grūdai

Rusija nuo pat plataus masto puolimo 2022-aisiais pradžios bandė perimti Juodosios jūros kontrolę. Jau kitais metais, kuomet Ukraina atnaujino grūdų eksportą iš savo uostų, buvo taikomasi į civilinę infrastruktūrą, bandant sustabdyti judėjimą. Nepaisant to, jau 2024-aisiais Ukrainos grūdų eksportas pasiekė ikikarinį lygį. Per pastaruosius metus, kuomet veikia Ukrainos jūrų koridorius, į Juodosios jūros uostus atplaukė daugiau nei 2,3 tūkst. laivų, iš šalies eksportuota 44 mln.

Ketvirtadienį į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė pirmoji Nemunu plukdyta barža su eksportui skirtų lietuviškų grūdų kroviniu. Uosto direkcija planuoja, kad tokie reguliarūs grūdų plukdymai iš Jurbarko į Klaipėdą bus vykdomi nuolat, pasitelkus du juos gabenančius laivus, kurių kiekvienas plukdytų po 1–1,3 tūkst. tonų grūdų. „Šite grūdai yra kaip naujo projekto pradžia. Suprantame, kad tai bus tam tikras kiekis, 50 tūkst., 60 tūkst. tonų grūdų, kurie baržomis bus atvežti į Klaipėdą.

Lietuvai birželį uždraudus įvežti nemažai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, o Europos Sąjungai (ES) nuo liepos įvedus maksimalius muitus rusiškiems grūdams, ministras Kęstutis Navickas sako, jog pigesnių ir mažiau kokybiškų trečiųjų šalių grūdų bei pašarų importo į šalį problema išspręsta – jie į Lietuvą nebeįvežami. Ankstesne tvarka buvo ypač nepatenkinti šalies ūkininkai.

Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.

Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Į sąrašą patenka 24 grupių produktai: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus, negyvūninės kilmės produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, javai, aliejus, gėrimai, tabakas ir kiti produktai.

Europos Sąjungai (ES) galutinai apsisprendus taikyti didesnius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ES turi plėsti apribojimus visiems šios kilmės žemės ūkio produktams, pranešė ministerija. „Rusiška ir baltarusiška produkcija nesąžiningai konkuruoja su ES šalių ūkininkų produkcija.

ES ministrai ketvirtadienį susitarė nuo liepos 1 dienos įvesti „draudžiamuosius“ muitus iš Rusijos importuojamiems grūdams, kuriems iki šiol tarifai iš esmės nebuvo taikomi, sakė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys. EK šią priemonę pasiūlė kovo mėnesį.

Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas su Europos Sąjungos (ES)  kolegomis ketvirtadienį Briuselyje turėtų patvirtinti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams. Dėl Europos Komisijos (EK) kovą pateikto pasiūlymo įvesti padidintus importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, žirnius ir avinžirnius, ketvirtadienį spręs Bendrijos Užsienio reikalų taryba prekybos klausimais.

Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas, teigia šiuos krovinius tikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  „Po kovo 18 dienos stebime importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sumažėjimą 95 procentais, tačiau stebime (didesnį – BNS) įvežimą į Lietuvą importui į kitas ES šalis“, – BNS sakė tarnybo...

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai buvo sutarta dėl deklaracijos, kurioje numatoma siekti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų eksporto ir tranzito draudimo, teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Priėmėme penkis svarbius punktus, kuriuos dar nušlifuosime. Pirmas punktas dėl rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų, grūdų eksporto ir tranzito draudimo.

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai sutarė, kad negalima leisti Rusijai naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize destabilizuoti Europos rinką. Tai, pasak šalių atstovų, galima padaryti ieškant bendrų sprendimų tiek dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo, tiek dėl rusiškų grūdų importo draudimo Europos Sąjungos (ES) lygiu. „Grūdų kainos yra kritusios visame pasaulyje, todėl žemdirbiams nelengva.

Kai kuriems verslininkams toliau importuojant rusiškus grūdus į Lietuvą, advokatas Gintautas Bartkus mano, kad tokiai veiklai stabdyti reiktų imtis nacionalinių sankcijų. Anot jo, kadangi dalis Europos vyriausybių yra vis dar priverstos pirkti tam tikrus resursus iš Kremliaus režimo, susitarti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu gali būti sudėtinga, o procesas gali užtrukti. „Aš sakyčiau, kad mes esame nepakankamai išradingi. Mes kažkaip labai linkę kliautis ES.

Įkandin grūdų augintojų, jau ir daržovių augintojai reikalauja skubiai uždrausti žemės ūkio produktus iš Rusijos. Ūkininkai skundžiasi, kad keletą kartų pigesni agurkai ir pomidorai  plūsta į Lietuvą su lenkiškomis etiketėmis. Jei vyriausybė nieko nedarys, žemdirbiai perspėja, kad tuoj valgysime ir rusiškus svogūnus, kopūstus ar bulves. Žemės ūkio ministras teisinasi Lietuvoje draudimo įvesti negalįs ir ragina laukti europinio sprendimo.

