Dalis pramonininkų mano, kad su dabartine energetikos strategija Lietuva liks konkurenciniame užribyje, o elektrą perkant pigiai, savos gaminti neverta. Specialistai atkerta – visa tai nereiškia, kad greitai už elektrą nemokėsime kelis kartus brangiau.
Praėjusią savaitę vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdis tema „Elektros energetikos plėtros scenarijai ir pramonės konkurencingumas“. Konfederacijos prezidentas Robertas Dargis interviu portalui LRT.lt sakė, kad, kalbant apie pramonę ir vartotojų išlaidas, su dabartine energetikos strategija konkurencingumo pasiekti nebus galima. Pramonininkų teigimu, į energetikos sistemą investuojami pinigai neatsipirks per ilgai. Siekiant konkurencingumo, šie pinigai esą turi atsipirkti bent per 15–16 metų.
Sakymas „energetika brangi" – populizmas?
Buvęs Lietuvos energetikos sistemos inžinierius ir energetikos ministras, energetikos ekspertas Saulius Kutas taip pat nusivylęs dabartine padėtimi dėl energetikos strategijos, tačiau ne dėl jos priemonių, o dėl to, jog ji kaitaliojama.
„Energetikos strategija negali būti taip peržiūrinėjama ir keičiama, kaip yra daroma dabar. Taip tvarkoma strategija tikrai niekada nebus efektyvi ir vargu ar kada nors atsipirks. Galimi šiokie tokie pakeitimai, tačiau esminiai sprendimai turi būti ilgalaikiai. Tikėtis, kad dėl dabar priimamų energetikos sprendimų jau rytoj arba poryt viskas bus gerai – beviltiška“, – sakė S. Kutas.
Energetiko teigimu, tikėtis, kad energetika pigs, apskritai yra nepagrįsta, o toks požiūris – nestrateginis.
„Pasakysiu nepopuliariai: nuolatinis akcentavimas, kad energetika brangi ir žlugdo ūkį, yra populistinis. Iš tikrųjų energetika daug nepigs. Galima kalbėti tik apie efektyvesnę jos gamybą, ir svarbiausia, vartojimą. O kad pigtų energija? Pažiūrėkite į istoriją – ar kada nors pirminiai energetikos ištekliai ilgalaikėje perspektyvoje pigo? Buvo trumpalaikiai periodai, kai pigo, bet visumoje yra brangimas. Dėl to tas akcentavimas, jog viską darome, kad būtų pigu, yra išties trumpalaikis, nestrateginis požiūris į energetiką“, – teigė S. Kutas.
Energetikos ekspertas S. Kutas pabrėžė, jog tai, ką jis sako, tikrai nereiškia, jog nėra rezervų padaryti ką nors, kad energetika funkcionuotų geriau.
„Manau, visų pirma turime turėti savo elektros energijos gamybą, ir, antras dalykas, efektyvinti vartojimą. Šie du dalykai – efektyvesnė gamyba ir efektyvesnis vartojimas – turėtų būti pagrindiniai strateginiai tikslai“, – sakė S. Kutas.
SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda sakė, kad dabar visos diskusijos vyksta dėl prielaidų, kuriomis bus statoma Visagino atominė elektrinė, o kai kalbama tik apie prielaidas, sunku daryti konkrečias išvadas. „Mano nuomone, Lietuvai būtų protingiausia laikytis kombinuotos elektros energijos generavimo strategijos. Reikėtų išnaudoti ir Kruonį, ir branduolinės energetikos plėtros galimybes, ir jokiu būdu nepamiršti kogeneracinių elektrinių, kurios gamintų ir šilumą, ir elektrą tuo pat metu“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Ekonomisto manymu, jeigu Lietuvai pavyks įgyvendinti visus numatytus projektus, ji ne tik gali tapti energetiškai nepriklausoma ir konkurencinga, bet galbūt ateityje ir eksportuoti elektrą į kitas šalis. „Neturėtume Lietuvos traktuoti kaip pasyvaus importo šalies ar vadovautis nuostata, kad elektros energijos kaina liks pastovi, ir mes 20, 50 ar 100 metų pigiai pirksime energiją iš Švedijos ir vargo nematysime. Kodėl neišnaudojus tikrai neblogos infrastruktūros, kurią jau turime branduolinės energijos plėtrai, ir nepamėginus išnaudoti jos savo naudai? Kitaip tariant, tapti ne importuojančia šalimi, o ateityje galbūt netgi eksportuojančia“, – sakė G. Nausėda.
