būsto kaina

Airijoje gyvenantis jaunuolis Connoras augdamas stebėjo, kaip vienas po kito jo vyresnieji broliai ir seserys, sulaukę 20-ies, išsikraustė iš šeimos namų. Tačiau, kai jis sulaukė tokio amžiaus, situacija iš esmės pasikeitė.

Gyventojų būstai mažėja, dalis gyventojų renkasi vos 20 kvadratinių metrų butus, nes didesnių paprasčiausiai neįperka. Ekonomistas pastebi, kad lietuvių būstai yra vieni mažiausi Europoje. O nekilnojamo turto (NT) vystytojai ramina, kad, nepaisant dydžio, butai yra gerai išplanuoti, todėl vietos gyventojams užtenka. NT bendrovės „Citus“ vyr.

Ilgą laiką gyventojai mieliau pirko nuosavą būstą, nes būsto paskolų įmokos buvo mažesnės už mėnesinę nuomą. Šiuo metu, pakilus palūkanoms, situacija pasikeitė. Mėnesinė nuomos kaina yra mažesnė nei paskolos įmoka. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tvirtina, kad taip ir turi būti, nes įsigydami savo būstą žmonės jį labiau vertina negu nuomodamiesi. Patys gyventojai mano skirtingai.

Šiuo metu brangiausias parduodamas gyvenamasis namas laikinojoje sostinėje kainuoja beveik 2 mln. eurų. Tokios sumos pardavėjai prašo ne tik už atsiveriančią Kauno miesto panoramą ar iš terasos matomą upių santaką, bet ir už įvairiausius patogumus – tokius, kaip sauna, telefonu valdomas šildymas ar net maisto rūkykla. Nuo skardžio atsiveria miestas Šis 1 950 000 eurų kainuojantis nekilnojamasis turtas (NT) yra ne kur kitur, o Kauno širdyje – senamiestyje, Benediktų gatvėje.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 3,2 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas pabrango 15,6 proc., o antrinėje būsto rinkoje vidutinis kainų lygis nepakito. Per ketvirtį – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju – būsto kainos smuko 0,9 procento. Pirminėje būsto rinkoje kainos sumenko vidutiniškai 0,2 proc.

Daugeliui lietuvių, kurie planavo pirkti gyvenamą būstą ar jį išsinuomoti ir ilgesnį laiką sekė jų kainas, veikiausiai susidarė įspūdis, kad jos auga gerokai sparčiau nei algos. Toks pastebėjimas turi pagrindo, daugiau nei dvigubą brangimą fiksuoja ir oficialioji statistika. Būtų ir namų pirkimo, taip pat jų nuomos kainos nuo 2010 m. iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje išaugo bene labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, rodo neseniai paskelbti „Eurostat“ duomenys.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje kiekvienais metais augo palaipsniui, tačiau šiais – rekordiškai šoktelėjo į viršų vos per keletą mėnesių. Ir jeigu prieš trejus metus sostinėje vidutinė 1 kv. m. kaina buvo 9,9 euro, per 2022 m. piką ji siekė net 15,8 euro. Šiemet kainos didžiuosiuose miestuose jau padidėjo nuo 11 iki 28 proc. O kai kurie būstai pabrango pusantro šimto eurų. Šiuo metu kainos šiek tiek krenta, tačiau iki praėjusių metų lygio dar toli.

Vilniuje vidutinės butų kainos jau senokai perkopė 100 tūkst. eurų. Tuo metu regionuose, mažesniuose miesteliuose butą galima įsigyti penkis kartus pigiau. Tačiau pasirinkimo trūksta, gyventojai pirktų ir naujos statybos butus, tik vystytojams jų statyti neapsimoka.  Tuo metu ekonomistas tikina, kad plėsis didžiųjų miestų priemiesčiai, žmonės kelsis gyventi ir į mažesnius miestuose, ypač jeigu ten ras ne tik būstą, bet ir darbą.

Finansų ministerija siūlo, kad ateityje nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų daugelis jo turinčių gyventojų. NT specialistai kritiškai vertina ministerijos siūlymus. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visiems, taip pat ir valstybei. Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija. Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais.

