Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas.
Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos doktorantas, Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas nurodė, kad pastaraisiais metais paskolų palūkanų normos Lietuvoje reikšmingai išaugo.
Spalio mėnesį naujų paskolų palūkanos gyventojams siekė 5,9 proc., o įmonėms – net 6,4 proc.:
„Palyginimui, prieš metus šios palūkanų normos siekė apie 4 proc., prieš 2 metus – apie 2,5 proc., o gyventojams – netgi dar mažiau. Tokie pokyčiai yra itin staigūs, ypač turint omenyje, kad 2014–2021 m. palūkanų normos svyravo 2–3 proc. rėžyje.“
Pašnekovo aiškinimu, paskolų palūkanų normų padidėjimą Lietuvoje iš esmės lėmė pasikeitusi Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politika.
Anot jo, pokytis itin staigus buvo todėl, kad Lietuvoje didžioji dalis paskolų suteikiama su kintamomis palūkanų normomis (būsto paskoloms – net 98 proc.).
O tai, ekonomisto teigimu, reiškia, kad paskolos kaina sudaryta iš 2 dalių: banko maržos ir „Euribor“ – tarpbankinės palūkanų normos (dažniausiai 3 arba 6 mėn.).
Ekonomisto aiškinimu, marža, imant paskolą, nustatoma visam laikotarpiui ir yra gana pastovi, o „Euribor“ yra kintamoji dalis, kuri gali reikšmingai svyruoti.
„Būtent „Euribor“ palūkanų išaugimas ir lėmė per pastaruosius porą metų išaugusias paskolų palūkanų normas. „Euribor“ savo ruožtu yra glaudžiai susijusi su pagrindinėmis ECB palūkanų normomis ir trumpo laikotarpio lūkesčiais dėl jų.
Todėl ECB pinigų politikos sprendimai gali paveikti paskolų palūkanų normas Lietuvoje“, – dėstė R. Kaminskas.
Ar gali būti, kad palūkanos dar kils?
Paklausus, kas lems palūkanų dydį 2024-aisiais, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandr Izgorodin atsakė, kad infliacijos rodikliai, o tiksliau – pastaruoju metu stebimas Junginių Amerikos Valstijų (JAV) ir euro zonos infliacijos lėtėjimas – bus stebimi ir toliau.
Anot pašnekovo, centriniai bankai ypač didelį dėmesį skirs grynajai infliacijai, t. y. infliacijai be maisto ir energetikos kainų.
„Pastaruoju metu tiek JAV, tiek euro zonoje infliacijos tempai pastebimai sulėtėjo, pvz., euro zonoje grynoji infliacija (3,6 proc. lapkritį) yra mažiausia per 19 mėnesių. JAV grynoji infliacija (4 proc. spalį) yra žemiausia per 25 mėnesius, t. y. per 2 metus.
Centrinių bankų politika duoda vaisių, tačiau įtakos infliacijos sulėtėjimui turėjo ir pokovidinis tiekimo grandinių susireguliavimas“, – savo įžvalgomis dalinosi ekonomistas.
Palūkanų pokyčius, pasak A. Izgorodin, lems ir ekonomikos aktyvumas. Specialistas nurodė, kad šia prasme situacija JAV ir euro zonoje yra skirtinga.
JAV ekonomika toliau auga ir lieka gana atspari palūkanų didinimui, kadangi JAV valdžia pastebimai padidino valstybės išlaidas ir taip kompensuoja palūkanų didinimo poveikį ekonomikai.
O euro zonoje ekonomika balansuoja tarp recesijos ir stagnacijos: „Situacija – ypač sudėtinga pramonės ir statybų sektoriuose. Pvz., Vokietijoje apie 45 proc. statybos bendrovių skundžiasi užsakymų trūkumu – daugiau nei pasaulio finansų krizės metu.“
Vis tik pašnekovas patikino, kad rinka nemato tolesnio palūkanų didinimo nei JAV, nei euro zonoje.
„Rinka neįžvelgia tolesnio palūkanų didinimo dėl infliacijos JAV ir euro zonoje sulėtėjimo bei dėl to, kad ankstesni palūkanų didinimai tebeveikia JAV ir euro zonos ekonomikas.
T. y., palūkanoms pasiekus aukštą lygį, centriniai bankai bus linkę stebėti, kaip anksčiau priimti sprendimai didinti palūkanas veikia infliaciją ir ekonomikos aktyvumą“, – dėstė ekonomistas.
