NT specialistai apie būsto rinką, kainas, palūkanas ir ateities prognozes diskutavo metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje.
„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis sakė, kad didžiausia rizika būtų pastatyti ir neparduoti, kuomet kabo milijoniniai įsiskolinimai rangovams.
„Todėl tie 200 sandorių per mėnesį leidžia projektui būti gyvam. Tačiau, jeigu per mėnesį parduotume tik 50 butų, kiltų klausimas, ar verta vystyti. Matome, kad kiti vystytojai migruoja į kitų šalių rinkas. Savo kapitalą perkelia kitur. Todėl nenutiks taip, kad jie ims čia pardavinėti būstus 20 ar 30 proc. pigiau. Šiuo metu nėra vystytojų, kurie kabėtų ant bankroto ribos“, – sakė vystytojas.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad taupančius ir investuojančius žmones pastarąjį dešimtmetį pinigų politika šiek tiek skriaudė.
„Palūkanų normos buvo neigiamos. Norint gauti solidesnę grąžą reikėjo eiti į kompromisą su rizikomis. Tradiciniams ir atsakingiems investuotojams tie laikai nebuvo palankūs. Dabar situacija keičiasi. Obligacijų rinka darosi įdomesnė. Dabar turint laisvus 200 tūkst. eurų juos būtų galima investuoti būtent į obligacijas“, – komentavo ekonomistė.
Į būstą investuoti nebeapsimoka?
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius irgi sakė, kad paaugus palūkanoms žmonių pinigai persiskirstė.
„Žmonės ėmė daugiau pinigų laikyti terminuotų indėlių sąskaitose, o ne einamosiose sąskaitose. Į obligacijas žmonės investuoja mažiau.
Tačiau nepasakyčiau, kad NT tapo nepatrauklia investicija. Brangesnės vertės būstus turintys žmonės ir toliau perka mažesnės vertės būstus investicijai. Tokių žmonių buvo tiek prieš kylant palūkanoms, tiek dabar. Investuotojai neatsitraukė iš NT rinkos“, – aiškino Lietuvos banko atstovas.
„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis sakė, kad žmonės ieško geriausios investicijos.
„Šiuo metu nuomos pajamingumas yra žemas. Vilniuje siekia 4 proc. per metus. Stagnacija NT rinkoje išpopuliarins kitus finansinius instrumentus. Tačiau, jeigu NT atsigaus, žmonės sugrįš 5 NT rinką“, – sakė specialistas.
Anot Š. Taručio, NT grąžą rodo jo vertės prieaugis.
„Asmeniškai investuodamas į NT atkreipiu dėmesį į teritorijas. Galiu įžvelgti, kurios teritorijos Vilniuje dabar atrodo nepatrauklios, bet po 10 metų jos gali tapti karščiausiais taškais. Šiuo metu investuočiau į smulkesnius NT vienetus.
Investavimas ir šiuo metu į NT gali būti protingas. Tačiau nereikėtų pirkti būstą ir tikėtis, kad nuomininkas išmokės tą butą. Būtina įvertinti savo kapitalą ir NT vertės prieaugį“, – komentavo specialistas.
Palūkanų kritimas įperkamumo nepadidins
J. Markevičius pastebėjo, kad gyventojų skolinimasis būstui šiemet, palyginti su pernai metais ,sumažėjo.
„Skolinimosi rizikos yra suvaldytos atsakingo skolinimosi nuostatomis, žmonių paskolos įmoka negali siekti daugiau nei 40 proc. jų pajamų. Tai irgi vėsina rinką. Tam tikras stabtelėjimas yra. Tačiau aukštos palūkanos sustabdė NT kainų augimą.
Nepirkti būsto dėl aukšto Euribor neverta, nes jis visos paskolos laikotarpiu keičiasi, jeigu dabar jis aukštas, vėliau gali sumažėti“, – pastebėjo Lietuvos banko specialistas.
I. Genytė-Pikčienė sakė, tikino palūkanos krenta ekonominių problemų laikotarpiu.
„Po šio palūkanų normų didinimo, gali tekti gelbėti euro zoną. Yra šalių, kurias slegia skolos. Jeigu palūkanų normos mažės dėl ekonominių problemų, nebus būsto pirkimo vakarėlio. Priešingai – žmonių lūkesčiai bus sumažėję“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, Lietuvoje NT rinka yra gana maža ir sekli.
„Didelėse ekonomikose ir rinkose matomas metinis nuosmukis. Tuo metu Lietuva turėjo sėkmingus metus ir susikrovė atsargų lašinius visuose ekonomikos segmentuose. Tai amortizuoja reakciją į pasikeitusias aplinkybes“, – komentavo ekonomistė.
J. Markevičius pastebėjo, kad NT kainos krito tose šalyse, kur jos buvo pervertintos.
„Austrijoje, Olandijoje, Skandinavijoje krito kainos. Tačiau jeigu Lietuvoje kristų kainos, vystytojai imtų mažiau statyti, atleistų darbuotojus, bankrutuotų.
Gyventojai nebepirktų ne todėl, kad neturi pakankamai pajamų, tos pajamos gali apskritai išnykti, jeigu jie prarastų darbus “, – atkreipė dėmesį specialistas.
I.Genytė-Pikčienė sakė, kad jeigu reikia būsto gyvenimui, jį reikia ir pirkti, jeigu pavyksta susiderėti dėl jo kainos ir skolinimosi aplinkybių.
E. Markevičius irgi pritarė, kad jeigu būstas reikalingas, jį ir reikia pirkti, ypač jeigu galimybės leidžia.