Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.
Panikos bacila
Analizuodami susidariusią padėtį ekonomistai bando išsaugoti protingą veido išraišką, tačiau likę vieni su savimi tikriausiai žiūri į veidrodį ir klausia savęs: ar jau atėjo tas laikas, kai pasaulį galima pavadinti išprotėjusiu? Finansų biržos visame pasaulyje tarsi laukė kažkokio ženklo, o tada baimės užtaisas sprogo ir panikos bacila per parą pasklido po visą pasaulį. Paniką padidino žinia, kad sumažinamas JAV skolinimosi reitingas nuo AAA iki AA+. Kol kas nuostolių patyrė tik nedidelė saujelė investuotojų. Lietuvoje jie tesudaro iki 2 proc. šalies gyventojų. Tiesa, ne visi investuotojai skaičiuoja nuostolius – kai kuriems net pavyko uždirbti.
Kokios kitos pasekmės? Ar panikos bacila nepažeis valstybių ekonomikų, ar tai pajaus ir kiti šalies gyventojai? Galiausiai, ar mes galėtume kaip nors apsiginti nuo globalinių audrų ir apskritai, ar parakinėje dar liko parako, po jau trečius metus paskelbtos bado dietos? Į šiuos klausimus atvirai niekas nesiryžta atsakyti, tačiau akivaizdu, kad atsakymas į klausimą, kada lietuviai pajaus ekonomikos atsigavimą, atidedamas neribotam terminui.
Spekuliantai patyrė nuostolių
Štai vienas realus praėjusios savaitės vaizdelis. Vilnietis Vidmantas atidžiai perskaitydavo straipsnius laikraščiuose apie investavimą ir save laikė atsargiu investuotoju. Jis visada siekdavo neišsiskirti iš minios, elgtis, kaip pataria finansų analitikai. Tačiau Vidmantas dažniausiai pavėluodavo. Jeigu pirkdavo akcijas, tai tada, kai jų kaina jau būdavo išaugusi, jeigu jas parduodavo, tai dažniausiai prieš pat akcijų vertės pakilimą. Taip atsitiko ir šio rugpjūčio pradžioje – kai Baltijos biržose kai kurios akcijos atpigo 15–30 proc., jis nebeištvėrė ir jas pardavė.
Tačiau po kelių dienų parduotų akcijų kaina staigiai šovė į viršų. Vidmantas vėl neištvėrė ir už turėtus pinigus puolė jas pirkti, tačiau ir vėl nepataikė – kitą dieną brangiai nusipirktų akcijų vertė pradėjo kristi. Dėl Vidmanto panikos pasekmės buvo katastrofiškos. Jeigu jis nebūtų pasidavęs panikai, dabar teturėtų apie 5–7 proc. atpigusias akcijas, o realiai prarado apie 40–50 proc. lėšų. Tiek kainavo minios diktuojami sprendimai.
Kodėl būtent Baltijos šalių biržose buvo užfiksuoti didžiausi svyravimai? Priežasčių daug. Baltijos šalių rinka nedidelė, yra palyginti maža paklausa, todėl akcijų kainos svyruoja daugiau nei didelėse pasaulio biržose. Be to, į Baltijos šalių biržas pastaraisiais metais investavo daug nepatyrusių spekuliantų, tarp kurių buvo ir investavusių skolintus pinigus. Sunku kontroliuoti savo veiksmus, kada matai tirpstančius skolintus pinigus. Tokie investuotojai greitai ateina ir taip pat greitai pasitraukia iš rinkų bei dažniausiai, kaip jau minėtas Vidmantas, patiria daug nuostolių. Jų akcijas supirko ilgalaikiai investuotojai. Nors jų buvo nedaug, tačiau per pirmą rugpjūčio savaitę apyvarta Baltijos šalių biržose buvo didžiausia nuo metų pradžios.
Analitikai krizę atideda
Neramu ne tik paprastiems gyventojams, bet ir gerokai daugiau informacijos sukaupiantiems ekonomistams. Tai pripažįsta ir DnB NORD banko vyriausioji ekonomistė Jekaterija Rojaka: „Jeigu pasaulis patirs naują globalią krizę, jos neišvengs ir Lietuva.“
Ekonomistė nelinkusi iš anksto numatyti būsimos krizės scenarijaus, tačiau viliasi, kad pastarųjų trejų metų patirtis mums bus naudinga – naują krizę išgyvensime lengviau. Bet ekonomistė prognozuoja, kad nauja krizė neateis labai greitai. Prieš kelias savaites J.Rojaka „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad sunkiausi iššūkiai Lietuvos laukia 2013-aisiais.
Nerimo siūlo atsikratyti ir SEB banko prezidento patarėjas, žinomas finansų analitikas Gitanas Nausėda. Jis pareiškė, kad SEB bankas savo prognozių apie Lietuvos ekonomikos augimą (šįmet paaugs 6,5 proc., o kitąmet 5 proc.) kol kas neskuba koreguoti, nors įvykius pasaulyje atidžiai seka.
Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritaria kolegai ir atkreipia dėmesį, kad skubūs didžiųjų pasaulio valstybių veiksmai rodo, jog bus bandoma visomis priemonėmis krizei užkirsti kelią.
„Šiandien iš esmės pasaulis atrodo sveikiau nei buvo 2008 m. pabaigoje, tačiau finansų rinkoms, matyt, ir toliau bus būdingi panašūs svyravimai ir neramumai“, – priduria „Danske“ banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė.
