es

Europos Sąjungos (ES) prekybos vadovas Marošas Šefčovičius trečiadienį surengs derybas su JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku, pranešė atstovas spaudai.  Šiuo metu Briuselis siekia sudaryti susitarimą su JAV iki rugpjūčio 1 dienos, kad būtų išvengta didesnių muitų įvedimo.  „ES pirmiausia siekia derybų su JAV rezultato. Šiuo metu palaikomi intensyvūs techniniai ir politiniai ryšiai“, – nurodė Europos Komisijos (EK) atstovas Olofas Gillas.

ES migracijos paktas gali padėti valstybėms narėms užkirsti kelią „priešiškiems veikėjams“ naudotis migrantais ir pabėgėliais, kad darytų joms spaudimą, trečiadienį pareiškė bloko žmogaus teisių agentūra. Kai kurios Europos Sąjungai nepriklausančios šalys ne kartą siuntė migrantus ir pabėgėlius prie ES išorės sienų, kad darytų spaudimą blokui, teigiama Europos Sąjungos pamatinių teisių agentūros (FRA) dokumente šia tema.

Už plėtrą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė antradienį pasmerkė Ukrainos parlamentarų balsavimą dėl dviejų karo nuniokotos šalies kovos su korupcija institucijų nepriklausomybės panaikinimo. „Esame rimtai susirūpinę dėl šiandienos balsavimo Radoje. Pagrindinių NABU nepriklausomybę užtikrinančių saugiklių panaikinimas yra rimtas žingsnis atgal“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Marta Kos, pavartojusi Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) pavadinimo santrumpą.

 Penktadienį patvirtintas 18-asis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas taikosi į pačią Maskvos karo ekonomikos šerdį, sako Bendrijos sprendimą sveikinantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.  „Puikios naujienos – 18-ajam sankcijų paketui pritarta! Europa imasi sankcijų, kurių Rusija negali ignoruoti – jos taikosi į pačią karo ekonomikos šerdį.

Slovėnija ketvirtadienį pranešė, kad uždraus dviem kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Izraelio ministrams įvažiuoti į šalį. Slovėnų pareigūnai teigė, kad tai pirmas toks atvejis Europos Sąjungoje (ES).  Izraelio kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas ir nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras bus paskelbti persona non grata, sakoma vyriausybės pareiškime.

Europos Sąjungoje (ES) balandį vėl mažėjo pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius. Eurostato duomenimis, balandžio mėnesį pirmąjį savo prieglobsčio prašymą pateikė 48 520 žmonių – 16 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį. Lyginant su praėjusių metų balandžiu, pirmųjų prieglobsčių prašymų skaičius sumažėjo 37 proc. Eurostato duomenimis, 1 570 prieglobsčio prašymų pateikė be palydos atvykę nepilnamečiai. Pakartotinių prašymų šių metų balandį registruota 7 245 – 2 proc.

Naująją Ukrainos premjerę Juliją Svyrydenko pasveikinęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas iš jos tikisi lyderystės įgyvendinant reformas, šaliai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. „Šiuo kertiniu Ukrainai valstybei metu jūsų lyderystė bus itin reikalinga įgyvendinant esmines reformas, stiprinant Ukrainos atsparumą ir siekiant europinės bei euroatlantinės integracijos“, – cituojamas G. Paluckas Vyriausybės ketvirtadienį išplatintame sveikinime.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė iki dviejų trilijonų eurų padidinti ilgalaikį biudžetą, Europai susiduriant su sudėtingais iššūkiais – nuo užjūrio konkurencijos iki Rusijos agresijos prie jos sienų. Už biudžetą atsakingas EK narys Piotras Serafinas pristatė 2028-2034 m. finansavimo planą, kuriuo siekiama skatinti bloko ekonominį konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus. „Kita MFF (Daugiametė finansinė programa – red.