Lietuvai nuo pirmadienio pradėjus griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus grūdus, pažeidimų nenustatoma, mažėja vežimo apimtys, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas. „Šiai dienai neturime kažkokių nustatytų pažeidimų, tiesiog pastebėjome sumažėjusį vežančiųjų grūdus kiekį“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis. Kol kas institucijos tikrina tik pašarinius grūdus.

Europos Sąjungos valstybės narės ir teisės aktų leidėjai trečiadienį pasiekė susitarimą apriboti neapmuitintą Ukrainos grūdų importą, kurį buvo leista vykdyti prasidėjus Rusijos invazijai ir kuris sulaukia aršios bloko šalių ūkininkų kritikos. Susitarimu vieniems metams pratęsiamas 2022 metais suteiktas atleidimas nuo tarifų, tačiau grūdai, taip pat kiaušiniai, paukštiena ir cukrus įtraukiami į produktų, kuriems taikomos importo apsaugos priemonės, kad pigus importas neužplūstų rinkos, sąrašą.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Kaimo reikalų komiteto parengtą rezoliuciją, kurioje siūloma kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl importo draudimo rusiškiems grūdams europiniu lygiu. Dokumentą palaikė visi 107 balsavime dalyvavę parlamentarai. Rezoliuciją pristatęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis aiškino, kad priėmus dokumentą Europai būtų parodyta, kokia kryptimi galime ir turime veikti.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti rezoliuciją dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungą (ES) uždraudimo.  Tokį dokumentą Seimui siūlo priimti Kaimo reikalų komitetas – dėl to jis apsisprendė kovo pradžioje.   „Tai mūsų idėjinis, moralinis projektas. Gal juo pavyks suvienyti Europą. ES nors nevalgys rusiškų grūdų“, – balsavimo išvakarėse BNS teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad reaguodama į gautą informaciją apie galimai Rusijos per Baltijos jūros uostus realizuojamus iš okupuotų Ukrainos teritorijų nusavintus grūdus, skubiai ėmėsi priemonių griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. „Planuojame visapusišką į Lietuvą iš padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų tikrinimą, įskaitant grūdų kilmės tyrimą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo parlamentui priimti rezoliuciąj dėl kreipimosi į Europos Komisiją (EK) raginant europiniu lygiu uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą per ES šalis.  Tokiai iniciatyvai trečiadienį komitete pritarta bendru sutarimu. „Mes kalbame apie politinį apsisprendimą, kad būtų uždraustas (rusiškų grūdų – BNS) ir importas, ir tranzitas, ir manau, kad tas politinis sprendimas gali atsispindėti.

Įvedusi vienašališką rusiškų grūdų importo ar tranzito draudimą, Lietuva rizikuotų pažeisti tarptautinius susitarimus, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Taip jis teigia kai kuriems Seimo nariams siūlant laikinai uždrausti rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos importą bei tranzitą. „Čia yra dalykas dėl Lietuvos rizikų nesilaikyti tarptautinių susitarimų“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas. „Tarptautinis susitarimas nėra su Rusija, jis nėra dvišalis.

Ukraina toliau plėtos humanitarinę programą „Grūdai iš Ukrainos". Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai paskelbė X, buvusiame „Twitter“ socialiniame tinkle, praneša „Ukrinform“. „Nuolatinė mūsų humanitarinės programos „Grūdai iš Ukrainos“ sėkmė rodo Ukrainos pasiryžimą padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, net ir tada, kai mūsų šalyje vyksta karas. Praėjusią savaitę Sudaną pasiekė 7 665 tonos ukrainietiškų kvietinių miltų.

Dalis Seimo narių siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos.  Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.

Lenkijos ūkininkai grasina blokuoti pagrindinį kelią iš Lietuvos į Europą – Via Baltica. Pasienyje jie grasina stabdyti krovininius automobilius ir tikrinti, kokius grūdus šie veža. Lenkijos ūkininkai prašo prisijungti ir lietuvius. Tačiau šie kol kas neskuba. O vežėjai jau baiminasi didžiulių spūsčių pasienyje su Lenkija.  Lenkijos ūkininkai blokuoja pasienį su Ukraina ir protestuoja prieš pigesnių ukrainietiškų grūdų srautą į Lenkiją. Protestus skatina ir rusų propaganda.

