Pateikdamas ataskaitą apie euro zonos finansinę sistemą ECB teigia, kad užsitęsusi krizė sukėlė sunkumų skolininkams grąžinti pinigus, o tai neleidžia bankams padengti nuostolių patirtų per krizę dar 2008 metais, rašoma „The New York Times“.
ECB neminėjo, kuriuos bankus turi omenyje, tačiau atskleidė, kad tai yra turinčių aukštą nedarbo lygį ir krentančias būstų kainas šalių bankai. Į šį sąrašą galėtų įeiti Italija, Ispanija, Graikija ir Portugalija. Tačiau silpnėjantys bankai yra ir turtingesnių šalių, kaip Vokietija, problema. Čia vienas didžiausių šalies „Commerzbank“ bankų ir kiti valstybiniai bankai susiduria su blogųjų paskolų problema.
Vokietija sulaukė kritikos dėl diktato kitų šalių vyriausybėms ir kaip joms reikėtų kovoti su deficitu. Visgi jai pačiai tenka kovoti su savo bankų nepritekliais.
„Jie jaučiasi labai dorybingi, kai kalbama apie valstybinį biudžetą, tik ne apie savo bankus“, - teigia italų ekonomistas Stefano Mcossi.
ECB kiekvieną pusmetį pateikia duomenis apie Europos finansų sistemos pulsą, tačiau paskutinė 128 puslapių ataskaita yra ypač savarbi, nes centrinis bankas ketina tapti pagrindinine priežiūros institucija visiems euro zonos bankams. Joje pabrėžiamas susirūpinimas, ar bankai sistemiškai apskaičiuoja riziką. Tokių procedūrų užtikrinimas laukia ECB, kai jis įgaus naujų galių kitais metais.
Panašų vaizdą trečiadienį piešė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Ji perspėjo, kad ES vadovams reikia įvesti naują bankų sąjungos sistemą, kuri centralizuotai pržiūrėtų kreditorius, nes silpnas bankų kapitalas kelia rimtų problemų.
Anot EBPO ataskaitos, ribotos Europos bankų galimybės likviduoti nuostolius ir bankų sąjungos nebuvimas yra pagrindinės kliūtys užtikrinant ilgalaikį stabilumą.
„Labai svarbu sustiprinti kapitalo ir finansines institucijas, kad šios galėtų atlaikyti valstybės skolos nurašymus, jei taisyklės nebūtų pakankamai efektyvios siekant išvengti krizės“, - rašoma EBPO ataskaitoje.
Organizacija nustatė, kad visų jos 34 šalių narių BVP šiemet kils 1,2 proc., vietoje prieš pusmetį prognozuoto 1,4 proc. augimo.
Nedarbas, ypač Europoje, išlieka pagrindine netolygaus vystymosi priežastimi. Europa buvo perspėta, kad ši problema pakenks progresui, kuris buvo pasiektas finansinių ir struktūrinių reformų dėka.
Priklausomai nuo ES teisinės sistemos pakeitimų, ECB kitais metas pradės prižiūrėti euro zonos bankų veiklą. Ši institucija jau pradėjo ruoštis naujų galių įgijimui.
Išlieka klausimas, ar ECB griežčiau nei nacionaliniai centriniai bankai žiūrės į blogasias paskolas ir kitą nuostolingą turtą. Dauguma analitikų teigia, kad euro zonoje vis dar egzistuoja „bankai zombiai“, kurie yra ant bankroto ribos, tačiau slepia tikrąją savo padėtį. Visgi tokiam regulaivimui ECB turės pasitelkti naujų darbuotojų ir atlaikyti nacionalinių institucijų pasipriešinimą.
Paskutinė ECB ataskaita buvo žymiai optimistiškesnė nei pateikta gruodį. Išlieka mažesnė tikimybė, kad dalis šalių taps nemokios, o Ispanijos ir Graikijos bankai vis lengviau pritraukia naujų indėlių.
„Euro zonos sisteminė įtampa yra pati mažiausia per dvejus metus“, - teigiama ataskatoje.
Visgi pabrėžiama, kad to priežastis yra rekordiškai žemos palūkanų normos, dėl kurių investuotojai dairosi geresnės grąžos ir noriai perka Italijos, Ispanijos ar Portugalijos vertybinius popierius. Šių šalių skolinimosi reitingai gali vėl šoktelti, jei politiniai neramumai neatbaidys investuotojų.
ECB ir EBPO ataskaitos gali pagyvinti diskusijas, ar politikai gali imtis veiksmų, kad būtų skatinamas skolinimasis sunkiausioje padėtyje esančiose šalyse.
Skolinimas gyventojams ir verslui vis dar mažėja euro zonoje. ECB ieško būdų kaip iš naujo paleisti vertybinių popierių arba paskolų parduodamų investuotojams rinką. Tokiu būdu duotos paskolos yra parduodamos, o už šiuos pinigus yra suteikiamos kitos.
Visgi ECB primygtinai prašo vyriausybių ir bankininkų įdėti daugiau pastangų, nes šis negali ir neturėtų pakeisti viešojo ir privataus sektoriaus stebėjimo.
Neseniai buvo pasirodę žinių, kad ECB greitai apmokestins bankų palūkanas, kad šie laikytų pinigus centriniame banke vieto to, kad pinigų perteklius būtų paskolintas. ECB vicepirmininkas Victoras Constancio trečiadienį patvirtino, kad klausimas dėl vadinamosios neigiamos palūkanų normos buvo analizuotas, tačiau sprendimams dar nėra priimtas.
Kol kas daug tokios politkos precedentų nėra, o pasekmes nuspėti yra labai sunku. V. Constancio teigimu, neigiamos palūkanų normos Danijoje privertė bankus didinti palūkanų normas, kurias taikė klientams, kad būtų padengtos centriniam bankui mokamos palūkanos. ECB kaip tik siekia atvirkštinio rezultato.
Viena iš Europos problemų, anot ECB, yra ta, kad pralaimėjusieji vis dar turi abejonių, ar jie vykdo rizikingą veiklą.
„Auga analitikų, investuotojų ir reguliuojančių institucijų nepasitenkinimas dėl neaiškių bankų „vidinių modelių“ vertinant riziką“, - rašoma ECB ataskaitoje.
Visgi bankai atkerta, kad pagal vykdytus tyrimus egzistuoja ne vienas būdas kaip įvertinti riziką, taigi jų taikomi metodai gali ir neatitikti tų, kuriuos naudoja finansinės institucijos.
