euribor

Pastaruosius dvejus metus gyventojus piktino rekordiškai augančios paskolų palūkanų normos, kurios, imant, pavyzdžiui, būsto paskolą, atsiėjo brangiau nei pats nekilnojamasis turtas. Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas. Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad dabar Lietuvos būsto rinka yra sąstingyje. Jie atkreipė dėmesį, kad būstą verta įsigyti, jeigu jo žmonės ieško jo gyvenimui. O investuotojams pataria rinktis kitas investavimo alternatyvas. Kalbėdami apie kainų korekcijas specialistai prognozavo, kad vystytojai verčiau kelsis statyti būstų svetur, nei Lietuvoje mažins kainas.

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas. Euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 4,3 proc., o daugelis veiksnių rodo, kad ji ir toliau mažės ir netrukus pasieks ECB tikslą – 2 proc. kartelę. Svarbu ir tai, kad infliacija kai kuriose euro zonos šalyse jau priartėjo prie nulio ar net yra neigiama.

Europos Centrinis Bankas toliau spaudžia palūkanų akceleratorių. Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) jau siekia 4 procentus, tad paskolos brangsta toliau. Didesnių paskolų turėtojų piniginės toliau plonėja, nebepadeda net ir algų augimas. Lietuvius į neviltį varo keliais šimtais eurų per mėnesį daug kam brangstančios paskolos: „Turiu paskolą, palūkanos trigubai išaugo.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta diskusijų apie tai, ar palūkanoms kylant vertėtų grąžinti paskolą ar jos dalį, anksčiau laiko ir taip sutaupyti. „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėję ekspertai pažymėjo, kad tą daryti apsimoka tikrai ne visiems. Jie nurodė, kad iki paskolos termino likus keliems metams, išankstinis grąžinimas tikrai apsimokėtų, tačiau grąžinti 10 ar 15 metų likusį kreditą yra rizikinga. Nebent tam neskiriami visi turimi pinigai.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50 procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei euro zonos vidurkis. Lietuvos pramonininkai aiškina, kad tokiomis sąlygomis lietuviškam verslui sunku konkuruoti su užsienio įmonėmis.

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų.  Panevėžiečio Kęstučio šeima būstą su paskola pirko dar prieš aštuonerius metus.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, paėmusių būsto paskolas, moka kintamas palūkanas. Dėl to padidėjus euribor tarpbankinei palūkanų normai, bankams jie turi mokėti kur kas didesnes įmokas už palūkanas. Kitose Europos šalyse palūkanos daug dažniau yra fiksuotos ir dėl to ilgainiui taip nesikeičia, o gyventojams mokėjimų našta taip nekyla.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų, tačiau jis turėtų pradėti augti, būsto kainos gali kiek nukristi, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, rinkos augimą skatins kitų metų pradžioje mažėsiantis „Euribor“ bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis.  Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti.

Už būsto ir kitas paskolas teks mokėti dar brangiau. Europos Centrinis Bankas vėl padidino bazinę palūkanų normą ir tai – ne pabaiga. Kartu su marža palūkanos gali perkopti ir šešis procentus. Vieni ekonomistai sako, kad tokia politika duoda rezultatų, kiti skaičiuoja, kad infliacijos tai toli gražu neslopina, o brangstančios paskolos verslą ir vėl skatins kelti kainas. Vilnietė studentė Rūta apie nuosavą būstą dar tik svajoja.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka beveik sustojo, gyventojai nepirko būstų, laukė kainų kritimo. Tačiau šiemet sandorių skaičius vėl ėmė augti. NT specialistai skaičiuoja, kad žmonės turi sukaupę milijardus eurų ir nesulaukę NT kainų kritimo, nusprendė pinigus išleisti. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad nepaisant palūkanų augimo, sandorių skaičius atėjus pavasariui ėmė augti. Taip pat auga ir būstų kainos. „Tai lemia keletas priežasčių.

