žemdirbiai

Perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus apie ketinimus pakeisti kai kuriuos dabartinės Vyriausybės ministrus, tikėtina, ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog organizacija jokio kito kandidato nesiūlo, tačiau realiausiu ministru laikytų ministerijai jau vadovavusį konservatorių Kazį Starkevičių.

Laisvą valstybinę žemę nuo gegužės siūloma leisti laikinai naudoti tik tiems ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet ją galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.

Dalinę blokadą pasienyje su Lietuva organizavęs Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis teigia, kad per savaitę buvo patikrinta 14 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių, o detalią informaciją apie tai, kas juose buvo gabenama, žemdirbiai gaus po savaitės. „Protestą baigėme ketvirtadienį 10.30 val., per 7 dienas Lenkijos kontrolės institucijos patikrino 14 tūkst. vilkikų. Buvo sunkvežimių gabenusių grūdus, taip pat miltus ir grūdų rupinius.

Seimas pirmadienį pradeda kelias dienas truksiančią neeilinę sesiją, skirtą spręsti sausio pabaigoje Lietuvoje protestavusių žemdirbių reikalavimus ir apsvarstyti kelis kitus klausimus. Parlamentarams pirmadienį bus pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną.

Lietuvos žemdirbiams ketvirtadienį baigus dviejų dienų protesto akciją, penktadienį iš Vilniaus išvažiuos daugiau nei tūkstantis traktorių ir kitos sunkiosios technikos. Dalis jų išvažiavo jau ketvirtadienį.  Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas BNS išvakarėse teigė, kad  traktoriai iš sostinės pajudės penktadienį 9 val. ryto – jiems būtina policijos palyda.

Lietuvos žemdirbiai ketvirtadienį baigė dviejų dienų protesto akciją – antradienį į Vilniaus centrą suvežiavę daugiau nei tūkstančiu traktorių bei miškavežių, trečiadienį ir ketvirtadienį jie mitingavo prie Vyriausybės rūmų, susitiko su valdžios atstovais bei gavo pažadų spręsti jų problemas.

Suvažiavę į Vilnių tūkstančiu traktorių, ūkininkai jau mitinguoja prie vyriausybės. Aidint sirenoms ir būgnams 3 tūkstančiai žemdirbių piktinosi jiems nepalankiais valdančiųjų sprendimais. Mitinge pasirodę žemės ūkio ir aplinkos ministrai jau mėgina slopinti įtampą, žada tartis su ūkininkais, kaip suderinti jų finansinius poreikius ir aplinkosaugos reikalavimus. Tačiau ūkininkai politikų aiškinimais nepatenkinti.

Į Vilnių atvykę ūkininkai žada nepasiduoti ir streikuoti iki penktadienio. Gyvenantys arčiau sostinės dar gali grįžti namo, bet atvykę iš tolimesnių rajonų lieka nakvoti Vilniuje. Protestuojantys ūkininkai papasakojo, kur apsistojo, ką veikia po oficialiosios streiko dalies ir kaip į juos reaguoja praeiviai. Gedimino prospekto pradžioje prie išrikiuotų traktorių stovi ūkininkai iš Šiaulių rajono. Pašnekovai neslepia, kad per visą dieną bjauriame ore sušalo, bet pasiduoti neketina.

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją ir antradienį  į Vilniaus centrą suvažiavus daugiau nei tūkstančiui traktorių bei miškavežių, trečiadienį ūkininkai ir jų rėmėjai susirinks prie Vyriausybės rūmų. Tikimasi, kad proteste dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių. Akciją jie ketina tęsti ir ketvirtadienį. Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie, anot jų, nesprendžiamas žemės ūkio problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai.

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją, antradienį Vilniaus centre rinksis traktoriai, kita technika, bus atliekami parengiamieji darbai. Protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas išvakarėse BNS sakė, kad į Vilnių turėtų suvažiuoti daugiau kaip 800 vienetų įvairios technikos, ji į sostinės centrą ims važiuoti antradienį po pietų, tai gali užtrukti iki 23 valandos.