Prezidentūra palaiko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimą stabdyti ir tikrinti visus iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamus grūdus, sako šalies vadovo patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Jo teigimu, prieš apsisprendžiant, ar sekti Latvijos pavyzdžiu ir laikinai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, reikėtų išsiaiškinti, ar tai yra teisėta.   „Protingi sprendimai yra reikalingi.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako nematantis pagrindo Lenkijos ūkininkų planams tikrinti grūdų krovinius pasienyje su Lietuva aiškinantis, ar tarp jų nėra į Lenkiją grįžtančios ukrainietiškos produkcijos. „Tikrai nematome jokio pagrindo, nes bandymas įteigti, kad yra kažkokia neaiškios schemos, tai nerodo to nei faktai, nei importuojamų grūdų kiekiai“, – LRT televizijai sakė K. Navickas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi „kofinansuoti“ Ukrainos grūdų eksportą į trečiąsias šalis, taip siekdama sumažinti įtampą dėl pigių Ukrainos žemės ūkio produktų. Nepatenkinti Lenkijos ūkininkai blokuoja sienos su Ukraina perėjimo punktus ir greitkelius, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, įvežamų į Lenkijos rinką iš karo draskomos rytinės kaimynės.

Reaguodama į situaciją regione Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) griežtina iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę – įsigaliojus ministro įsakymui bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvaryčius paragino Lenkijos valdžios institucijas daryti viską, kas įmanoma, kad būtų rasti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys, atsakingi už ukrainietiškų grūdų išpylimą iš transporto priemonių ir traukinių vagonų, vykstančių per Lenkijos teritoriją. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, Ukrainos diplomatas apie tai prakalbo tinkle „X“, reaguodamas tai, kad sekmadienį buvo surengta dar viena tokio tipo provokacija.

Latvijos parlamentui praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Žemės ūkio ministerija pirmadienį žada paskelbti naujus grūdų importo ribojimus, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina, pranešė nacionalinis transliuotojas.  „Draudimas iš principo nėra paprastas pratimas, čia tiek Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiek visos tarptautinės organizacijos daro didelį spaudimą dėl pasaulinio bado.

Lenkijos ūkininkams protestuojant prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl pigių grūdų importo iš Ukrainos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lietuvos ūkininkai prie lenkų protesto neprisidės. „Ukrainietiškų grūdų Lietuvos ūkininkai neblokavo, neblokuoja ir blokuoti nežada.

Per Lietuvą toliau tranzitu vežant kad ir gana nedidelius rusiškų grūdų kiekius, norima stiprinti į šalį patenkančios šalies agresorės produkcijos kontrolę. Griežtinti patikras numatančias įstatymų pataisas kartu su kitomis institucijomis rengia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), neatmetant, jog dalis šalimi pervežamų rusiškų grūdų vis tik galimai lieka Lietuvoje.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) per šešis 2023-2024 finansinių metų mėnesius gavo 758 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais.  Per pusmetį – nuo 2023 metų liepos iki gruodžio pabaigos – „Akola group“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) viršijo 37 mln. eurų ir buvo 49 proc. mažesnis nei prieš metus, o grynasis pelnas sumažėjo 71 proc. iki 13 mln.

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai antradienį pasienyje su Ukraina atidarė du ukrainiečių prekinius vagonus ir ant bėgių išpylė Vokietijai skirtus grūdus, pranešė policija. Tai sukėlė Kyjivo pyktį ir vėl padidino įtampą tarp kaimynių. Lenkijos ūkininkai, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl pigaus importo iš rytinės kaimynės, blokuoja ukrainiečių sunkvežimių įvažiavimą į savo šalį, o tai pakenkė draugiškiems Varšuvos ir Kyjivo santykiams.

Latvijos praėjusių metų grūdų derlius, palyginti su 2022-ųjų, sumažėjo 16,3 proc. iki 2,716 mln. tonų, pranešė nacionalinės statistikos tarnyba. Grūdinių kultūrų pasėlių plotai pernai buvo 2,2 proc. didesni nei užpernai – 797,4 tūkst. hektarų, tačiau vidutinis derlingumas dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo kukliausias per pastaruosius penkerius metus ir siekė 34,1 centnerio nuo hektaro. Žiemkenčių derlius sumenko 15,7 proc. iki 2,102 mln. tonų, vasarinių javų – 18,3 proc. iki 614 tūkst. tonų.

Lenkijos žemės ūkio ministras atsiprašė už incidentą pasienyje su Ukraina, kai lenkų ūkininkai per protestus išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį ir taip padidino įtampą tarp sąjungininkių. Praėjusią savaitę lenkų ūkininkai per naujausius protestus užblokavo tris sienos su Ukraina kirtimo punktus, piktindamiesi, jų nuomone, nesąžininga ukrainietiškų grūdų importo į Europos Sąjungą konkurencija.

