Bloga žinia norintiems pirkti butą ar namą: palūkanos lietuviams – bene brangiausios

Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų.

Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Vidutinė butų kaina Vilniuje nuo 2021 m. pakilo 18,6 proc., Kaune – 8,9 proc. NT pardavimai didžiuosiuose miestuose krito iki 71 proc. Tačiau atsirado vilties paskelbus, kad palūkanų normos nebesikeis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvius traukia nauja pramoga: galima suknežinti Putino galvą

Kainas spalį mažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai

Sprendimas atidėti OPEC+ susitikimą sukėlė naftos kainų griūtį

Kai kur parduodama net 71 proc. mažiau būstų

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, bendrovės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas nurodė, kad Vilniuje šių metų sandorių skaičiaus mėnesinis vidurkis yra 71 proc. mažesnis nei 2021 m.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad 2021-ieji buvo geriausi metai NT rinkoje visos nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

O tai, pasak M. Vanago, sukūrė papildomus iššūkius visai rinkai – ir verslui, ir pirkėjams: „Už pandeminius 2020-uosius, šių metų vidurkis yra mažesnis 54 proc.

O, vertinant labai staigų rinkos atsigavimą tais metais ir dabar patiriamus iššūkius, rezultatas nėra nuviliantis ar grėsmingas.“

LNTPA atstovas teigė, kad kol kas Kaune šių metų vidurkis yra 29 proc. žemesnis nei pernai. Palyginus su su 2021 m. – mažesnis 51 proc. ir tik 10 proc. mažesnis, nei fiksuotas 2020 m.

Klaipėdos šių metų paklausos vidurkis, anot pašnekovo, yra labai panašus į pernykštį – žemesnis tik 4 proc. Ir tik „nepilnais“ 15 proc. mažesnis, nei gausiaisiais 2021 m.

„Beje, uostamiestyje pastaruoju metu labai sparčiai augo pasiūla, o tai yra palanku pirkėjams“, – pridūrė specialistas.

Situacija – ne tokia ir prasta?

NT projektų vystymo bendrovės „Realco“ vadovas Julius Dovidonis įvardijo, kad pastaruoju metu iš rinkos yra pasitraukę pirkėjai, kurie anksčiau, turėdami laisvų pinigų, pirkdavo turtą planuodami jį nuomoti. 

Pristabdę savo planus yra ir tie, kurie norėjo atsinaujinti būstą. O aktyviausi, anot J. Dovidonio, išlieka tik tie, kuriems būsto reikia čia ir dabar.

LNTPA valdybos narys pripažino, kad visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinka yra sulėtėjusi jau apie 1,5 metų, tačiau situacija esą nėra bloga – ji labai panaši, kokia buvo 2018–2019 m.

Jo teigimu, didžiausioje, t. y. Vilniaus, rinkoje sandorių skaičius yra labai stabilus visus šiuos metus, o vidutinė mėnesinė paklausa yra net geresnė nei pernai:

„2023 m. per mėnesį vidutiniškai sudaromi 225 sandoriai dėl naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo, o 2022 m. šis skaičius siekė 222. Spalį pasiektas antras geriausias šių metų rezultatas – 259 sandoriai (daugiau nei spalį prieš metus).

Mažesnėse – Kauno ir Klaipėdos – rinkose bangavimas yra labiau pastebimas, tačiau Kaune spalį rezultatas buvo geriausias šiemet (panašiai kaip spalį prieš metus). O Klaipėdoje spalis buvo kuklesnis, bet taip pat daug geresnis nei pernykštis“, – vardijo pašnekovas.

NT paslaugas teikiančios įmonių grupės „Inreal“ vadovas Andrius Anusauskas taip pat neslėpė, kad šiandien dėl neramumų ir karų yra sutrumpėjęs žmonių planavimo horizontas.

Vis tik jis pažymėjo, kad panašią situaciją matėme ir pernai lapkritį, bet žiemos pabaigoje, nerimui sumažėjus, rinka reagavo labai greitai ir teigiamai.

Nuo užpernai tenka mokėti ir 18,6 proc. daugiau

LNTPA atstovas paminėjo, kad NT kainos Kaune pastaruoju metu (vertinant kas mėnesį) kyla sparčiau, nei kituose didžiuosiuose miestuose. 

Tačiau, anot M. Vanago, kainų pokyčius palyginti nėra lengva, nes stebimi būna pasiūloje esantys butų kainų vidurkiai, kurie dažnai priklauso ne nuo kainodaros, o nuo pasiūlos pasikeitimų.

