25 ES šalių lyderiai, tarp jų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį pasirašė sutartį, numatančią fiskalinės drausmės sąlygas. Kad sutartis įsigaliotų, ją dar turi ratifikuoti mažiausiai 12 euro zonos narių.
Lietuva, kaip ne euro zonos narė, sutarties ratifikavimo metu galės rinktis, ar taikyti visas jos nuostatas, ar dalį, išlaikant pagrindinius principus. Prezidentė D. Grybauskaitė iš principo yra palankiai įvertinusi naująją Europos Sąjungos fiskalinės drausmės sutartį, klausimų kelia tik „techninės detalės“.
„Fiskalinė drausmė – tai mūsų filosofija“, – kalbėdama apie Šiaurės ir Baltijos šalis pažymėjo valstybės vadovė.
Kol kas nesiimama vertinti, ar dėl šios sutarties reikės taisyti Konstituciją. Plėtoti diskusijas ta tema paliekama ekspertams.
Pagal sutartyje numatytas finansinės drausmės taisykles, sutarties narės turės išlaikyti struktūrinį deficitą ne didesnį kaip 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pažeidus tokias taisykles gresia atitinkamos sankcijos. Jeigu paaiškėtų, kad šalis narė nesilaiko nustatytų taisyklių, kitos sutarties narės galės kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Jeigu bus nustatytas sutarties pažeidimas šaliai gresia iki 0,1 proc. BVP bauda.
Sutartyje yra numatyta nuostata, kad euro zonos šalims yra privaloma pristatyti savo biudžetus. Ne euro zonos narėms tai nėra privaloma. Kita vertus, jau dabar galioja nuostata, kad Europos Komisijai reikia pristatyti bazinius biudžeto rodiklius.
Ne euro zonos narės galės prisijungti ne prie visų sutarties punktų.
„Ne euro zonos šalys prisijungia dėl tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, pagerinti savo įvaizdį rinkose ar panašių. Jos gali pasirinkti šitos sutarties nuostatas, nėra numatyta jokių apribojimų, ar įgyvendinti sutartį visa apimtimi“, – paaiškino Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis.
Prie sutarties neprisijungė Didžioji Britanija ir Čekija.
