es

Europos Sąjunga (ES) ragina savo valstybes nares šiais metais padidinti pagrindinių ginklų, įskaitant oro gynybą, raketas ir bent 1,5 mln. artilerijos sviedinių, tiekimą Ukrainai, sakoma pasiūlyme, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Europa stengiasi didinti paramą Kyjivui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas apstulbino sąjungininkus, užmezgęs kontaktą su Rusija dėl beveik trejus metus trunkančio plataus masto karo pabaigos.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) sustabdys griežtų viešųjų išlaidų taisyklių taikymą, kad vyriausybės galėtų padidinti investicijas į gynybą. „Siūlysiu įvesti išlygą dėl investicijų į gynybą. Tai leis valstybėms narėms gerokai padidinti savo išlaidas gynybai“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė EK vadovė.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Simonas Krėpšta yra vienas iš kandidatų užimti besikuriančios Europos Sąjungos (ES) institucijos, Kovos su pinigų plovimu tarnybos vykdomosios valdybos nario pareigas, praneša portalas 15min. Šią žinią patvirtino S. Krėpšta. „Dabar vyksta atrankos procesas. Pasibaigė vienas etapas – Europos Komisija sudėliojo trumpąjį sąrašą (angl.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pasakė norinti, kad Europos Sąjungoje gynybai būtų skiriama daugiau lėšų, tuo tikslu nukrypstant nuo šalių bloke galiojančių griežtų skolos taisyklių. „Tai suteiks valstybėms narėms galimybę ženkliai padidinti jų išlaidas gynybai“, – kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė U. von der Leyen.

Europos šalys veda užkulisines derybas dėl rusišką naftą gabenančių tanklaivių perėmimo Baltijos jūroje, pranešė „Politico“, remdamasis šaltiniais. Leidinys cituoja du Europos Sąjungos diplomatus, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlygomis, bei du vyriausybės pareigūnus. Pasak šaltinių, sprendžiamas teisinis galimų operacijų aspektas, kad joms būtų galima suteikti teisminį pagrindą. Teigiama, kad tarnyboms gali būti leista sustabdyti tanklaivius dėl aplinkosaugos ar piratavimo priežasčių.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa yra tokia pat svarbi, kaip ir prisijungimas prie Šengeno erdvės prieš beveik du dešimtmečius. „Energetikos sistemų požiūriu tai toks pat reikšmingas žingsnis, kaip ir Estijos prisijungimas prie Šengeno erdvės“, – socialiniuose tinkluose savaitgalį rašė K. Kallas, anksčiau ėjusi Estijos premjerės pareigas.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė, kad sieks įvesti naujus mokesčius elektroninės prekybos importui, taip kovodama su „kenksmingų“ produktų, kurių didžioji dalis įvežama iš Kinijos, antplūdžiu.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė, kad ekspertai susitarė dėl teisinių pagrindų specialiajam tribunolui, kuris teistų Rusiją dėl beveik trejus metus besitęsiančio karo Ukrainoje. Tačiau ginčai dėl teisinio tribunolo pagrindo ir jo darbo pobūdžio lėmė, kad pažanga kuriant tribunolą buvo skausmingai lėta.

Pirmadienį Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos lyderiai jaučia vis didesnį spaudimą išeiti iš aklavietės ir susitarti dėl gerokai didesnių išlaidų gynybai, nepaisant niūrių ekonominių perspektyvų. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris planuoja dalyvauti diskusijoje kartu su ES lyderiais dėl Europos gynybos pajėgumų stiprinimo.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad „griežtai atsakys“, jei JAV įves muitus blokui, rašo „Bloomberg“. Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas pagrasino muitais ES. Europos Komisijos atstovas spaudai nurodė, kad ES šiuo metu neturi informacijos apie jokius papildomus tarifus, kurie būtų nustatyti ES produktams, ir pabrėžė, kad prekybos ir investicijų santykiai su JAV yra didžiausi pasaulyje.