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį nustatė papildomas sankcijas devyniems asmenims ir šešiems subjektams, už, jos teigimu, destabilizuojančius Rusijos veiksmus užsienyje.  ES Taryba teigia, kad šie asmenys ir subjektai siekia formuoti vietos gyventojų nuomonę Rusijos politikos naudai, delegitimizuoti Ukrainos valdžią, diskredituoti Vakarų šalis, kištis į rinkimų procesus ir vykdyti kitą destabilizuojančią veiklą.

Su Ukrainos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys viliasi, kad Europos Sąjungai (ES) pavyks artimiausiu metu susitarti dėl 18-ojo sankcijų paketo Rusijai. Ministras pabrėžia – Lietuva dirbs ties naujuoju sankcijų paketu, taip dar labiau didinat spaudimą karą Ukrainoje tęsiančiam Maskvos režimui.

Europos Sąjungos (ES) teisėsaugos agentūros Europolas ir Eurojustas trečiadienį pranešė, kad per tarptautinę operaciją išardė prorusišką įsilaužėlių grupę, kaltinamą tūkstančiais internetinių atakų prieš Ukrainą ir jos sąjungininkus. Pasak jų, tinklas, žinomas kaip „NoName057(16)“, buvo išardytas po dvylikoje valstybių liepos 14–17 dienomis surengtų reidų. Vokietija ir Ispanija ėmėsi teisinių veiksmų. Prancūzijoje ir Ispanijoje policija vykdė areštus.

ES teismas trečiadienį atmetė Prancūzijos politiko Jeano Marie Le Peno įpėdinių apeliacinį skundą dėl Europos Parlamento (EP) reikalavimo grąžinti apie 300 000 eurų, kurių velionis kraštutinių dešiniųjų lyderis nepagrįstai prašė skirti išlaidoms padengti. Praėjusiais metais EP apkaltino J. M. Le Peną, kad jis, būdamas Europos įstatymų leidėju, pinigus, išleistus asmeninėms reikmėms, netinkamai įtraukė į parlamentines išlaidas.

ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti persilaužimo derybose dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po konsultacijų Briuselyje sakė esanti nuliūdusi, kad nebuvo pasiektas susitarimas. Dabar esą reikia tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį. K. Kallas spaudos konferencijoje ypač kritikavo Slovakiją dėl jos vykdomos blokados.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Europos Sąjungą sustabdyti pasaulinio minimalaus pelno mokesčio įvedimą, nes, pasak jo, be JAV dalyvavimo šis planas nebėra įgyvendinamas. Kalbėdamas po susitikimo su Bavarijos žemės ministrų kabinetu ant aukščiausios Vokietijos viršukalnės – Zugšpicės kalno – F. Merzas sakė, kad toliau tęsiant pastangas įvesti 15 proc. minimalų mokestį, Europos ekonomika atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Muitų ginče su JAV Europos Sąjunga (ES) siekia greitos pažangos derybose. Europos Komisijos duomenimis, į Vašingtoną techninių pokalbių išvyko prekybos ekspertų komanda. Be to, dar antradienį numatytas ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus pokalbis telefonu su JAV prekybos įgaliotiniu Jamiesonu Greeru. Pirmadienį M. Šefčovičius, atstovo duomenimis, kalbėjosi su JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku. Tačiau kokiomis tiksliai temomis buvo kalbama, nežinoma.

2025 m. gegužę, palyginti su balandžiu, pagal sezoną pakoreguota pramonės gamyba euro zonoje augo 1,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 1,5 proc., remdamasis pirminiais duomenimis praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje per mėnesį Lietuvos pramonės gamybos apimtys augo 1,8 proc.  2025 m. gegužę, palyginti su 2024 m. tuo pačiu mėnesiu, pramonės gamybos apimtys euro zonoje augo 3,7 proc., o ES – 3,4 proc.