Išsirinkus būstą iš brėžinio šis per kelis mėnesius nuo 130 tūkst. eurų pabrango iki 199 tūkst. eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietė, su kuria nekilnojamo turto (NT) vystytojas vienašališkai nutraukė sutartį. Vystytojas tikino, kad nutrūkusios sutartys yra normalus reiškinys ypač, jeigu tenka susidurti su „probleminiais klientais“. Tuo metu NT ekspertai įspėja, kad gyventojai visada rizikuoja pirkdami būstą iš brėžinių, tad prieš renkantis tokį būstą siūlo gerai apsvarstyti.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis padės subalansuoti rinką ir kainas. Tačiau specialistai tikina, kad siūlomas mokestis per mažas, tad įtakos būstų kainoms ar pasiūlai nedarys. Didesniems pokyčiams esą reikėtų didesnio ir NT mokesčio.  Šiuo metu galiojantis NT mokesčio tarifas – nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės. Kiekvieno NT objekto mokestinė vertė periodiškai atnaujinama, o ją skelbia Registrų centras.

Ar kas būtų prieš 30 metų pagalvojęs, kad lietuviams taps taip paprasta įsigyti namą prie vandenyno prabangiame JAV Santa Barbaros mieste? Ekonomistas suskaičiavo, kad šiame mieste būstas pigesnis nei Palangoje.

Šiemet rekordiškai išaugus nekilnojamojo turto (NT) kainai ir jo sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo būsto rinką vėsinti. Centrinis bankas ne tik sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Jis taip pat siūlo NT mokestį taikyti visiems būsto savininkams, be to, mokestis turėtų didėti priklausomai nuo turto vertės.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai skaičiuoja, kad Vilniuje senos statybos butai pabrango visuose mikrorajonuose, tačiau nesutaria, kur kainos augo daugiausiai. Vieni tikina, kad labiausiai brango būstai, esantys centre, kiti – kad miegamuosiuose rajonuose. O NT brokeris pažymėjo, kad šiuo metu jau sunku pasakyti, kur centras, kur miegamasis rajonas, o jų kainos – beveik vienodos. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad šiuo metu anksčiau miegamaisiais laikyti mikrorajonai tampa miesto centru.

Net ir vasarą būsto pirkėjų nesumažėjo, kainos augti irgi nesustojo. Būstų kasdien mažėja, tad daugelį jų žmonės perka iš brėžinių. Specialistai ragina taip renkantis būstą būti atsargiems, perspėja, kad net pasirašius preliminarią sutartį vystytojai būsto kainą gali pakelti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad žmonės visada būstus pirko iš brėžinių, tik dabar jų kainodara gali keistis.

Kol antrasis karantinas tęsiasi, daugelio gyventojų namai, kotedžai ar butai yra tapę biurais, klasėmis ir studijų auditorijomis. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad iš namų dirbančios šeimos vis dažniau priima sprendimą įsigyti erdvesnį būstą, nes turimame paprasčiausiai nebeišsitenka. Apie ploto didėjimą, didesnių būstų naujuose projektuose formavimą kalba ir nekilnojamojo turto vystytojai.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

Kasmet sausį prisnūsdavusi nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvai įsivedus eurą, kaip ir prognozavo šios srities ekspertai, įmigo. O šiemetis sausis – „sausiausias“ per visus pastaruosius ketverius metus. Gyventojai atsargūs, verslas nebijo Preliminariais Registrų centro duomenimis, šių metų sausį sandoriais įgyta 5 tūkst. 800, pernai – 7 tūkst. 424, 2013-ųjų sausį – 6 tūkst. 947, 2012 metų tuo laikotarpiu – 6 tūkst. 605 nekilnojamojo turto objektai.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ duomenimis, milijono vertės gyvenamųjų namų ir butų šalyje sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose.

Žinių radijas Euras nepakeitė nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų, „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Pasak jo, esminių įvykių, pakeisiančių nekilnojamojo turto rinką 2015-aisiais, nėra. „Žinoma, vienas pagrindinių įvykių – kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2014 metų kovą trys iš penkių (59 proc.) apklaustų gyventojų teigė, jog būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. Penktadalis (21 proc.) gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas dešimtas (9 proc.) manė, jog būsto kainos Lietuvoje kris.

V. Mykolaičio-Putino gatvėje Vilniuje šiuo metu parduodami butai kainuoja daugiau nei bet kokioje kitoje gatvėje Lietuvoje. Nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenimis, šioje gatvėje parduodamų butų vidutinė kvadrato kaina siekia daugiau nei 13 tūkst. litų. Norint įsigyti butą būtent čia, tektų sumokėti mažiausiai pusę milijono litų. Vidutinė buto kaina šiuo metu brangiausioje, Tauro kalną juosiančioje gatvėje, siekia 726 tūkst. litų.