Lietuva sieks, kad būsimame Europos Sąjungos (ES) biudžete būtų skirtas finansavimas kalbelių Baltijos jūroje apsaugai, sako prezidento patarėjas Ramūnas Dilba. Pasak Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros politikos grupės vadovo, ES parama kritinei infrastruktūrai jūroje saugoti turėtų būti numatyta visam Baltijos jūros regionui. „Situacija buvo vertinama saugumo prasme ir Helsinkyje buvo regionų vadovų susitikimas, buvo priimti sprendimai, kaip užtikrinti didesnį saugumą.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiuo metu apie tokius scenarijus neturėtų būti kalbama.  „Tiek rusiškų dujų atsisakymas, tiek apskritai dujų vartojimo mažinimas yra ta kryptis, kur žiūri tiek Europos Sąjungos valstybės, tiek Lietuva.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti tolesnes ES sankcijas Rusijai, nebent Briuselis padės pasiekti, kad būtų atnaujintas sausio 1 d. sustabdytas rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą, praneša „Reuters“. Duodamas interviu valstybiniam radijui V. Orbanas sakė, kad Ukrainos sprendimas stabdyti rusiškų dujų tranzitą į Vidurio Europą ir dėl to išaugusios kainos yra „nepriimtinas dalykas“. Rusiškų dujų eksportas dujotiekiu per Ukrainą buvo sustabdytas, kai ba...

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai svarsto galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą karo Ukrainoje sureguliavimo dalį, ketvirtadienį rašo leidinys „Financial Times“. Pasak leidinio, rusiškų dujų pirkimo idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad blokas gali imtis atsakomųjų sankcijų dėl bet kokių išpuolių kosmose, ir paminėjo priešiškus Rusijos veiksmus. „Jau dabar esame hibridinio karo taikiniai. Taip pat ir kosmose – sistemingai trikdant palydovinės navigacijos signalus“, – konferencijoje Briuselyje sakė K. Kallas. „Kinetiniai, elektroniniai ir didelės energijos ginklai kelia pavojų mūsų palydovams, antžeminei infrastruktūrai ir kosmoso pramonei.

 ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad blokas gali imtis sankcijų, reaguodamas į bet kokius išpuolius kosmose, taip atkreipdama dėmesį į priešiškus Rusijos veiksmus. „Mes jau esame hibridinio karo taikiniai. Taip pat ir kosmose – dėl sistemingo palydovinės navigacijos signalų trikdymo, – sakė K. Kallas konferencijoje Briuselyje.

JAV technologijų milžinės „Meta“ duomenų rinkimo operacijos Europoje tikrinamos toliau – po to, kai trečiadienį ES teismas Airijos valdžios institucijoms nurodė ištirti, kaip bendrovė tvarko konfidencialius duomenis. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė Airijos duomenų apsaugos agentūros, kuriai 2022 m. buvo nurodyta ištirti, ar „Meta“ konfidencialių duomenų tvarkymas atitinka ES taisykles, tačiau kuri to padaryti nesiryžo, apeliacinį skundą.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje pritarė laipsniškam sankcijų Sirijai švelninimui. Taip norima paskatinti naujuosius šalies vadovus kurti tiktą demokratiją Sirijoje. Taip pat tikimasi, kad šimtai tūkstančių ES esančių sirų pabėgėlių vieną dieną sugrįš į tėvynę. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po susitikimo sakė, kad sankcijų sušvelninimas palengvins atstatymą ir padės Sirijai vėl atsitiesti.

 Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas ir Suomijos transporto ir ryšių ministrė Lulu Ranne laiške, išsiųstame už transportą atsakingam eurokomisarui Apostolui Dzidzikostui, pabrėžė, kad abiem šalims reikia didesnės Europos Sąjungos (ES) paramos kovojant su šešėliniu Rusijos laivynu. Ministrai teigė, kad Rusijos šešėlinis laivynas kelia rimtą grėsmę ES saugumui ir aplinkai, ypač Baltijos jūros regione.

Penktadienį Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė sustabdyti vizų privilegijas Sakartvelo pareigūnams dėl smurtinio susidorojimo su proeuropietiškais protestais šalyje ES ambasadoriai pritarė šiam Europos Komisijos pasiūlymui. Sakartvelo diplomatai, pareigūnai ir jų šeimų nariai nebegalės be vizų keliauti į ES trumpalaikiam buvimui ir nebeturės teisės pasinaudoti paprastesniu ir pigesniu prašymų išduoti ilgalaikes vizas procesu.

Penktadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pagrasino blokuoti bandymus atnaujinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, savo paramą šioms pastangoms jis susiejo su dujų tiekimo per Ukrainą į Vidurio Europą atnaujinimu.  Ukraina nepratęsė dujų tranzito sutarties su Rusija, jos galiojimas pasibaigė Naujųjų metų dieną. Ukraina siekia neleisti Maskvai gauti pajamų savo kariuomenei finansuoti ir tęsti 2022 m. vasarį Kremliaus pradėtą karą.

Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą.  Apie tai praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.  Tokie ES svarstymai kelia Vašingtono nepasitenkinimą, o išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo)  komanda tai vertina kaip pasidavimą Pekinui.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“ bei pažymėjo būtinybę ir toliau ją tęsti, antradienį paskelbė Kultūros ministerija. Kreipimesi kultūros ministrai pabrėžia, kad ši programa yra esminė ES priemonė kultūros įvairovei, kultūros paveldui ir kūrybiškumui išsaugoti ir skatinti bei audiovizualiniam sektoriui Europoje puoselėti.

Iranas pirmadienį pranešė pradedantis tiesioginius privačių oro linijų skrydžius į Europą – praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai pagrindinis vežėjas „Iran Air“ dėl ES sankcijų sustabdė savo vykdomus europinius maršrutus. „Skrydžiai į Europą bus atnaujinti sausio 31 d. maršrutu Paryžius-Teheranas, kurį vykdys privati oro linijų bendrovė „Iran Airtour“, – pranešė Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Hosseinas Pourfarzaneh, kurį pacitavo oficiali naujienų agentūra IRNA.

Pirmadienį Europos Komisija paskelbė apie naują 140 mln. eurų humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą, kad patenkintų neatidėliotinus Rytų ir Pietų Ukrainos gyventojų poreikius.  Šis finansavimas skirtas padėti aprūpinti maistu, pastoge, švariu vandeniu, sveikatos priežiūra ir apsauga žiemą pažeidžiamus karo nuniokotų regionų gyventojus, sakoma Europos Komisijos pranešime. Komisijos duomenimis, maždaug 12,7 mln. ukrainiečių reikia skubios pagalbos.

Slovakijos premjeras Robertas Fico kreipėsi į Europos lyderius ir pasiskundė dėl Kyjivo sprendimo nutraukti rusiškų dujų tranzitą, rašo „Kanal 24“. Penktadienį jis pareiškė, kad jo šalis svarstys atsakomuosius veiksmus, reaguodama į Ukrainos sprendimą nutraukti rusiškų dujų tranzitą nuo 2025 metų sausio 1 d. Gruodžio 19 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi tęsti dujų tranzitą į Europos šalis, jei tai nebus Rusijos dujos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad deda daug vilčių į artėjantį Lenkijos ir vėliau Danijos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.  Sekmadienį V. Zelenskis šiuos komentarus išsakė kreipdamasis į Ukrainos diplomatus.  „Turime įstoti į Europos Sąjungą“, – sakė V. Zelenskis.  Jo teigimu, kitąmet Ukraina turi pasiekti šį tikslą per derybų ir santykių su ES plėtojimo procesą.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo dar 463 mln. eurų paramos bei paskolos dalį iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).   Apie patenkintą trečiąjį Lietuvos prašymą antradienį pranešė Finansų ministerija.

Kinijos verslininkas, kuris įgijo nepaprastą jaunesniojo karaliaus Charleso III brolio, princo Andrew, pasitikėjimą, pirmadienį paneigė kaltinimus, kad jis yra šnipas. „Nepadariau nieko blogo ar neteisėto, o Vidaus reikalų ministerijos iškeltos abejonės dėl manęs yra nepagrįstos. Plačiai paplitęs mano, kaip šnipo, apibūdinimas yra visiškai neteisingas“, – sakoma Yang Tengbo pareiškime.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako palaikantis idėją kurti bendrą Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkų sąjungą, tačiau pabrėžia, kad prieš tai Europa, o ypač didžiosios valstybės, turi pasidaryti namų darbus ir pasimokyti iš Baltijos šalių patirties. „Kartu su Baltijos šalimis kuriame vieningą kapitalo rinką.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį sakė, kad Briuselis pasiūlė kartvelų, kuriems būtų galima skelbti sankcijas dėl provakarietiškų protestų slopinimo, sąrašą, bet Vengrija ketina blokuoti šias priemones. „Pasiūlėme sankcijų šiems žmonėms, kurie (...) tikrai naudoja jėgą ir smurtą prieš opoziciją, sąrašą, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė K. Kallas. – Tačiau su sąrašu turi sutikti visi, o to dar nesame pasiekę.

Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie euro naudą Lietuvos ekonomikai, pabrėžė, jog bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta užtikrina stabilumą finansiškai neramiais laikais ir reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo per pastarąjį dešimtmetį. „Per pastaruosius 23 metus Lietuvos BVP vienam gyventojui išaugo nuo mažesnio nei 40 proc. iki beveik 90 proc.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad bloko pasiuntinys Sirijai vyksta į Damaską pasikalbėti su naująja islamistų vadovaujama vadovybe, Vakarų valstybėms pradedant megzti ryšius po Basharo al Assado nuvertimo. „Mūsų vyriausiasis diplomatas Sirijai šiandien vyks į Damaską. Ten užmegsime ryšius“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistams sakė K. Kallas.

Pietų Korėjos įstatymų leidėjams nubalsavus už prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) apkaltą, Europos Sąjunga (ES) šeštadienį paragino kuo greičiau išspręsti politinę sumaištį šalyje.  „ES atkreipia dėmesį į Nacionalinės Asamblėjos sprendimą apkaltinti prezidentą Yoon Seok-yeolą.

Euro zonos pramonės gamyba spalį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, įvertinus sezoniškumą, nepakito, o visos Europos Sąjungos – padidėjo 0,3 proc., penktadienį skelbia Eurostatas, remdamasis negalutiniais duomenimis. Patikslintais duomenimis, rugsėjį ES pramonės gamybos apimtys menko 1,4 proc., o vien tik euro zonos – 1,5 procento. Stipriausias augimas spalį per mėnesį užfiksuotas Airijoje (5,7 proc.), Danijoje (5,4 proc.), Lenkijoje (3,5 proc.), o giliausias nuosmukis – Lietuvoje (7,5 proc.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ketvirtadienį uždegė žalią šviesą Bulgarijai ir Rumunijai nuo kitų metų pradžios tapti visateisėmis Šengeno erdvės narėmis, pranešė pareigūnai. „Tai istorinė akimirka, kai pagaliau galime pasveikinti Bulgariją ir Rumuniją“, – sakė Vengrijos vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris (Šandoras Pinteris), kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

 Ukrainos finansų ministerija ir Europos Sąjunga (ES) pasirašė memorandumą ir susitarimą pritraukti iki 35 mlrd. eurų kaip Didžiojo septyneto (G-7) paskolos dalį, trečiadienį paskelbė ministerija. Europos Komisija šią 35 mlrd. eurų paskolą pristatė rugsėjį, nurodydama, kad tai dalis G-7 50 mlrd. dolerių (47,56 mlrd. eurų) paskolos iš pajamų už įšaldytą Rusijos turtą.

Europos Sąjunga (ES) paragino konflikto šalis Sirijoje nutraukti mūšius. „Labai įdėmiai sekame įvykius ir esame labai sunerimę dėl civilių gyventojų saugumo ir gerovės“, – pirmadienį Briuselyje sakė naujosios ES užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas atstovas. Įvykiai Sirijoje Europos Sąjungai aktualūs ir todėl, kad nauja pilietinio karo eskalacija gali padidinti pabėgėlių skaičių. Pastaruoju metu Briuselyje net būta lūkesčių, kad ateityje į gimtąją šalį vėl galės grįžti daugiau žmonių.

Sekmadienį Kyjive vykusiose diskusijose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu naujasis ES Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pažadėjo Ukrainai sparčią pažangą stojimo į ES procese. A. Costa, buvęs Portugalijos ministras pirmininkas, sakė, kad abi pusės bendradarbiaus, idant kitų metų pirmąjį pusmetį būtų pradėtos derybos dėl sąlygų bent dviejose srityse.

Naujoji Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ir naujasis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sekmadienį atvyko į Kyjivą pirmąją savo darbo dieną pademonstruoti paramos Ukrainai. „Atvykome aiškiai parodyti, kad palaikome Ukrainą, ir toliau ją visiškai remiame“, – juos lydintiems žurnalistams sakė A. Costa. „Padėtis Ukrainoje labai, labai sunki, – sakė buvusi Estijos premjerė K. Kallas. – Tačiau aišku, kad tai taip pat labai brangiai kainuoja Rusijai.