Pirmadienį vykdant migrantų paiešką Egėjo jūroje, nuskendo ES pasienio patrulių laivas, pranešė Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba, pridurdama, kad įgulą iškart paėmė kiti laivai. Agentūros „Frontex“ laivas nuskendo atsitrenkęs į rifą netoli Lesbo salos, AFP sakė pakrančių apsaugos pareigūnas. „Jis dalyvavo migrantų paieškoje tame rajone beveik štorminio vėjo sąlygomis“, – sakė jis. Pasak pareigūno, „Frontex“ laivo įgulos, kurią sudarė penki portugalai ir Graikijos pilietis, sveikata gera.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau sakė, kad 50 dienų ultimatumas Maskvai nubausti yra „labai ilgas“. „Labai pozityvu, kad prezidentas Trumpas užima griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, – žurnalistams sakė K. Kallas. – Kita vertus, 50 dienų yra labai ilgas laikas, kai matome, kad jie kasdien žudo nekaltus civilius gyventojus.

Penkios Europos Sąjungos (ES) valstybės išbandys programėlę, skirtą tikrinti naudotojų amžių, kad vaikai neturėtų prieigos prie žalingo turinio internete, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK).  Po to Danija, Prancūzija, Graikija, Italija ir Ispanija, remdamosi ES sukurtu prototipu, programėlę per kelis mėnesius pritaikys savo šalių auditorijoms, pranešė Briuselis.

Europos Sąjungos (ES) prekybos vadovas sakė, kad pirmadienį planuoja kalbėtis su savo kolegomis iš JAV, nes Briuselis stengiasi užkirsti kelią naujam prezidento Donaldo Trumpo grasinimui įvesti 30 proc. muitus.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį, reaguodama į Europos Sąjungai (ES) gresiančius JAV muitus, perspėjo, kad Vakaruose gali kilti prekybos karas.  „Prekybos karas Vakaruose susilpnintų mus visus pasaulinių iššūkių, su kuriais susiduriame kartu, akivaizdoje“, – teigiama jos biuro išplatintame pranešime.  „Europa yra ekonomiškai ir finansiškai pajėgi apginti savo poziciją ir pasiekti sąžiningą ir protingą susitarimą“, – pridūrė Italijos premjerė.

Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad Briuselis toliau susilaikys nuo atsakomųjų priemonių JAV plieno ir aliuminio muitams, nes siekia susitarimo, kuris leistų išvengti platesnio masto 30 proc. dydžio muitų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sužlugdė kelis mėnesius trukusias nuodugnias derybas, paskelbdamas, kad jei iki rugpjūčio 1 d. nebus pasiektas susitarimas, jis įves plataus masto muitus 27 ES valstybėms narėms.

Europos Sąjunga (ES) turės imtis „ryžtingų“ veiksmų, kad atremtų Jungtinių Valstijų muitus, jei nebus sudarytas „sąžiningas“ susitarimas su Vašingtonu, jog būtų išvengta gresiančių mokesčių, sekmadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas.

 Europos Komisijai (EK) pradėjus konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva sieks didesnio Europos Sąjungos (ES) finansavimo strateginiams projektams, gerinantiems viso Baltijos regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa. Šiems projektams Lietuvai reikėtų dar apie 3,5 mlrd. eurų papildomų investicijų, pranešė Susisiekimo ministerija.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė pirmąjį savo planą, kuriuo siekiama padėti sukaupti būtiniausių prekių, pavyzdžiui, maisto, vandens, degalų ir vaistų, atsargas krizių atveju. Briuselio „atsargų kaupimo strategija“ parengta NATO perspėjant, kad Rusija, šiuo metu kariaujanti su ES kaimyne Ukraina, gali būti pasirengusi per penkerius metus užpulti Aljansą.

Krovinių gabenimo apimtys Europos Sąjungos automobilių keliais 2024-aisiais, palyginti su 2023 metais, padidėjo 0,6 proc. iki 1869 mlrd. tonkilometrių, trečiadienį skelbia Eurostatas. Didžiausia krovinių apyvarta pernai buvo Lenkijos keliais – 368 mlrd. tonkilometrių, arba beveik 20 proc. visos. Po jos sekė Vokietija (281 mlrd. tonkilometrių), Ispanija (272 mlrd. tonkilometrių), Prancūzija (174 mlrd. tonkilometrių), Italija (153 mlrd. tonkilometrių). Šioms penkioms šalims teko 67 proc.