Nuo šių metų įsigaliojusi Akcizų įstatymo pataisa apribojo ūkininkų galimybes naudotis lengvata už įsigyjamus degalus – jie gali būti pilami tik į traktorių bakus. Žemdirbių atstovai prašo tvarką tikslinti, ministerija teigia tai svarstanti. Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Algis Baravykas BNS sako, kad akcizo lengvata dabar taikoma tik traktorių kurui – taip įstatymo pataisą išaiškino Mokesčių inspekcija.

Pirmadienį Lietuvos ūkininkai visoje šalyje degina laužus siekiant atkreipti dėmesį į jų veiklos problemas. Dalį šalies žemdirbių organizacijų vienijantys Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) parengė 11 punktų rezoliuciją, kuria, visų pirma siunčią žinią, jog valstybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja su socialiniais partneriais. „Institucijos pametė galvas, ryšį su socialine visuomene.

Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradedant protestus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad tai – politinė akcija prieš artėjančius rinkimus. „Vienas iš aktualiausių klausimų yra daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimas, tai tarybos atstovai, kadangi mes jau šitą klausimą svarstome, ieškome sprendimų nuo ankstyvo rudens, tai tarybos atstovai nedalyvavo šitame procese.

Lietuvos žemdirbiai pirmadienį pradeda protestų ciklą – visoje šalyje bus deginami laužai, be to, ūkininkų atstovai susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, įteiks reikalavimus aplinkos ir žemės ūkio ministrams.  Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad laužai nuo 14 valandos maždaug tris valandas degs visuose Lietuvos rajonuose.  „Kiekvienas rajonas uždegs nuo 5 iki 50 laužų.

Lietuvos žemdirbiams sausį ketinant pradėti naujus protestus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šio jų reikalavimuose nieko naujo neįžvelgia.   „Nebūtų turbūt pirmas kartas. Visada ta diskusija yra tokia pati, visada yra tas pats teiginys, kad žemės ūkis yra žlugęs. Taip jau nuo 1990 metų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Lietuvos žemdirbiai pradeda protestų ciklą – pirmoji akcija bus surengta sausio 8-ąją Vilniuje, vėliau seks kitos akcijos ir jos truks, kol bus išspręstos visos žemdirbių problemos, sako Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas.  Anot Igno Hofmano, ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis.

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Žemdirbiai, kurie nukentėjo nuo Lietuvą nusiaubusių audrų ir krušų, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis, skelbia Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu ministerija numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.

Į Lietuvą atvykę didžiausios Ukrainos žemdirbių organizacijos atstovai prašo pagalbos – nori eksportuoti grūdus per Klaipėdos uostą. Dabar eksportas strigęs, ukrainiečiai negali išsivežti ir parduoti 30 mln. tonų grūdų pertekliaus. Rusijai pasitraukus iš Juodosios jūros susitarimo ir pradėjus grūdų terminalų Odesos srityje apšaudymą, transportavimas per ten sustojo.

Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai.   Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta parama ekologinėms sistemoms, naudingoms klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Ūkininkų, veiklą vykdančių ariamojoje žemėje, poreikius geriausiai atitinka kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje" susidedanti iš 4 gamybinių ir 3 negamybinių veiklų.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.

Ukmergės žemdirbiai kelis kartus per dieną žvalgosi į meteorologinių prognozių interneto svetaines, tikėdamiesi lietaus. Deja, rimtesni lietūs šio krašto vis nepasiekia – tik kartą per mėnesį kiek „pakrapijo“. Dabartinę situaciją rajono javų augintojai vadina tiesiog bloga. Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad jei pasirodys taip laukiamas gausus lietus, derlius dar bus iš dalies išgelbėtas.

Žemdirbius ir gyvulių augintojus kankina sausra, ji, pasak klimatologų, fiksuojama didžiojoje Lietuvos dalyje. Specialistai prognozuoja, kad tai smarkiai atsilieps derliaus kokybei bei gyvulių sveikatai.  Kėdainių krašto ūkininkas Arūnas, kiek įmanoma, bando gelbėti būsimą derlių laistydamas bent dalį laukų. „Kiek nori knisk, žemė – sausa, dulka, žolės ir tos net neauga“, – sakė ūkininkas Arūnas Liubomirskas.

Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą,  Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame COPA-COGECA prezidiumo posėdyje aptartos naujai rengiamos Europos žaliojo kurso direktyvos, reglamentai. Nors ES ryžtingai suka tvaresnio ūkininkavimo link, žemdirbiams kyla daug klausimų, kaip tai paveiks jų gamybą ir kokius numatoma įjungti kompensavimo mechanizmus. Neabejojama, kad naujai svarstomi siūlymai turės reikšmingos įtakos agroverslui.

Ūkiams modernizuoti per du mėnesius sulaukta 411 paraiškų už 87,78 mln. eurų – daugiau, nei tam buvo numatyta paramos lėšų, skelbia Žemės ūkio ministerija. Ūkininkai ir žemės ūkio įmonės paraiškas teikė nuo kovo iki gegužės. Tam buvo skirta 61,7 mln. eurų: pienininkystei – 17,18 mln. eurų, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 17,38 mln. eurų, sodininkystei, daržininkystei ir uogininkystei – 10 mln. eurų, kitiems augalininkystės sektoriams – 17,18 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio atstovai ketvirtadienį Briuselyje prašys europinės paramos šiemet dėl itin kritusių pieno kainų nukentėjusiems ūkininkams – jie susitiks su už žemės ūkį atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu Januszu Wojciechowskiu.

Pirmadienį Lietuvoje pradedamas pasėlių deklaravimas, jame šiemet – nemažai naujovių. Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turės rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad naujovėms ilgai ruoštasi, diskutuota ir su žemdirbiais, tačiau pastarieji teigia, jog pakeitimai sudėtingi ir painūs, todėl baiminasi chaoso.

Aplinkos ministerijai anksčiau pavedus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nebeišduoti naujų leidimų ir nepratęsti jau suteiktų leidimų ūkininkams laikinai naudotis valstybine žeme, aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad leidimai jų turėtojams ir toliau galioja.  „Mes esame nutraukę laikinojo žemės naudojimo naujų sutarčių sudarymą, tačiau tie, kas turi šiandien laikinąsias žemės naudojimo sutartis, jie turės jas du metus dar papildomai, jos yra galiojančios.

Aplinkos ministerija neketina atsisakyti ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 hektarų yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakytume  žemės įsigijimo ribojimo.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, žemdirbiai tokiam paramos skirstymo modeliui nepritaria.  Pasak jų, parama turėtų būti paskirstyta tiems ūkiams, kurie parduodant pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą.  „Mes, žemdirbių atstovai, nesutinkame su tuo, nes manome, kad tai yra neteisinga.

Klimato kaitos atnešti praradimai mūsų ūkiams kainuoja vis daugiau. 2023 m. augalus ir pasėlius draudžiančios draudimo bendrovės Lietuvos ūkininkų patirtų žalų kompensavimui išmokėjo apie 15 mln. Eur. Tai yra 56 proc. didesnės išmokos, lyginant su 2021 m. Nėra technologinio būdo apsisaugoti nuo šių nuostolių. Lieka vienintelis kelias – draudimas.

Protestuodami dėl pieno supirkimo kainų prie pagrindinių perdirbėjų ir prekybininkų administracijos pastatų pirmadienį žemdirbiai statys žalius kryžius. „Kryžių kiekis ir dydis neribojamas. Prie kryžių akcijos metu stovės ūkininkai. Taip pat, esant pakankamai iniciatyvos, akciją galima plėsti prie parduotuvių, perdirbimo įmonių“, – teigiama feisbuke paskelbto pieno gamintojų protesto anonse. Akciją rengia žemdirbių organizacinis štabas.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai sako, kad planas gali būti įgyvendintas ir yra lankstesnis nei planuota anksčiau. Visgi kai kurie žemdirbių atstovai teigia nerimaujantys dėl pievų atkūrimo, ekoschemų, kiti sako, kad strategijoje labiau remiami stambūs, o ne smulkūs ūkiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kriterijus atitinkančioms žemės ūkio bendrovėms bus leista atidėti mokesčius ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartai. Tai bus pagalba joms dėl išaugusių energetikos kainų.  „Mokestinės pagalbos priemonėmis, kurias dabar rengiame su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, taip pat galės pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius.