Būsto paskola gali tapti nemenku iššūkiu, ypač tiems gyventojams, kurių įmoka padidėjo, o atlyginimas – ne. Gyventojai stengiasi iš paskutiniųjų sumokėti įmokas, tačiau finansų specialistai siūlo kreiptis į banką ir iš naujo derėtis dėl paskolos sąlygų. Anot jų, gyventojai dažnai patys nežino, kad gali susimažinti ir palūkanas, ir paskolos įmokas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo – bazinė palūkanų norma pakelta dar puse procentinio punkto. Taip padaryta nepaisant neramios savaitės bankams JAV ir Europoje. Kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką ir gyventojų pinigines? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Dėl išaugusios Europos tarpbankinių palūkanų normos („Euribor“) Lietuvos gyventojų išlaidos palūkanoms šiemet, palyginti su pernai, didės daugiau negu du kartus ir sieks apie 0,5 mlrd. eurų, prognozuoja SEB bankas. Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad padidėjusios išlaidos palūkanoms sudarys iki 3 proc. darbo užmokesčio fondo ir gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės.

Per pastaruosius metus bankų palūkanų normos padidėjo kelis kartus. Tūkstančiams gyventojų dėl to gerokai išaugo kas mėnesį mokamos paskolų įmokos. Dėl infliacijos daugiau mokėti reikia ir už prekes ar paslaugas, nors žmonių pajamos tiek nepakilo. Taigi nemažai skolininkų gali susidurti su sunkumais grąžinant paimtas paskolas. Lietuvos bankas šią savaitę paragino kredito įstaigas imtis priemonių, kad kredito įstaigos padėtų problemų turintiems klientams.

Šiemet lietuviams teks atiduoti gerokai daugiau pinigų už paskolas, mat jų palūkanos gerokai išaugo. Daugelis pastebi ir tai, kad metus laiko pro pirštus buvo žiūrima į didžiulę infliaciją ir augančias kainas, kurios sugraužė pensininkų indėlius, algų didinimą ir uždirbtus pinigus.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).   „Euriboras jau didėja, šešių mėnesių Euriboras paskutinėmis birželio dienomis jau įžengė į teigiamą teritoriją ir rinkos lūkesčiai mums sako, kad 2024 metais jis sieks apie 2 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Europos centriniam bankui nusprendus pakeisti pinigų politikos kryptį ir pradėti didinti bazines palūkanas, į tai sureagavo ir tarpbankinės palūkanos, vadinamos EURIBOR. Šis trumpinys gerai žinomas daugeliui būsto paskolų turėtojų, nes daugiau kaip 95 proc. tokių paskolų mūsų šalyje susietos su šia periodiškai perskaičiuojama palūkanų dalimi.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Vis daugiau prastų naujienų turintiems ne tik būsto paskolas. Po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota. Ką svarbu žinoti gyventojams?  Būstų, automobilių ar vartojimo paskolų prisiėmę žmonės sunerimę, iš kur reikės paimti papildomų pinigų palūkanoms.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ką tai reiškia paskolas pasiėmusiems gyventojams ir verslui? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Realdata“ vadovas, nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Po ilgos pertraukos gyventojų laukia nemalonūs pokyčiai dėl paskolų – teks mokėti daugiau. Tačiau kiek daugiau ir nuo kada?  O ką daryti tiems, kurie dar tik ruošiasi imti paskolą? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbino ekonomistą Marių Dubnikovą.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų normai „Euribor“ po ilgo laiko tapus teigiama premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai turės įtakos paskolų kainai, tačiau, anot jos, to buvo galima tikėtis. „Tai keičia šiek tiek situaciją – po daugelio metų neigiamų palūkanų, akivaizdu, tai turės įtakos skolos kainai, bet buvo galima tą numatyti, kad amžinai nebus taip, kaip buvo, nes situacija su neigiamomis palūkanomis buvo gana išskirtinė ir ekonomikoje gana netipiška.