Trečiadienį ES, baimindamasi dėl galimo karo su Rusija, paskelbė savo pirmąjį planą, kuriuo siekiama padėti krizių atveju sukaupti būtiniausių prekių, pavyzdžiui, maisto, vandens, degalų ir vaistų, atsargas. Briuselio „atsargų kaupimo strategija“ paskelbta tuo metu, kai NATO perspėja, kad Rusija, šiuo metu kariaujanti su ES kaimyne Ukraina, gali per penkerius metus pasirengti užpulti Aljansą.

Aptardama šių metų valstybių brandos egzaminų (VBE) rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog 35 taškų egzamino išlaikymo kartelė mokiniams yra per aukšta. Dėl to, pasak jos, nuspręsta prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo pasiekimus, pridėti po 10 taškų.

Europos Sąjungos finansų ministrai antradienį leido 15-ai šalių narių, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Estiją, nukrypti nuo griežtų bloko biudžeto taisyklių, kad galėtų papildomai skolintis gynybos išlaidoms padengti. ES šalys privalo išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą ir mažesnį nei 60 proc. skolos ir BVP santykį. Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos keliama grėsmė Europos saugumui paskatino ES šalis didinti savo gynybos pajėgumus.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį galutinai uždegė žalią šviesą Bulgarijai nuo 2026 m. sausio 1 d. įsivesti eurą. „Tai žymi kruopštaus Bulgarijos stojimo proceso, kurį sudarė griežta analizė ir intensyvus pasirengimas, kulminaciją“, – pareiškė Danijos, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, ekonomikos ministrė Stephanie Lose. 6,4 mln. gyventojų turinti Bulgarija yra viena skurdžiausių ES šalių.

Europos Sąjungos (ES) ministrai ketina uždegti galutinę žalią šviesą Bulgarijai nuo 2026-ųjų sausio 1-osios įsivesti eurą. Europos Komisija (EK) praėjusį mėnesį teigė, kad Bulgarija, skurdžiausia bloko valstybė, atitinka griežtus kriterijus, kad galėtų įsivesti eurą. Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat išreiškė teigiamą nuomonę.  6,4 mln. gyventojų turinti Bulgarija, kurį į ES įstojo prieš 19 metų, kitąmet pereis nuo levo prie euro.

Vilniuje prasideda kasmetinis Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas, jame didžiausias dėmesys bus skiriamas paramai Ukrainai, saugumo ir gynybos klausimams, pasirengimui pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027-aisiais. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatai taip pat diskutuos ES darbotvarkės, partnerysčių Europoje bei ekonominės diplomatijos klausimais.

„Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo – 83 proc. Lietuvos ir 85 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų mano, jog klimato kaita yra rimta problema.  „7 iš 10 apklaustųjų (…) Lietuvoje pritaria ES masto tikslui iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą.

Europos Sąjunga (ES) „apgailestauja dėl Kinijos sprendimo“ nuo šeštadienio įvesti antidempingo muitus pagrindiniams Europos brendžio eksportuotojams, jei jie nepadidins kainų, penktadienį sakė Europos Komisijos (EK) atstovas prekybos klausimais Olofas Gillas. „Manome, kad Kinijos priemonės yra nesąžiningos. Manome, kad jos yra neteisingos. Manome, kad jos neatitinka taikomų tarptautinių taisyklių, todėl yra nepagrįstos“, – sakė O. Gillas.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi liepos 3 d. Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovei Kajai Kallas pareiškė, kad Pekinas nenori matyti Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Europa nebus visavertė be Ukrainos, ir pažadėjo panaudoti Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laiką pastangoms, kad Ukraina taptų ES nare.