Išbrangus degalams ir trąšoms ūkininkai perspėja, kad šiemet gali užauginti mažesnį derlių. Negana to, esą juos žlugdys ir europinio žaliojo kurso reikalavimai. Dėl karo Ukrainoje pasauliui gresia maisto trūkumas, tad Lietuvos žemdirbiai reikalauja pirmiausia žiūrėti, kad apsirūpintumėme maistu, o žaliąjį ūkininkavimą atidėti geresniems laikams.

Dalis žemdirbių toliau kritikuoja žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką bei ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą. Žemdirbių teigimu, ministro sprendimai nėra derinami su žemdirbiais, jie naikina šalies žemės ūkį, todėl jie kartoja, kad K. Navickas turi trauktis iš posto.  Žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, ministras klaidina teigdamas, jog strateginis planas Europos Komisijai buvo pateiktas laiku – iki gruodžio 31 dienos.

Dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos, rašoma pranešime spaudai. Lietuva, Europos Sąjungai įsipareigojusi išsaugoti pievas, šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginti su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pernai rugpjūtį-gruodį beveik 700 ūkininkų ir žemės ūkio bei žuvininkystės bendrovių, nukentėjusių nuo koronaviruso, suteikė 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų. Paskolų sumos siekė nuo 2,3 tūkst. iki 1 mln. eurų – vidutiniškai vienam gavėjui paskolinta 131,6 tūkst. eurų, pranešė fondas. „Pandemijos laikotarpiu krito ūkininkų ir ūkių apyvarta, jie susidūrė su pajamų ir apyvartinių lėšų trūkumu.

Nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams išmokėta 71,4 mln. eurų. o netrukus bus išmokėta dar beveik 18 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).   Daugiausia – beveik 23 mln. eurų – gavo pieno, galvijų, kiaulių ir daržovių augintojai bei galvijienos, paukštienos ir kiaušinių gamybos įmonės ir ūkiai. 18 mln. eurų išmokėta pieno gamintojams. Šią savaitę pastariesiems bus pradėta mokėti dar viena kompensacijos dalis. 17,8 mln.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys.   Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus trečdaliu didesnis nei pernai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prognozuoja, kad bus prikulta mažiausiai apie milijoną tonų daugiau nei pernai.

Lietuvos žemdirbių atstovai turi pastabų valdžios koridoriuose brandinamiems planams nustatyti lubas iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto gaunamoms tiesioginėms išmokoms ir įvesti progresinį jų apmokestinimą. Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Pustrečio šimto ūkių jungiantis žemės ūkio kooperatyvas svarsto Lietuvoje statyti pirmąją grūdų perdirbimo gamyklą, kurią valdytų patys žemdirbiai. Planuojama, kad ji pradėtų veikti po penkerių metų ir gamintų bioplastiką, skelbia LRT laida „Panorama“.  Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko teigimu, gamykla leistų žemdirbiams būti labiau konkurencingais.  „Šiuo metu dirbame rinkoje, kurioje dominuoja prekybininkai.

 Tiesioginių Europos Sąjungos (ES) išmokų lubos Lietuvos žemdirbiams 2021-2027 metais turėtų siekti 100 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras. Pasak Andriaus Palionio, jos bus 50 tūkst. eurų mažesnės nei šioje finansinėje perspektyvoje. „Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų.

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos viršūnių susitikime. „Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Jau ilgą laiką netyla ginčai dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje. Juos spręsti ėmėsi Europos Komisija (EK), kuri siūlo sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Tačiau Lietuvos ūkininkus toks siūlymas pykdo. Esą jie ir taip mažai tręšia laukus, palyginti su kitais Europos ūkininkais. Tačiau, kad šie EK siūlymai įsigaliotų reikia, kad juos patvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba. Bet ekologinių sprendimų siūloma ir daugiau.