Eksporto rinkos lėtina augimą
Pramonininkai prasitarė apie pastebėtus reiškinius – eksporto užsakymai atsargesni nei buvo prieš metus ar pusę metų. Ilgalaikius sandorius pakeitė trumpalaikiai. Taigi Lietuvos įmonės nebegali taip drąsiai planuoti plėtros. Kyla realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas sulėtės. Lietuvos pastangos šioje srityje yra bevaisės – siūlyk kokias nori sąlygas, tačiau jeigu kitų šalių ekonomikos lėtina augimą, nieko nepakeisi – teliks susitaikyti su pasaulinėmis tendencijomis.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, drąsaus ekonomikos atsigavimo, koks buvo planuojamas metų pradžioje, tikėtina, teks atsisakyti. Pramonininkai ekonomikos augimą linkę sumažinti.
Lietuvos analitikai atidžiai stebi, kas vyksta pasaulinėje rinkoje, ypač kas vyksta ES šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje. Į išbandymų taikinį net Prancūzija buvo patekusi. Gerai, kad gandai apie reitingų sumažinimą nepasitvirtino. Sunku net įsivaizduoti, koks siaubingas tai būtų smūgis išgąsdintoms rinkoms.
Priešnuodžių nebeturime
Nors analitikai kalba, kad dabar Lietuvos ekonomika yra sveikesnė nei 2008-ųjų pradžioje, tačiau tuo pat metu pastebima, jog sumažėjo ir priešnuodžių, kaip įveikti naują krizę. Verslas nebeturi tiek galimybių taupyti, kiek turėjo prieš trejus metus. Padėtis geresnė, tačiau įmonių pelnas neauga, energetiniai ištekliai brangesni nei 2008-aisiais. Nedaug ėjimų rezerve turi ir valstybė. Pensijos ir pašalpos jau sumažintos, mokesčių didinti nebegalima.
2008 m. Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi, dar prisidėjo pasaulinė recesija. Iki 2008 m. Lietuvoje buvo paklausos infliacija, t. y. augo vartojimas, įmonės didino kainas, vyravo infliaciniai lūkesčiai, žmonės laukė dar didesnio kainų augimo, ir įmonės buvo linkusios jas didinti. Tačiau vieną dieną ši spiralė iššovė. Dabar Lietuvoje infliacija irgi didelė, vos ne didžiausia per pastaruosius dvejus metus, tačiau kitokia – ne paklausos infliacija, o sąnaudų infliacija. Prognozuojama, kad kainos kils dėl brangstančių žaliavų. Galime tik pasiguosti, kad infliacija auga visame pasaulyje.
Ekonomika augs lėčiau
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas
Koks tolesnis pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijus? Akivaizdu, kad ekonomikos augimas visame pasaulyje sulėtės. Tačiau neužmirškime, kad Lietuva vis labiau priklauso nuo eksporto. Štai 2009 m. vidaus rinkoje savo produkcijos pardavėme 38 proc., o 2010 m. – tik 33 proc., taigi įvykus naujai pasaulinei krizei jos poveikį pajaustume gerokai greičiau nei 2008-aisiais.
Tačiau kol kas nekalbame apie antrą recesiją. Labiau tikėtinas ekonomikos augimo lėtėjimas. Tikriausiai taip bus ir antrą metų pusmetį. Pramonės lūkesčiai prastėja. Jeigu metų pradžioje net 70 proc. didžiausių Lietuvos gamintojų prognozavo eksporto didėjimą, tai dabar taip planuoja jau tik 40 proc. įmonių.
Nors Lietuva per krizę surado šiek tiek naujų eksporto rinkų besivystančiose šalyse, tačiau kol kas statistikos duomenyse tai neatsispindi. Eksportas lieka nediversifikuotas, t. y. 65 proc. eksporto tenka ES ir per 24 proc. – NVS šalims. Krinta į akis net iki 10 proc. išaugęs eksportas į kaimyninę Baltarusiją.
Išgyvename paskutinį krizės etapą
Marius Dubnikovas, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas
Dabar iškilusios problemos yra laikinos. Manau, kad tai ne nauja krizė – mes tik išgyvename paskutinį 2008-aisiais kilusios krizės etapą. Tai yra lyg išėjimas iš krizės su papildomu papurtymu, kaip lėktuvas patenka į oro duobes, išskrisdamas iš sūkurio. Manau, kad mes artėjame prie naujo tvaraus ekonominio ciklo etapo. Tačiau nenustebčiau, jeigu ir per artimiausius metus patirtume dar ne vieną stiprų svyravimą. Tikrai yra nedidelė tikimybė sulaukti globalios krizės, kokia kilo prieš trejus metus.
Ekonomikos padėtis dabar ir 2008-ųjų pradžioje panaši tik iš išorės, tačiau giliau panagrinėję pastebėsime esminių skirtumų. Šiuo metu įmonės neturi tiek daug skolų, kiek turėjo 2008-aisiais, taigi įmonių padėtis mažiau rizikinga. Apskritai įmonės išsivalė – nebeturi nebūtinų automobilių, prabangos daiktų, optimizavo sąnaudas. 2008-aisiais krizė prasidėjo nuo nekilnojamojo turto burbulo, tik vėliau ji persimetė į įmones. Šių problemų dabar nėra. Kas neišspręsta? Išaugo valstybės skola. Prireiks nemažai laiko ją sumažinti.
Statistika
• Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. birželio mėn. eksportuota prekių, kurių vertė – 6,1 mlrd. litų, importuotų prekių vertė – 6,6 mlrd. litų.
• Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,5 mlrd. litų ir buvo 19,1 proc. didesnis nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. 2011 m. birželio mėn., palyginti su 2010 m. birželio mėn., eksportas padidėjo 32,4 proc., importas – 31,3 proc.
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
