Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.
Kita vertus, jeigu valstybei arba mokesčių mokėtojams už paimtas paskolas taikomos neigiamos palūkanos, kodėl nepasiskolinus pinigų ir nesumokėjus dabar, o skirtumą padengti vėliau, kai dujos ir elektra atpigs?
Išlyginti kainų kalną
Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti įstatymų projektams, kuriais siekiama sušvelninti gerokai pabrangusių dujų ir elektros poveikį gyventojams.
Premjerės Ingridos Šimonytės žodžiais, įstatymai leis per tam tikrą laiką kainų „kalną išlyginti“ ir galutiniams vartotojams kainos „augs gerokai nuosaikiau“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys antrino ministrei pirmininkei: „Kainų šoko suvaldymui mes planuojame nupjauti kainų kilimo piką, kad išdėstytume jį per ateinančius penkerius metus“.
Vyriausybė prognozuoja, kad dėl priimtų įstatymų elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Esą elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams jos kaina daugiau nekiltų.
Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc.
Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip 30 proc., t. y. ne daugiau kaip trečdaliu.
Ateityje kainos gali nesumažėti
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tokį Vyriausybės sprendimą vadina blaškymusi, nenoru priimti tokios situacijos, kokia ji yra, problemos sprendimą nukeliant į neapibrėžtą ateitį.
„Yra kelios grėsmės. Pirma, niekas negarantuoja, kad tas šuolis yra laikinas. Ypatingai kalbant apie dujų kainas. Jos gali kilti ir toliau. Kad ir kokią pažiūrėtume energetinių išteklių vartojimo prognozę, prognozuojama, kad dujų vartojimas augs ir visame pasaulyje, ir Europoje.
Mes turime beveik oligopolinę rinką, kurioje Rusija vaidina didelį vaidmenį. Praktiškai nuo jos malonės kaina ir priklausys. Jeigu malonės nebus, tai kaina bus didelė ir Europa trumpuoju laikotarpiu vargiai galės ką padarys“, – įspėjo ekonomistas.
Be to, pasak jo, dujų paklausa auga ir Azijos šalyse, kurios nukonkuruoja Europą dėl dujų iš JAV, kurios šiuo metu yra beveik 4 kartus pigesnės.
Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad gamtinės dujos apskritai ilgai laikytos šalutiniu naftos gavybos produktu ir buvo tiesiog deginamos išgavimo vietoje, nes jų perdavimui ir saugojimui reikalinga infrastruktūra.
„Gamtinių dujų kaina iki 2010–2012 m. dujų kaina buvo susieta su naftos kaina. Vėliau kainos išsiskyrė – naftos kaina pakilo, o dujų liko maža, nes jų paklausa buvo gana nedidelė. Dabar turime priešingą situaciją. Dujos traktuojamos kaip ekologiškesnis kuras ir visas pasaulis persimetė prie jų.
Taigi, garantijos dėl jų kainos nėra. Jeigu jų kainos išliks aukštos arba kils toliau, tada klausimas, kur toliau dėsime tą nupjautą kainų viršūnę ar jų piką?“ – svarstė pašnekovas.
Turtingiems vilniečiams „susimes“ kiti
Ž. Maurico teigimu, dujų suvartojimas nėra „iškaltas akmenyje“. Nebūtinai po kelerių metų tie patys žmonės suvartos tiek pat dujų, kiek dabar yra brangesnės.
„Šiandien vienas žmogus gali būti vartotojas, po 5 metų jis gali visiškai kitokius energetikos išteklius vartoti. Gali pereiti prie atsinaujinančių išteklių, apskritai emigruoti. Arba gali atsirasti nauji vartotojai.
Apskritai nelabai suprantu, ką reiškia kainų nukėlimas. Jeigu dabar žmogus vartoja x kiekį dujų, bet po 5 metų jis gal jau nebus vartotojas, kas tada apmokės tas sąskaitas? Niekas apie tai nekalba“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis taip pat stebėjosi, kodėl visi Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokės sąskaitas tiems, kurie naudoja gamtą teršiančias dujas. Ypač, kai apie 70 proc. Lietuvos šildymo sektoriaus jau perėjo prie biokuro deginimo.
Tik Vilnius esą vėluoja, čia šildymo kainos turėtų didėti iki 70 proc., tuo metu Kaune – vos iki 5 proc., Klaipėdoje apie 15 proc., o Šiauliuose ir Panevėžyje – iki 20 proc.
„Dabar klausimas, kodėl yra kompensuojamas šildymo kainų kilimas Vilniuje? Gi atskirties mažinimas parašytas prezidento, vyriausybės programose.
Mažina regioninę atskirtį, dabar bet išeis taip, kad kiti miestai „susimes“ Vilniui, kuris degina brangias dujas, kad turtingi vilniečiai galėtų už šildymą susimokėti. Juk žada pereiti prie biokuro. Tad klausimas, kas grąžins. Manau, gali įsivelti į teisinius ginčus – čia didžiausia grėsmė“, – įspėjo Ž. Mauricas.