Kada palūkanos ims mažėti?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantas nurodė, kad pagrindinė ECB palūkanų norma buvo padidinta siekiant pažaboti itin stipriai išaugusią infliaciją.
„Nuo 2022 m. liepos mėnesio indėlių galimybės palūkanų norma pakilo nuo –0,5 proc. iki 4 proc. ir lėmė panašaus masto pokyčius „Euribor“.
Taip sparčiai palūkanų normas didinti buvo nuspręsta išaugus infliacijai (kuri euro zonoje 2022 m. spalį perkopė 10 proc., o Lietuvoje siekė virš 20 proc.) ir baiminantis, kad ji atitrūks nuo ECB siekiamo 2 proc. lygio ilgesnį laiką“, – komentavo R. Kaminskas.
Jis paminėjo, aukštesnės palūkanų normos padeda šiek tiek sumažinti ekonomikos apsukas, atvėsinti darbo rinką ir pristabdyti kainų augimą.
Pasak ekonomisto, šiuo metu ECB valdančioji taryba vertina, kad esamą 4 proc. palūkanų normų lygį reikės palaikyti dar kurį laiką, siekiant tvaraus infliacijos grįžimo tikslo link.
„Citadele“ banko atstovo teigimu, infliacijos mažėjimas yra susijęs su palūkanų mažėjimu, t. y. – jei mažės infliacija, mažės ir palūkanos.
„Infliacijai euro zonoje ir JAV pastebimai sulėtėjus, rinka dabar varžosi dėl FED ir ECB palūkanų mažinimo prognozių. Rinka mato 52 proc. tikimybę, kad FED mažins palūkanas 2024 m. kovą, o gegužės palūkanų mažinimas yra pilnai įskaičiuotas.
Kalbant apie ECB, rinka mato 61 proc. tikimybę, kad ECB pradės mažinti palūkanas 2024 m. kovą, balandžio mažinimas yra pilnai įskaičiuotas“, – vardijo A. Izgorodin.
Vis tik jis pažymėjo, kad įtakos palūkanų mažinimu turi ne tik infliacija, bet ir ekonomikos aktyvumas.
Ir šiuo atveju, pašnekovo teigimu, reikia atkreipti dėmesį į silpną ekonomikos aktyvumą euro zonoje, ypač Vokietijos pramonėje ir statybų sektoriuje.
Kiek 2024 m. bus sumažintos palūkanos?
Anot „Citadele“ banko atstovo, reikia tikėtis, kad palūkanų našta laipsniškai mažės.
A. Izgorodin įvardijo, kad šiuo metu 3 mėn. „Euribor“ siekia 3,950 proc., 6 mėn. – 3,935 proc.
„Naujausios prognozės rodo, kad 2024 m. birželį 3 mėn. „Euribor“ sumažės iki 3,32 proc., 6 mėn. „Euribor“ sumažės iki 3,25 proc.
Tuo metu rinka prognozuoja, kad 2024 m. gruodį 3 mėn. „Euribor“ sieks 2,66 proc., 6 mėn. „Euribor“ sieks 2,69 proc.“ – prognozėmis dalinosi ekonomistas.
O R. Kaminsko vertinimu, ateityje palūkanų normos galėtų sumažėti, tačiau, kada tai įvyks, priklausys nuo ekonomikos perspektyvų ir infliacijos dinamikos euro zonoje:
„Pavyzdžiui, pasirodžius duomenims, kad ekonomikos ir atlyginimų augimas yra vangus, o infliacija mažėja sparčiau nei tikėtasi, palūkanų normos galėtų būti mažinamos greičiau. Kita vertus, paaiškėjus, kad aukšta infliacija gali išsilaikyti ilgiau, būtų palaikomos aukštesnės palūkanos.“
Anot ekonomisto, šiuo metu finansų rinkose investuotojai įkainoja, kad per 2024 m. palūkanų normos galėtų sumažėti apie 150 bazinių palūkanų (arba 1,5 proc. palūkanų).
Jeigu taip atsitiktų, pašnekovo aiškinimu, panašiu dydžiu galėtų mažėti „Euribor“ ir paskolų palūkanos: „Vis dėlto, tai – tik rinkos dalyvių matymas. ECB valdančioji taryba sprendimus priims per kiekvieną posėdį, remdamasi tuo metu turimais naujausiais duomenimis ir prognozėmis.“