Teiginiai, jog moterys linkusios gerokai ilgiau ieškoti būsto nei vyrai arba kad dailiosios lyties atstovėms svarbi tik būsto estetinė išvaizda – iš piršto laužti, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt liepos mėnesį inicijuota portalo lankytojų apklausa. Vienas ryškiausių skirtumų tarp lyčių – derybos. Nelinkę derėtis dėl būsto yra tik 9 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Apklausos rezultatai parodė ir tai, kad vyrams svarbu, kiek jie nusiderės, kitaip tariant, sutaupys.

Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose pagyvėjo butų nuomos rinka. Specialistų teigimu, rinką suaktyvino į didžiuosius miestus pradėję plūsti būsimieji studentai ir ieškantys, kur apsigyventi ateinančiais mokslo metais. Dalis abiturientų, sužinoję bendrojo priėmimo rezultatus, jau savaitgalį suvažiavo į didžiuosius miestus pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis.

Vidutinė būsto kaina Didžiojoje Britanijoje balandžio mėnesį išaugo 1 proc., o lyginant su ankstesniais metais, vidutinė būsto kaina šiuo metu yra didesnė 10,5 proc., praneša naujienų agentūra CNBC. Pasak „Nationwide Building Society", tai pirmas kartas nuo 2007 m. kai metinis būsto kainų augimas yra dviženklis. Tačiau „Nationwide Building Society" taip pat teigia, kad vidutinė būsto kaina šalyje taip pat tebėra 10 proc. mažesnė nei 2007 m. spalio mėn.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, iš viso per pirmąjį 2010 metų ketvirtį Vilniuje jau įregistruota virš 1000 sandorių – apie 200 naujos statybos ir apie 800 senos statybos butų. Per pirmus tris 2010 metų mėnesius Vilniuje tiesiogiai iš NT vystytojų parduota arba rezervuota apie 330 naujų butų. Palyginti su pirmuoju 2009 metų ketvirčiu, naujų butų pasiūla Vilniuje sumažėjo apie 20 procentų. Pirmąjį 2010  metų ketvirtį beveik 70 proc.

Po vieno didžiausių kritimų Europoje, analitikai pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimo ženklus. Tiesa, kol kas būsto rinka rodo suaktyvėjimą tik Vilniuje, tačiau čia paklausa auga jau trečią mėnesį iš eilės nuo 2010 m. sausio. Kaip rodo pardavimų tendencijos, į rinką grįžtantys pirkėjai sostinėje dažniausiai renkasi nedidelius, apie 50 kvadratinių metrų ploto butus, kurių kaina neviršija 220 tūkst. Lt.

Butų rinką vis dar krečia pokyčiai, o perkantieji gali derėtis dėl mažesnės buto pirkimo kainos – prie tokios išvados prieinama, išnagrinėjus butų pasiūlos ir pardavimo kainas bei pasiūlymų skaičių, rašo Aruodas.lt. Pranešime pateikiama, kaip pakito butų rinka, lyginant šių ir praėjusių metų vasario duomenis.     Kiek kainuoja butai? Iš skelbimų kainų statistikos matyti, kad siūlomos butų pardavimo kainos vis dar mažėja.

2009 metais šalies didmiesčiuose butų kainos sumažėjo 27 proc. – tokio metinio būsto vertės sumažėjimo nebuvo nuo 1994 metų. 2008-aisiais procentinis kritimas buvo beveik dvigubai mažesnis – 15 proc., rinkos apžvalgoje teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober–Haus“. 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį butų pardavimo kainų sumažėjimas Lietuvos didmiesčiuose buvo mažiausias, palyginti su kitais 2009 metų ketvirčiais, ir sudarė 4 proc.: I ketv. sumažėjo 11 proc., II ketv. – 9 proc.

Butų kainos Lietuvos didmiesčiuose krenta 24 mėnesius iš eilės. Tai rodo „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI). 2009 metų gruodžio mėnesį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) butų kainos sumažėjo 0,9 proc. (lapkričio mėnesį buvo užfiksuotas 1,1 proc. mėnesinis kainų sumažėjimas). Tai mažiausias mėnesinis kainų sumažėjimas 2009 metais.

Jungtinėje Karalystėje būsto kainos gruodį kilo aštuntą mėnesį iš eilės dėl žymiai sumažėjusios būsto pasiūlos ir ženklų, rodančių apie atsigaunančią ekonomiką. Lyginant su lapkričio mėn. būsto kaina vidutiniškai išaugo 0,4 proc. iki 162,103 svarų, o nuo pernai metų būsto kaina yra pakilusi 5,9 proc. Nuo 2007 m. spalio mėn., kai buvo fiksuotos aukščiausios kainos, šiuo metu būstas yra atpigęs 12,2 proc.