Kodėl remiamas dujų deginimas
Ekonomisto nuomone, panašių keblumų kelia ir elektros brangimo „stabdymas“. Jeigu bus tinkamos gamtinės sąlygos, vėjo, hidroelektrinės Skandinavijoje pagamins dagiau elektros ir jos kainos nebūtinai labai didės. Prognozuoti, kokios jos bus sudėtinga, tad ir tas kompensavimas neturės prasmės.
Ekonomistui nuostabą kelia ir tai, kad užuot perėjus prie efektyvesnių elektrinių viryklių, Lietuvoje daug kur maistas ruošiamas deginant dujas – iškastinį kurą.
Negana to, dirbtinai mažinant jų kainą dujų pirkimas yra netiesiogiai subsidijuojamas. Nors tuo pačiu metu kai kuriose ES šalyse po 10–20 metų tokios viryklės iš viso bus uždraustos.
„Dabar mes ne tik kad nesiimame jokių priemonių, o sakome: jūs ir toliau naudokite dujas, o mes kompensuosime kainas, jeigu jos pakils. O visą tą likutį numesime kažkur po 5 metų, kažkas kitas jį sumokės. Labai keistas sprendimas, nėra tvarumo“, – apibendrino Ž. Mauricas.
Blogiau būtų keisti mokesčius
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis laikosi kiek kitokios pozicijos dėl Vyriausybės siekio perkelti mokėjimą už pabrangusius energetikos išteklius į ateitį.
„Apskritai, mano nuomone, per daug čia reaguoti į dabartinė kainų šuolį nereikėtų. Jis atrodo dramatiškai, bet tas dramatiškas šuolis visų pirma yra nuo istorinių žemumų, nuo tokių kainų, kokių nematėme pastarąjį dešimtmetį.
Antras svarbus aspektas – tikėtina, jis nesitęs ilgai. Blogiausiu atveju tai yra pusmečio problema, kuomet gamtinių dujų ir atitinkamai elektros kainos normalizuosis“, – komentavo N. Mačiulis.
Anot jo, tai, ką siūlo kai kurios opozicinės partijos, tai yra dėl išaugusių kainų koreguoti mokesčių sistemą, siūlyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, būtų nesusipratimas.
„O turbūt sveikas kelias yra toms šeimoms, tiems namų ūkiams, kurių pajamos tikrai nėra didelės, kompensuoti tas patiriamas išlaidas. Mes ir dabar turime galiojančią sistemą, nes mažas pajamas gaunantys asmenys gali pretenduoti į kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Tai reiškia, kad taip bus amortizuotos jų padidėjusios išlaidos šildymui ir karštam vandeniui.
Kitas siūlymas – paskirstyti tą kainų augimą per ilgesnį laikotarpį irgi turbūt įmanoma, tik man nelabai aišku, kodėl tokiam ilgam laikotarpiui reikia išskaidyti“, – svarstė ekonomistas.
Geriausias pasiūlymas iš visų?
N. Mačiulio įsitikinimu, energetinių išteklių kainų šuolis dėl įvairių trumpalaikių priežasčių neužsitęs. Taigi turbūt esą užtektų kalbėti apie 1–2 metų laikotarpį, per kurį bus amortizuojamas ir išlyginamas tas kainų augimas.
„Kaip suprantu tą mechanizmą, gal neteisingai suprantu, čia ir sumokės vartotojas, tik ne viską dabar, bet tas kainų šuolis išskaidomas ir perkeliamas į ateities sąskaitas. Tai yra vėliau nukritus dujų, elektros kainai, bus bazinė kaina bus mažesnė.
Bet dalį to kainų šuolio, kuro turėtume mokėti dabar, mes mokėsime ateityje. Tai reiškia eliminuojami iš dalies svyravimai, didžiulis kainų šuolis, kuris būtų jaučiamas dabar, jis perkeliamas į vartotojo sąskaitą ateityje“, – komentavo pašnekovas.
Jo žodžiais, tai reiškia, kad valstybė tik suteikia trumpalaikį finansavimą ir kurį laiką prisiima kainos prieaugį, kurį susigrąžins ateityje, kai jau rinkoje gamtinių dujų ir rinkos kainos sumažės.
„Žiūrint iš valstybės, mokesčių mokėtojų pozicijų, turbūt tai yra pigiausia alternatyva neperkeliant tos naštos kažkam kitam. Tas galiotų jeigu valstybė skolintųsi už teigiamas palūkanas. Kadangi valstybė skolinasi už neigiamas ar nulines palūkanas, kaip ir niekas už tai nesusimoka.
Valstybė pasiima nemokamus pinigus, jais finansuos gyventojų sąskaitas, kurias jie turėtų apmokėti dabar, o vėliau pasiims tuo pinigus iš gyventojų ir grąžins tas skolas. Našta būtų valstybei ir mokesčių mokėtojams būtų, jeigu palūkanos būtų teigiamos. Bet kadangi jos neigiamos, tai, matyt, toks sprendimas yra geriausia alternatyva apie kurias aš girdėjau“, – apibendrino N. Mačiulis.
