Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai.
Dabartinę Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos.
„Yra 40 proc. tikimybė, kad euro zonos krizė gilės“, – neslėpė N. Mačiulis, bet pridūrė, kad vis dėlto didžiausia tikimybė (55 proc.) yra ta, kad euro ir ne tik euro zonos valstybės sugebės eiti tuo keliu, kuriuo dabar eina, o recesiją patirs tik silpniausios euro zonos šalys.
„Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra kaip virve susirišę alpinistai, lipantys aukšto kalno siaura, slidžia ketera. Vienoje pusėje šlaitas status, nors situacija nėra labai kritiška, kitoje – bedugnė. Pagrindinis scenarijus – valstybės ir toliau sugebės eiti tuo keliu, kuriuo eina“, – sakė ekonomistas.
Lietuva išsiveržė į priekį
Lietuva, N. Mačiulio teigimu, šiame Europos šalių kontekste atrodo ganėtinai neblogai.
„Šiemet jos ekonomikos augimas bus beveik dvigubai mažesnis nei pernai, bet, atsižvelgiant į bendrą ES kontekstą, Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai“, – sakė N. Mačiulis. Lietuvai „Swedbank“ ekonomistai 2012 metais prognozuoja 3,3 proc. BVP augimą.
Pagrindiniais Lietuvos ekonomikos augimo veiksniais taps gyventojų vartojimas ir investicijos, augsiantys atitinkamai 3 ir 11 proc.
Paklaustas, kodėl Lietuvos ekonomikai seksis geriau nei didžiajai daliai ES šalių, ekonomistas atsakė, kad tai lėmė keletas veiksnių.
„Lietuvos įmonės iš tiesų sugebėjo didinti darbo našumą, mažinant darbo apimtis. Pagal šį rodiklį Lietuvos konkurencingumas išaugo labiausiai ES. Tokiose sąlygose dabar galima sėkmingai konkuruoti (...) Kita priežastis – namų ūkių finansinė padėtis. Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai prasiskolinę ūkiai ES. Mūsų skolos ir pajamų santykis yra mažiausias Europos Sąjungoje. Taupymo norma po 2009 metų recesijos yra padidėjusi, dabar gyventojai tikriausiai dar ją šiek tiek padidins dėl nerimo kas vyksta Lietuvoje ir euro zonoje, bet jiems nėra poreikio didinti taupymą nuo 2005 iki 2009 metų, kuomet 10 proc. pajamų buvo skirta nebe vartojimui, o taupymui. Tai lemia, kad vartojimas pakankamai stabiliai ir vis toliau pamažu auga“, – aiškino „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Baiminamasi euro zonos žlugimo
„Swedbank“ ekonomistai taip pat pastebi, kad dabartinėje Europos situacijoje daugiau grėsmės sukeltų ne Graikijos pašalinimas iš euro zonos, o šalių grįžimas prie nacionalinių valiutų.
„Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų tragiškas jai, bet ne euro zonai. Visas regionas būtų sukrėstas labiau, jei Italija ir Ispanija būtų nebelaukiamos finansų rinkose – jos šiemet bandys pasiskolinti 450 ir 177 mlrd. eurų, o dabartiniame gelbėjimo fonde nieko panašaus nėra. Euro zonos žlugimas ir grįžimas prie nacionalinių valiutų būtų ne žingsnis atgal, o kritimas nuo vertikalios uolos į bedugnę. Jo pasekmės ES būtų daug skaudesnės ir truktų ilgiau nei 2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė“, – sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas, bet čia pat pridūrė, kad tokio scenarijaus tikimybė maža (siekia 5 proc.). Tokio įvykio žalą Europos politikai, ECB ir TVF puikiai suvokia, todėl tokia linkme klostytis įvykiams jie paprasčiausiai neleis.