Latvija neuždraus rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per savo teritoriją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, pareiškė žemės ūkio ministras Armandas Krauzė. Pasak jo, Žemės ūkio ministerija jau pradėjo rengti įstatymo projektą, pagal kurį įvežant ir išmuitinant grūdus Latvijoje bus būtina nurodyti pristatymo vietą – Latviją ar kitą ES šalį.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų svarstyti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo įtraukimą į sankcijų reglamentą. Pasak jo, ES sankcijos turėtų maksimalų poveikį kovojant prieš šios produkcijos gabenimą.

Baltijos šalys pritaria Rusijos ir Baltarusijos grūdų įtraukimui į Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą, BNS pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis.   „Baltijos šalys pritartų Rusijos ir Baltarusijos grūdų importo į Europos Sąjungą įtraukimui į ES sankcijų paketą“, – komentare BNS teigė M. Skuodis.

Lietuvos ūkininkai sunerimo paaiškėjus, kad į Latviją įvežta milijonas tonų rusiškų grūdų. Ūkininkai svarsto, kad jie galėjo nugulti ir ant tautiečių stalų. Aiškėja, jog vien per šiuos metus iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą galėjo patekti 120 tūkstančių tonų rusiškų grūdų, kurie vėliau išvyksta į trečiąsias šalis.

Rusija per penkis mėnesius nuo šių kalendorinių metų vidurio į Europos Sąjungą eksportavo 2,23 mln. tonų grūdų ir ankštinių kultūrų – 2,3 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį metais anksčiau, skelbia Rusijos žiniasklaida, pateikdama Rusijos grūdų sąjungos monitoringo rezultatus. Jie rodo, kad pagrindinės Europos Sąjungoje rusiškų grūdų importuotojos šiemet liepos-lapkričio mėnesiais buvo Ispanija (40 proc. viso šio importo į Bendriją), Italija (35 proc.), Belgija (17 proc.

Rusija išsiuntė pirmąją iš žadėtų nemokamų grūdų siuntų Afrikai, penktadienį valstybinės naujienų agentūros citavo šalies žemės ūkio ministrą. „Pirmieji du laivai, gabenantys po 25 tūkst. tonų, jau išplaukė iš Rusijos uostų į Somalį ir Burkina Fasą. Tikimės, kad jie atvyks lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos žemės ūkio ministrą Dmitrijų Patruševą.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, praėjusį mėnesį buvo 10,9 proc. žemiau nei pernai spalį. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) maisto kainos tarptautinėje rinkoje sumenko 0,5 proc., penktadienį skelbia organizacija.

Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija kitais metais ir toliau eksportuos didelius kiekius grūdų, nepaisant Vakarų sankcijų, įvestų dėl Maskvos puolimo Ukrainoje. „Praėjusiais metais, kaip žinote, buvo gautas istoriškai rekordinis 158 mln. tonų (grūdų) derlius. Šiemet jis taip pat bus labai didelis – daugiau kaip 130 mln. (tonų)“, – sakė V. Putinas. „Tikėtina, kad Rusija išlaikys pirmąją vietą pasaulyje pagal kviečių eksportą.

Moldova vyriausybė įvedė apribojimus grūdų importui iš Ukrainos – jis bus licencijuojamas, skelbia šalies žiniasklaida, remdamas vyriausybės spaudos tarnyba. Priimdama tokį sprendimą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija jį motyvavo būtinybe apsaugoti vidaus rinką.

Graikija pasiūlė savo uostus Egėjo jūros pakrantėje kaip dar vieną koridorių ukrainietiškų grūdų eksportui, Rusijos karo laivams blokuojant Ukrainos uostus prie Juodosios jūros, skelbia graikų internetinis leidinys „Kathimerini“. Kaip jau buvo skelbia, anksčiau šią savaitę Kyjivas ir Varšuva susitarė dėl ukrainietiškų grūdų tranzito per Lenkiją į Lietuvą jų krovai Klaipėdos uoste.

Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Didžiausią grūdų derliaus dalį sudarė kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos – maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad derlių gelbėjo žieminiai pasėliai.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį – vien dėl šio susitarimo nuo trečiadienio grūdų gabenimo tempai nepasikeis, sako žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Anot jo, reikia gerinti geležinkelių infrastruktūrą bei siekti europinio finansavimo, nes dabar šis kelias yra labai brangus.

Tranzitu per Lenkiją į trečiąsias šalis gabenamų ukrainietiškų grūdų kontrolę iš Ukrainos–Lenkijos pasienio perkėlus į Klaipėdos uostą bus palengvintas sienos kirtimas, sako Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste. Tai pirmas žingsnis sprendžiant Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl grūdų. Šis susitarimas reiškia, kad ukrainietiški grūdai, visų pirma skirti Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, bus gabenami tiesiai per Lenkiją, išvengiant jų sustojimo pasienyje su Ukraina.