O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.
ECB antrą kartą iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojų įmokos už būsto paskolas išliks tokios pat didelės, o palūkanų mažėjimo teks palaukti.
Šiuo metu skirtingos Europos centrinio banko palūkanų normos svyruoja nuo 4 iki beveik 5 procentų. Ekonomistai tikėjosi, kad šie rodikliai liks nepakeisti.
ECB viliasi, kad kainų augimas kitąmet bus lėtesnis nei manyta anksčiau, vidutiniškai sieks 2,7 procento. Ekonomistai tai vadina geru ženklu, kuris byloja apie galimą palūkanų mažėjimą.
„Galima tikėtis mažėjimo kitais metais. Mes prognozuojame, kad balandžio mėnesį pradės mažėti palūkanų normos ir per metus sumažės 1,5 procentinio punkto“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Palūkanos nebedidėja, tai yra faktas, kad palūkanų pikas lieka už nugaros, dabar yra tik klausimas, kaip susidėlioti lūkesčius, kiek tos palūkanos kitąmet gali mažėti. Turime prognozę, kad kitais metais bazinė palūkanų norma nuo dabartinių 4 proc. sumažės 1 procentiniu punktu. Pirmas mažinimas, jis gali būti ir kitų metų kovą“, – sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nuo ECB palūkanų dydžio priklauso ir EURIBOR dydis, kuris lemia, kiek palūkanų kiekvieną mėnesį sumoka būsto paskolų turėtojai.
Prognozes vadina optimistinėmis
„Vidutinė įmoka yra apie 660 eurų per mėnesį. Jeigu palūkanos krenta ten, kur tikisi rinka, kad EURIBOR kitų metų pabaigoje tampa 2,5 proc., tai vidutinė įmoka nuo dabartinės sumažėtų apie 85 eurais“, – tikina T. Povilauskas.
„Kitų metų pabaigoje EURIBOR bus apie 2,5 proc. ir 100 tūkstančių eurų paskolą turintiems gyventojams mėnesinė įmoka sumažės daugiau nei 100 eurų“, – teigia N. Mačiulis.
Tiesa, Lietuvos bankas tokias prognozes vadina optimistinėmis. Mano, kad palūkanos pradės mažėti vėliau.
„Aš noriu truputį prasklaidyti optimistinius lūkesčius: štai čia dabar, tuoj už kampo bus sumažintos palūkanų normos. Tam, kad pavasarį mažėtų palūkanų normos, mes duomenyse turėtumėm matyti nemažai siurprizų. Mano akimis, tas pavasario sumažinimas yra per optimistinis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Viena iš pagrindinių priežasčių dėl ko ECB nenori sumažinti palūkanų – per greitai augantys atlyginimai, kurie kitąmet esą gali padidinti infliaciją.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
suklestes ir bus kaip Svedija.
