Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus trečdaliu didesnis nei pernai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prognozuoja, kad bus prikulta mažiausiai apie milijoną tonų daugiau nei pernai.
„Šiais metais negalime bėdavotis. Derliai gražūs ir geri. Orai irgi leidžia žemdirbiams nusiimti juos. Gal net rekordinius derlius turėsime šiemet, kiekiai bus didesni nei ankstesniais metais“, – BNS sakė A. Stančikas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, jog derlius šiemet sieks vidutiniškai apie 7 tonas iš hektaro, o kai kurie ūkiai prikūlė net 8,5 tonos: „Pernai panašiu metu derlingumas buvo apie 5,8 tonos. Šiemet geriau nei ir 2018 metais. Todėl ta palyginamoji bazė tokia žema, todėl šiemet toks šuolis.“
Apie 200 narių jungiančios Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis irgi įsitikinęs, kad šių metų derlius bus gausiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau kokybe nusileis.
„Grūdas smulkesnis, kitur net neužmegztas, atrodo, varpa yra, bet joje viskas tuščia. Kviečių kokybė prastesnė nei pernai. Žiemos dovanėlė – neiššalusios vasarinės kultūros. Pas ką buvo sėta žiemkenčiai po avižų ir miežių, jie neiššalo. Rapsas irgi smulkesnis“, – BNS sakė S. Daniulis.
I. Jankausko teigimu, daugiau negu pusės ūkininkų auginamų grūdinių kultūrų dalį išguldė liūtys.
„Grūdai mažesni, ypač Šakių regione. Net 60 proc. ūkininkų, auginančių grūdines kultūras, nurodo, kad laukuose žalos padarė liūtys. Daugiau nei pusė ūkininkų patyrė vienokius ar kitokius išgulimus. Dar šaltas pavasaris, kruša. Toks pakankamai įtemptas metas ir grūdai kažkaip nesusiformavo, nors kiekio nemažai, bet kokybine prasme nelabai gerai“, – BNS sakė I. Jankauskas.
A. Stančiko teigimu, gamtos stichijos ypač pasidarbavo vidurio Lietuvoje: „Tai kruša, tai liūtys, suguldyta labai daug pasėlių, tai ten nei kiekio, nei kokybės“.
Tačiau jis džiaugiasi, kad Žemaitijoje, kur nederlingos žemės, kviečių byra apie septynios tonos iš hektaro: „Anksčiau penkias pasiekti būdavo labai gerai“.
A. Stančikas spėja, kad išguldyti buvo per daug tręšti javai.
„Silpnesni tokie javai gamtos stichijoms ir greitai juos suguldė. Nesitikėjo žemdirbiai, kad taip bus. Mažiau patręšti gal reikėjo, tada jis tvirtesnis, tas javas būna, bet derlius mažesnis. Bet gal geriau mažesnis derlius ir nuimtas, nei geras, bet paliktas laukuose“, – kalbėjo ūkininkaujantis parlamentaras.
Pasak I. Jankausko, ūkininkai iš pradžių ėmė šiek tiek drėgnus grūdus, todėl papildomai kainavo džiovinimas.
A. Svitojaus teigimu, dėl nekokybiškų grūdų, jų bus mažiau aukščiausios klasės.
„Grūdai ekstra klasės nebus, bus pirmos ar pašariniai. (...) Negali sakyti, kiek ta kokybė bus blogesnė nei pernai ar užpernai“, – neslėpė A. Svitojus.
Anot jo, jau nukulta apie pusė plotų, todėl dar negalima galutinai pasakyti, kokia bus grūdų kokybė.
„Kai pusė derliaus bus nuimta kitą savaitę, tada bus galima kokybę matyti aiškiau. Dar kai kurie javai auga, bręsta“, – teigė A. Svitojus.
I. Jankausko teigimu, paėjusią savaitę buvo nukulta daugiau negu trečdalis žieminių kviečių, jų derlingumas 20 proc. didesnis nei pernai. Žieminių miežių šiek tiek dar likę vakarų Lietuvoje, Kretingos regione, jų derlingumas didesnis – 6 tonos iš ha (pernai 4,75 tonos).
Rapsai praėjusią savaitę jau baigti kulti, jų derlingumas 6 proc. didesnis, žirnių nuėmimas įpusėjo – iš hektaro prirenkama 3,6 tonos (pernai 3,14 tonos), kvietrugių derlius siekia šešias tonas.