Europos Komisijos (EK) vadovė ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonui priėmus sprendimą sustabdyti kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, Europa turi padidinti savo pagalbą šiai su rusų invazija ketvirtus metus kovojančiai šaliai. „Tai aiški žinia, kad turime didinti savo paramą, stiprinti Europos gynybos pajėgumus ne tik Europos Sąjungos, bet ir žemyno lygmeniu“, – sakė Ursula von der Leyen žurnalistams per vizitą Danijoje.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė ilgai atidėliotą tikslą iki 2040 metų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau, siekiant įtikinti skeptiškiausiai nusiteikusias valstybes nares, numatė naujas lankstumo priemones.  Po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų su ES valstybėmis Briuselis paskelbė, kad laikysis pernai paskelbto tikslo iki 2040 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį paragino Pekiną liautis kenkus Europos saugumui, Kinijos vyriausiajam diplomatui Briuselyje surengus derybas prieš vėliau šį mėnesį vyksiantį lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą. „Kinija nėra mūsų priešininkė, tačiau saugumo srityje mūsų santykiai tampa vis įtemptesni“, – prieš susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I) sakė K. Kallas.

Danija antradienį iš Lenkijos perima rotacijos tvarka kintantį šešių mėnesių trukmės pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Kopenhagos vyriausybės atstovai per ateinančius šešis mėnesius turėtų vadovauti daugybei ministrų susitikimų ir tarpininkauti sprendžiant 27 ES valstybių narių ginčus.

Europos lyderiai, susitikę ketvirtadienį Briuselyje, pritarė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybų pradžiai, nors Vengrija blokavo bendrą bloko pareiškimą. ES lyderiai Briuselyje aptarė geoekonominius iššūkius ir vykstančius karus Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienį 27 ES šalių vadovai susitarė dar pusei metų pratęsti Rusijai įvestų sankcijų galiojimą, išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliaus atžvilgiu draugiškai nusiteikusi Vengrija leis šioms priemonėms pasibaigti, pranešė oficialūs asmenys. Toks Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad dėl karo Ukrainoje ES paskelbtos plataus masto sankcijos, pagal kurias, be kita ko, buvo įšaldytas ir daugiau nei 200 mlrd.

NATO viršūnių susitikime Hagoje šalims paskelbus, kad iki 2035-ųjų jos į gynybą investuos 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungos (ES) lyderius per artimiausius penkerius metus dėl to padaryti „labai rimtus žingsnius“. „Šiandien mes tikrai nemažai kalbėjome apie tai, kad NATO viršūnių susitikimas davė puikias gaires, bet jis negarantuoja, ypač, jeigu trūksta politinės valios, tų 5 proc.

Vengrija įspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius ir jų darbuotojus nedalyvauti šeštadienį Budapešte vyksiančiose policijos uždraustose „Pride“ eitynėse, sakoma laiške, kurį trečiadienį matė naujienų agentūra AFP. Eitynių organizatoriai savo ruožtu taip pat išsiuntė laišką, kuriame tvirtino, kad policija neturėjo teisės uždrausti eitynių, ir pažadėjo, kad renginys vyks, kaip planuota.

 Artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu Danija sieks griežtesnių visame bloke galiojančių taisyklių, įskaitant prieglobsčio suteikimo ir teisinių skundų nagrinėjimo taisykles.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė, jos žodžiais, bjaurų mirtininko išpuolį vienoje Damasko bažnyčioje šį savaitgalį ir sakė, kad blokas solidarizuojasi su Sirija, bandančia įveikti etninį ir religinį smurtą. „Šis bjaurus ir bailus smurtas prieš krikščionis yra išpuolis prieš visus sirus“, – sakoma ES atstovo spaudai Anouaro El Anouni (Anuaro Anunio) pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) iškvietė rusų pasiuntinį Briuselyje pasiaiškinti po to, kai praėjusį mėnesį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Vladivostoke buvo užpulta viena iš bloko pareigūnių, trečiadienį pranešė ES atstovė.  Diplomatė buvo užpulta gegužės 26 dieną. Jo vardas, pavardė, pilietybė ir sveikatos būklė neviešinami. Vokietijos naujienų leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad pareigūnė buvo rumunė, nuvykusi į tą miestą tarnybiniais reikalais.