti ir „pačiupinėti“ nėra galimybės.
„Tačiau tai jau įsigalėjusi praktika, kuri pasiteisina. Žmonės rezervaciniu sandoriu fiksuoja esamą rinkoje kainą, o plėtotojai investicijas į statybą pradeda jau turėdami būsimų gyventojų pasitikėjimą.
Tai abiem pusėms yra tam tikra garantija, tačiau svarbiausia yra rinktis patikimą plėtotoją, kuris nesugalvos nerti į krūmus nutikus kažkokiam netikėtam sukrėtimui rinkoje“, – komentavo įmonės atstovas.
Anot jo, dabar matomi atvejai, kai dėl augančių kainų keičiamos net preliminariųjų sutarčių sąlygos. Tačiau didieji plėtotojai, vertinantys savo reputaciją ir įvaizdį tokių dalykų sau neleidžia.
Nėra iš ko rinktis
NT brokeris Paulius Banevičius teigė, kad naujos statybos būstų pasiūla nėra didelė, todėl natūralu, kad žmonės būstą renkasi iš brėžinio.
„Populiariausi yra dviejų kambarių butai, juos žmonės perka tiek investicijai, tiek gyvenimui. Tačiau jų kaina, priklausomai nuo mikrorajono, gali labai skirtis. 50 kvadratinių metrų ploto butas Vilniuje vidutiniškai kainuoja apie 125 tūkst. eurų.
Dažniausiai toks būstas būna perkamas ne visiškai įrengtas, tad dar reikia turėti papildomai pinigų jo įsirengimui“, – sakė NT brokeris.
Anot jo, pirkėjai dažniau renkasi ne visiškai įrengtus butus, nes taip stengiasi sutaupyti, tačiau ne visada pavyksta.
„Be to, dažniausiai NT vystytojas net nesiūlo visiškai įrengtų būstų, tad pirkėjui nėra iš ko rinktis. Labai mažai būstų rinkoje yra visiškai įrengtų“, – pastebėjo P. Banevičius.
Pirkėjų sumažėjo?
Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tikino, kad būstus galima įsigyti ne tik iš brėžinio, tačiau jau ir pastatytus, tik jų pasirinkimas jau mažesnis.
„Be to, ženkliai daugiau turime ir pirkėjų, kurie renkasi būstus iš brėžinio. Tačiau svarbu pažymėti, kad būstai nėra pardavinėjami vien tik popieriaus lape. Kiekvienas statybų projektas yra įvairiose stadijose.
Vieni projektai turi tik pamatus, kitiems – liko jau tik stogą uždengti. Yra ir visiškai baigų projektų, kuriuos pirkėjas gali apžiūrėti, pirkti ir iš karto ten gyventi“, – sakė bendrovės vadovas.
A. Avulis sakė nepastebėjęs, kad pandemija keistų pirkėjų įpročius ir šie ieškotų erdvesnių būstų.
„Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad pandemija baigsis ir grįšime į normalų gyvenimą. Tai, kas vyksta dabar, yra laikina. Normalus gyvenimas yra sutrikdytas tik laikinai. Todėl ypatingų reikalavimų būstui nepastebime“, – teigė bendrovės vadovas.
Tačiau, anot jo, pakilus kainoms, parduodama mažiau visiškai įrengtų būstų. Bet koks kainų didėjimas sumažina potencialių pirkėjų ratą. A. Avulio teigimu, apskritai išaugus statybų medžiagų kainoms, pirkėjų ėmė mažėti.
Anot „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio, normalu, kad vasarą pirkėjų sumažėja.
„Pirmąjį vasaros mėnesį rinka kiek atslūgsta – tai stebime jau daugybę metų. Panašu, kad tai yra mėnuo, kada daugiausia žmonių ar bent jau tų, kurie perka būstą atostogauja. Labai panašų atoslūgį stebime kasmet gruodį, kai žmonėms labiau rūpi ruoštis gražiausioms metų šventėms.
Nepaisant to, šių metų birželio mėnuo buvo geriausias per pastaruosius trejus metus: šiemet rezervuoti 484 nauji butai ir kotedžai, pernai jų buvo 311, užpernai 385“, – skaičiavo Š. Tarutis.