Sakartvele Tbilisyje prasidėjo naujas protestas, praneša NEXTA. Prieš protestuotojus pradėtos naudoti vandens patrankos. Skelbiama, kad į gatves išėjo keli šimtai studentų. Protestuotojai susirinko prie parlamento Rustaveli prospekte ir užblokavo eismą. Tuo pat metu Respublikos aikštėje vyksta solidarumo mitingas, skirtas paremti žurnalistus, kurie buvo sužeisti nušviečiant vakarykštį protestą. Pranešama, kad protestai prasidėjo ir kituose Sakartvelo miestuose.

Trečiadienį pirmą kartą buvo svarstomas naujas ES sankcijų Rusijai paketas, apimantis priemones, kurios būtų nukreiptos prieš Kinijos bendroves, gaminančias dronus, skirtus Rusijos karui su Ukraina, pranešė dpa. 27 valstybių narių atstovai aptarė naujus Europos Komisijos pasiūlymus 15-ajam ES sankcijų paketui, praėjus daugiau nei dvejiems metams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. Dėl kompleksinės paramos neatitikties Bendrijos reikalavimams Lietuvai pernai liepą buvo skirta 7,6 mln. eurų sankcija (vadinamoji finansinė pataisa), o dėl savanoriškos susietosios paramos išlaidų už gyvulius neatitikties – 5,5 mln. eurų sankcija.

Pirmadienį paskelbtoje plataus masto tyrimo, kurio metu buvo bandoma nustatyti smurto prieš moteris Europos Sąjungoje apimtis, ataskaitoje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį padėtis nė kiek nepasitaisė, o smurto apimtys yra „pribloškiančios“. „Europoje gyvena apie 229 milijonai moterų“, – kalbėdama Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Pagrindinių teisių agentūros – vienos iš tyrimą užsakiusių ES organizacijų – vadovė Sirpa Rautio.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi iki 300 mlrd. JAV dolerių (288 mlrd. eurų) padidinti klimato kaitos finansavimą skurdesnėms šalims, siekdama išeiti iš aklavietės Azerbaidžane vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje COP 29, pranešė du derybininkai.  Anksčiau turtingos šalys pasiūlė iki 2035-ųjų kasmet skirti po 250 mlrd. dolerių (237,51 mlrd. eurų) skurdesnėms šalims kovai su klimato kaita. Tačiau šį siūlymą sukritikavo besivystančios šalys.

Europos Sąjungos (ES) piliečiai Rusijos karą prieš Ukrainą laiko didele grėsme, tačiau dar didesnį susirūpinimą kelia neteisėta migracija ir terorizmas. Tai rodo trečiadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai. Ši „Bertelsmann“ fondo užsakymu atlikta apklausa, apimanti visas 27 ES šalis nares, atskleidė regioninius skirtumus, susijusius su grėsmių taikai vertinimu. Iš daugiau nei 26 000 dalyvių 25 proc.

Europos Sąjunga (ES) turėtų padvigubinti savo pagalbą Ukrainai, ypač karinę, nepriklausomai nuo to, kokių iniciatyvų imsis išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo būsima administracija. Tai penktadienį Briuselyje pareiškė aukštas ES pareigūnas, atsakydamas į klausimą, ką bendrija darys, jei naujoji JAV administracija sumažins arba visiškai nutrauks pagalbą Ukrainai.

Ukrainiečių lozungo „Rusų karo laive, eik ******“ negalima registruoti prekyženkliu – tokį sprendimą trečiadienį Liuksemburge priėmė Europos Sąjungos Generalinis teismas. Frazė, „tapusi Ukrainos kovos prieš rusų agresiją simboliu“, nėra laikoma komercinės kilmės nuoroda, teigiama teismo pranešime apie sprendimą.

Europos Sąjunga (ES) ruošia 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris padės sustiprinti prieš sankcijų vengimą nukreiptas priemones – šiomis siekiama atkirsti Rusijos pramonę nuo importo. Apie tai šeštadienį Ukrainos sostinėje Kyjive pranešė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Jis sakė, kad ES turi sustiprinti prieš vengimą nukreiptas priemones, nes Rusija negali vykdyti gamybos be importuojamų atsarginių dalių, lustų ir kitų komponentų.