Rinka gelbsti, rinka ir baudžia
Pramonininkų atstovas R. Dargis interviu taip pat minėjo, jog gaminti elektrą yra brangu, pigiau – pirkti, tad, kol nėra būtinybės, jos gaminti neverta.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas „darbietis“ Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad vien pirkti elektrą yra nesaugu. „Ką reiškia pigiau? Šiandien 18 centų, rytoj jau gali būti 29. Ir ką tuomet darysime? Saugiausia turėti įvairių rūšių energijos iš įvairių šaltinių“, – mano K. Daukšys. Jo teigimu, kiekvienai valstybei visuomet geriau turėti savo produkciją. „Tuomet žinai, ką gamini, kiek turi“, – sakė K. Daukšys.
Energetikas S. Kutas įsitikinęs – reikia patiems gamintis elektrą. „Galbūt šiandien jos galime nusipirkti pigiau, bet rytoj tikrai negalėsime. Galiu pasakyti vieną pavyzdį: kol dar veikė Ignalinos atominė elektrinė, ją reikėdavo kartais sustabdyti, tuomet elektros kaina, kuria pirkdavome iš Rusijos, būdavo panaši ar šiek tiek didesnė už tą, kuria patys pagamindavome. Kai tik uždarė Ignalinos AE, visai kitas kainų lygis pasidarė. Rinka yra rinka, ir tikėtis, kad ji mus išgelbės, yra negerai“, – perspėjo specialistas.
Ekonomistas G. Nausėda taip pat pasiūlė pažiūrėti į kainų istoriją, nors ir artimesnę, pavyzdžiui, kaip kainos kito „Nord Pool Spot“ elektros prekybos biržoje. „Kažkodėl visi užfiksuoja laiko horizontą labai trumpame laikotarpyje, kuomet kainos nukrito, ir daromos išvados, jog taip bus ir ateityje. Tačiau pažiūrėkime, kaip kainos kito ne per pastaruosius metus, o 15-20 metų laikotarpyje, pavyzdžiui, Šiaurės šalių rinkoje. Kainos kilimas buvo tikrai apčiuopiamas – nuo 5 centų iki beveik 14-os. Galbūt kiekvieną dešimtmetį kainos nedvigubės, bet patirtis rodo, kad energetinių išteklių kainos per ilgą laikotarpį neturi tendencijos pigti. Užtenka pažiūrėti, ką prognozuoja Europos Sąjungos tiekėjai ir netgi Rusijos energetikos ministerija, kuri taip pat numato kainos kilimą iki 2030 metų“, – sakė G. Nausėda.
Elektros energijos poreikis (ne)didės
Rengiantis statyti naują atominę elektrinę, buvo skaičiuojama, kad energijos poreikis didės. Tačiau pramonininkai skaičiuoja, kad gyventojų skaičius mažėja, kartu mažėja ir energijos poreikiai.
Ekonomisto G. Nausėdos teigimu, elektros energijos poreikiui įtakos daro daugelis faktorių, bet juos susumavus, galima daryti prielaidą, kad šis poreikis išliks gana stabilus.
„Veikia vienas kitam prieštaraujantys veiksniai. Viena vertus, migracijos ir demografijos rodikliai, išteklių suvartojimo efektyvinimas – visa tai niekur nedings. Kita vertus, maždaug 10 metų perspektyvoje veikia technologiniai dalykai, susiję su elektromobilių paplitimu, klimato šilimu ir šaldymo įrenginių poreikiu. Kitaip tariant, elektros energijos suvartojimas augs, tik lėčiau nei bendrasis vidaus produktas“, – teigė G. Nausėda.
S. Kutas mano panašiai: bent tokio kiek elektros energijos, kiek Lietuvai reikia dabar, reikės ir ateityje. „Vėlgi galima pažiūrėti kitaip. Žlugus Tarybų Sąjungai, elektros suvartojimas drastiškai smuko. Vėliau stabilizavosi, pradėjo augti. Atėjus ekonomikos krizei augimas vėlgi buvo sulėtėjęs. Pastaraisiais metais tokio kritimo nebuvo, bet augimas buvo labai nedidelis. Augimo nebuvimą, manau, kompensuoja tai, kad didėja vartojimo efektyvumas, taigi mažėja poreikis, bet vis tik tiek energijos, kiek mums reikia dabar, reikės visados“, – sakė buvęs energetikos ministras S. Kutas.
Seimo Energetikos komisijos pirmininko K. Daukšio teigimu, buitinis elektros energijos vartojimas darosi efektyvesnis, tą patį galima stebėti ir pramonėje, tačiau elektros vartojimo galimybės apskritai – plečiasi. „Per ateinančius 10 metų atsiras daug elektromobilių. Spėti, kiek tos elektros energijos reikės, sunku nuspėti“, – kalbėjo K. Daukšys.