Pabrango ne tik prekės ir paslaugos, bet ir būsto paskolos. EURIBOR palūkanų normos tapo teigiamos, tad gyventojams auga paskolų įmokos. Ekonomistai tikina, kad gyventojai ims taupyti, atsisakys nebūtinų prekių ar paslaugų arba leis sukauptus pinigus.   Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama.

Būsto pirkėjams augančios kainos nė motais. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį pirkėjų skaičius auga. Tačiau ekonomistas įspėja apie palūkanų normų didinimą, juolab, kad kaimyninės šalys palūkanas jau pakėlė.  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vakar Čekijos ir Lenkijos centriniai bankai dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas ir dabar jos siekia atitinkamai 5,75 proc. ir 5,25 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad brangsta kone viskas, tiek prekės, tiek paslaugos. Tačiau ekonomistai įspėja, kad jau vasara gali imti didėti ir būsto paskolų palūkanos. Tad mėnesinė paskolos įmoka irgi augs. Skaičiuojama, kad ji didės nuo kelių dešimčių eurų iki  200 eurų.

Kasmet šalyje veikiantys komerciniai bankai iš gyventojų ir įmonių uždirba šimtamilijoninius pelnus. Net jei klientai yra atseikėję tūkstančius eurų palūkanų, bankininkai gali ginčytis ir dėl keliolikos eurų, kurių nenori grąžinti. Gyventojams tenka gerokai pavargti, kad mokėtų mažiau. Tuo galėjo įsitikinti „Swedbank“ klientas, kuriam teko ilgai įrodinėti, kad banko veiksmai neatitinka būsto paskolos sutartyje numatytų sąlygų.

Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės. Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus. Jis susideda iš dviejų dalių.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Šią savaitę vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos EURIBOR pasiekė 0 procentų. Tai puiki žinia turintiems būsto paskolas, nes jeigu ji yra susieta su 6 ar 3 mėnesių trukmės EURIBOR tai reiškia, kad palūkanų norma tą laikotarpį bus lygi 0. Tiesa 3 mėnesių EURIBOR jau daugiau nei pusė metų yra neigiamas, tačiau 6 mėnesių EURIBOR dar nebuvo tiek nukritęs.   Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad tai nėra naujiena, jog tarpbankinių palūkanų norma pareina į neigiamą pusę.

Kai kurie komerciniai bankai gyventojus ir toliau spaudžia į kampą, šįkart dėl neigiamų palūkanų. Būsto paskolas pasiėmę klientai sulaukė laiškų iš banko su siūlymu pasikeisti paskolos sutartį. Tarp pakeitimų netikėtai atsirado ir viena banko vingrybė. „Euriborui“ persiritus į neigiamą pusę, komercinis bankas šį dydį siūlo skaičiuoti kaip nulinį. Klientų interesus ginanti asociacija tvirtina, kad bankai gelbėja savo kailį neatsižvelgdami į klientus.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Mokėjimas tiksliai planuoti asmeninius finansus yra vienas svarbiausių gebėjimų, užtikrinančių patogų ir ramų gyvenimą. Deja, įgimto talento ir finansinių žinių ne visada pakanka. Svarbu nuolat skaityti žiniasklaidą ir sekti finansinius pokyčius pasaulyje. Į klausimus, kokie ekonominiai rodikliai bei finansiniai pasikeitimai ir kokią įtaką daro paskolos įmokoms ir palūkanoms, atsako Vaiva Šleinotaitė, „Danske“ banko Vilniaus Saltoniškių klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Daugiau nei dešimtys finansų maklerių Londone ir Azijoje atleisti, laikinai nušalinti arba darbdavių išleisti priverstinių atostogų paspartėjus tarptautiniam tyrimui dėl įtariamų manipuliacijų tarpbankinės rinkos palūkanų normomis, praneša „The Financial Times“. Priežiūros tarnybos pradėjo tyrimą Jungtinių Valstijų ir Europos bankuose, kurie padeda nustatyti tarpbankinės rinkos palūkanų normas nuo 2010 m. pabaigos, jos inicijavo išsamias apklausas, apimančias tris žemynus ir įtraukiančias maži...