Jis išskyrė, kad tai – ypač aktualu seklesnėse Kauno ir Klaipėdos rinkose. Pavyzdžiui, jei vieną mėnesį sumažėja pigiausių ekonominės klasės butų skaičius ir atsiranda brangus prestižinės klasės projektas, statistika rodys staigų kainų kilimą. Tačiau ne dėl to, kad pabrango identiški butai.

„O statistika rodo tokius skaičius: Vilniuje vidutinė metinė pasiūloje esančių butų kaina 2021 m. buvo 2 735 Eur/kv. m, 2022 m. – 3 034 Eur/kv. m, o šių metų kainų vidurkis yra 3 244 Eur/kv. m. Reiškia, šiemet kainos yra 6,9 proc. aukštesnės nei pernai ir 18,6 proc. aukštesnės nei 2021 m.

Analogiškai, Kaune 2021 m. kainos siekė 2 367 Eur/kv. m, 2022 m. – 2 406 Eur/kv. m, 2023 m. – 2 577 Eur/kv. m. Šiemet, lyginant su pernai, jos yra 7,1 proc., o su užpernai – 8,9 proc. aukštesnės“, – vardijo pašnekovas.

Jis akcentavo, kad, vis tik norint matyti realius kainų pokyčius, reikėtų vertinti vienodo segmento butus panašioje lokacijoje, o gal net ir tame pačiame projekte.

Didžiausia problema – ne kainos, o paskolos

LNTPA valdybos narys nurodė, kad pastaruosius 12 mėn. didžiausią įtaką neaugančiai paklausai daro brangios būsto paskolos.

Anot jo, vis kalbama apie įperkamumą, kuris pablogėjo dėl išaugusių būsto kainų. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad žiūrint į statistiką kainos augo santūriai – mažiau nei darbo užmokestis. 

Taigi dabar, pasak M. Vanago, įperkamumą labiausiai smukdo būsto paskolų kaina: išaugus „Euribor“ ir nemažėjant bankų maržoms, Lietuva tapo bene brangiausių paskolų šalimi Europoje.

„Žmonės būstą dar įpirktų, tačiau jie negauna banko finansavimo dėl per didelės naštos. Buvo bandoma ieškoti paaiškinimų palūkanų fiksavimo srityje, tačiau tai nepasitvirtino: kitose Europos šalyse situacija yra panaši, tačiau bankai, išaugus „Euribor“, sumažino savo maržas, todėl paskolos taip sparčiai nebrango.

O mūsų šalyje dėl per mažos būsto kreditorių konkurencijos susiklostė pirkėjams nepalanki situacija, todėl būsto rinkos atsigavimo reikėtų tikėtis pradėjus mažėti „Euribor“. O tai prognozuojama kitų metų pradžioje–viduryje“, – pasakojo pašnekovas.

Vis tik jis pabrėžė, kad, remiantis skaičiavimai, net ir sulaukus mažesnių „Euribor“ palūkanų, tas laukimas, atidedant sprendimą įsigyti būstą, gali būti brangus:

„Šiuo metu dėl sulėtėjusios paklausos sąlygos rinktis ir pirkti būstą kaip tik yra palankios, o mėnesinė būsto paskolos įmoka po dvejų metų, pagal atliktus skaičiavimus, skirsis labai nedaug, kad ir kokie kainų pokyčiai rinkoje įvyktų.“

Paskelbė, kad palūkanų normų nebekeis

Pasak „Inreal“ Investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per pastaruosius keletą metų būsto kainos išaugo 1,5 karto.

Pašnekovas įvardijo, kad tam įtakos turėjo pasiūlos trūkumas, statybos darbų, medžiagų kainų augimas ir nauji reikalavimai būsto plėtrai.

„Situaciją kažkiek taisė augantys gyventojų atlyginimai, tačiau karas ir augančios palūkanų normos nepridėjo nei noro, nei galimybių įsigyti naują būstą“, – nurodė T. S. Kvainickas.

„Realco“ vadovas pripažino, kad apie kokius nors pagyvėjimo ženklus kalbėti – kol kas sudėtinga. 

Jo teigimu, ties 4 proc. riba tebesilaikanti „Euribor“ 6-ių mėnesių palūkanų norma vis dar stabdo nemažą dalį pirkėjų ir verčia pergalvoti planus.

„Visgi, naujienų yra – praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas paskelbė nekeisiantis palūkanų normų. Ši žinia į rinką gali įnešti šiek tiek santūraus pozityvumo.

Tam, kad NT rinka pajudėtų, turi susitvarkyti pinigų kaina. Jeigu ji sustos augti ir pasigirs signalų apie galimą mažinimą, tai jau bus pozityvus ženklas“, – komentavo J. Dovidonis.