Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę. Anot jos, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.
„Pavasarį išgrynintas optimistinis ekonominės raidos scenarijus pildosi. Lietuvos ūkį iš pandeminės duobės ištraukusios eksportuojančios veiklos nenustoja džiuginti puikiais rezultatais. Svarbu tai, kad šis apdirbamosios pramonės proveržis nėra vien didžiųjų įmonių sėkmės rezultatas.
Net ir atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemijos pramonės šakas, likusiems gamintojams taip pat pavyko išnaudoti atsivėrusias nišas ir pasiekti dviženklius produkcijos metinio augimo tempus“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Trūksta žaliavų, auga kainos
Pasak ekonomistės, skirtingų šalių ekonomikos į pandemiją sureagavo nevienodai.
„Pandemijos problemas išsprendusi Kinija greitai atsigavo, greitai pradėjo eksportuoti prekes, tuo pakedama viso pasaulio rinkas. Tuo metu JAV priešpandeminio lygio nepasiekė. Natūralu, kad šalys atsigauna nevienodai.
Gyvename stygiuje. Daugelyje rinkoje susiformavo deficitai. Dėl žaliavų trūkumų stebime kainų augimą. Auga ir logistikos kaštai. Tokioje aplinkoje šalys, kurios priklausomos nuo importo didino žaliavų atsargas. O žaliavų eksportuotojos, pavyzdžiui, Rusija taikė didesnius eksporto muitus. Tai didino įtampą. Tą patį matome ir dabar augant dujų kainai. Europos šalys vis dar tampriai susijusios nuo dujų importo iš Rusijos. Energetikos šaltiniai nėra diversifikuoti. Tai parodo Europos Sąjungos (ES) pažeidžiamumų“, – pastebėjo ekonomistė.
Jos teigimu, skelbiama, kad brangs šildymas, Vilniuje net iki 70 proc., kitur šiek tiek mažiau.
„Taip yra dar ir todėl, kad pernai šildymo kainos išskirtinai buvo žemos. O Vilniaus šildymo ūkis dar yra ir nepakankamai diversifikuotas. Pavyzdžiui, Kaunas šildymo žaliavoms naudoja biokurą, o Vilnius yra priklausomas nuo dujų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, šiuo metu auga ir naftos kainos.
„Buvo tikimasi, kad susitikimo OPEC šalys susitars daugiau išgauti ir siūlyti naftos rinkai, tačiau taip nenutiko, šalys savo strategijos nekeis, todėl kuro kainos toliau auga.
Naftos ir dujų brangimas didina beveik kiekvienos kitos prekės kainą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pinigų trūkumo nėra?
Tačiau anot jos, nors kainos auga, pinigų netrūksta.
„Tai lėmė, pinigų liejimas į rinką pandemijos metu. Centriniai bankai ir Vyriausybės negailėjo pinigų ekonomikos atsigavimui. Tačiau dabar jau trūksta daiktų, kuriuos būtų galima už tuos pinigus nusipirkti. Tačiau kainų temperatūra kiekvienoje euro zonos šalyje skiriasi. Štai vartotojai Lietuvoje beveik visose srityse pajuto kainų augimą.
Kitų šalių centriniai bankai jau ekonomiką vėsina aukštesnėmis palūkanų normomis. Jas pakėlus paskolos tampa mažiau patrauklios, žmonės jau ilgiau svarsto, ar tikrai jiems reikia skolintis. Vis tik Europos Centrinis Bankas (ECB) kol kas kelti palūkanų normų neketina, nes šalys nevienodai atsigauna po pandemijos, ypač pietų šalys. Tačiau ekonomikos skatinimas jau gali nuslūgti. Tiek daug pinigų į ekonomiką nebebus įliejama“, – teigė ekonomistė.
Jos teigimu, pandemija keitė darbo rinką, Lietuvoje daug žmonių keitė darbus, tai suteikė darbuotojams galimybes išsiderėti didesnę algą, ypač didžiuosiuose miestuose.
„Atlyginimų augimas mažino pajamų skirtumus tarp atskirų dirbančiųjų grupių. Atlyginimai 10 proc. augo pusei visų dirbančiųjų. Lietuva vejasi ES atlyginimų vidurkį, nes pas mus atlyginimai auga greičiau nei kitose Europos šalyse.
Tikėtina, kad kitais metais atlyginimai augs irgi sparčiai, daugiau nei 10 proc. Tam startą jau turime, nes kils MMA“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Aktyvi būsto rinka
Anot jos, šiemet kaip niekad buvo aktyvi NT rinka.
„Žmonės norėjo įdarbinti pinigus. Tai lėmė ir susikaupę indėliai. Būstų buvo statoma nepakankamai, tai lėmė išaugusias kainas. Tačiau vystytojai sureagavo, tad tai gali apraminti įsibėgėjusias kainas.
Lietuvos bankas ėmė jau riboti antro ar trečio būsto įsigijimą. Buvo nuspręsta didinti nuosavų lėšų rezervą, o bankams uždėti rezervą. Reguliuotojas stebi rinką ir mato rizikų.
Tačiau ar tikrai verta investuoti į būstą? Dažniausiai įsigyjami būstai nukreipiami nuomai. Tačiau, pavyzdžiui, trumpalaikė nuoma šiuo metu vis dar duobėje. Tad klausimas ar verta į tai investuoti. Nebeatvyksta trumpalaikiai turistai ir nežinoma, kada ši verslo sritis atsigaus“, – sakė ekonomistė.