Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus. Anot jų, tarpbankinė palūkanų norma Euribor dar augs, palūkanos gali pasiekti 5–6 proc., tačiau, ar jos nusistovės, paaiškės po kelių mėnesių.
Ekspertai neslepia, kad dabar jaučiamas NT pardavimų sulėtėjimas, žmonės pristabdo savo planus. Vis tik, pasak pašnekovų, palūkanų didėjimą reikėtų vertinti tik kaip trumpalaikį dalyką.
Jie nurodė, ar šiuo metu verta imti paskolą, ar geriau palaukti, kol rinka nusistovės. Taip pat pasidalino rekomendacijomis bei patarimais, pasiūlė išeičių ir nurodė nuomos bei būsto paskolos privalumus ir trūkumus.
Būsto paskolos įmokos atsiveja nuomos kainas
Įmonės „Capital Credit“ direktorės Vitos Kazėnienės skaičiavimais, standartinio 2 kambarių buto Vilniuje, Karoliniškėse, vidutinė kaina yra 100 tūkst. eurų. Imant 85 tūkst. eurų kreditą 30-čiai metų, palūkanos būtų 5,5 proc., mėnesinė įmoka – apie 482 eurus.
O dabartinė vidutinė tokio buto nuoma yra 560 eurų per mėnesį: „Matome, kad įmoka už paskolą ir nuomos mokestis artėja prie lygybės, tačiau dar neperžengė tos ribos.“
Tą patį ji padarė su panašiais miegamaisiais rajonais Kaune bei Klaipėdoje. Ekspertės teigimu, Kaune, Šilainių mikrorajone, vidutinė 2 kambarių įrengto būsto kaina – 88 tūkst. eurų.
Tokio būsto kredito suma 30-čiai metų – 74,8 tūkst. eurų. Jeigu palūkanos – 5,5 proc., tai būsto paskolos įmoka bus 425 eurų per mėnesį.
Klaipėdoje vidutinė 2 kambarių įrengto būsto kaina – 68 tūkst. eurų. Tokio būsto kredito suma 30-čiai metų – 57,8 tūkst. eurų. Jeigu palūkanos – 5,5 proc., tai būsto paskolos įmoka bus 328 eurų per mėnesį.
Pašnekovė pridūrė, kad, lyginant nuomos mėnesinę kainą su kredito įmokomis, imtas 12 mėn. Euribor, kad kainos kitimo laikas tiek nuomos atveju, tiek kredito atveju būtų vienodas (skaičiuota 1,9 proc. marža + 3,6 proc. Euribor).
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) ekspertai įvardijo, kad vidutinės nuomos kainos Vilniuje šiuo metu yra apie 13–14 eur/kv. m.
Kaune ir Klaipėdoje nuoma kainuoja apie 9–10 eur/kv. m. O vidutinė būsto paskolos įmoka už 1 kv. m. yra apie 9–12 eurų.
„Bet šis skaičius nėra tikslus, nes tai – tik aritmetinis vidurkis, nevertinant būsto įrengimo lygio ar kitų aplinkybių“, – pridūrė asociacijos atstovai.
Būsto paskola – esminiai pokyčiai ir galimybės
„Capital Credit“ direktorė pamini, kad būsto paskolų palūkanų kilimas turėjo įtakos ne tik klientų apsisprendimui, bet ir galimybėms būstą įsigyti.
„Tą tikrai jaučiame ir tai liudija pirmojo ketvirčio būsto pardavimų sulėtėjimas. Šiandien žmonės yra linkę pristabdyti savo planus, ypač tie, kurie uždirba vidutinius atlyginimus, nes išaugusios palūkanos pakoregavo jų galimybes“, – kalbėjo specialistė.
Ji pastebi, kad planus pirkti nekilnojamąjį turtą pristabdė antro ar trečio būsto pirkėjai, dažniausiai tie, kurie turtą pirko nuomai.
Kalbėdama apie pirmojo būsto pirkimą su paskola pašnekovė neslepia, kad šiems klientams tikrai tenka susidurti su situacija, kad būsto už tą pačią kainą su būsto paskola įsigyti nebegali.
Anot jos, tą lemia ne tik pakilusios palūkanos, bet ir padidėjusios pragyvenimo išlaidos. Išeitis – pigesnis turtas arba didesnis nuosavų lėšų pirkimui indėlis: „Tačiau didesnė abejojančių klientų dalis labiau linkę šiek tiek atidėti savo planuoto pirkimo su paskola planus, bet tą daro tik kuriam laikui, nes poreikis pirkti niekur nedingsta.“
Pasak V. Kazėnienės, kadangi būsto paskola dažnai būna ilgalaikis sprendimas 20-čiai ar 30-čiai metų, daugelis palūkanų padidėjimą vertina kaip trumpalaikį ir nepanikuoja, o tiesiog stengiasi išlaukti, kol situacija stabilizuosis ir tada bus galima priiminėti racionalius sprendimus.
„Žmonės neatsisako nuosavo būsto pirkimo su paskola. Mes matome tendencijas, kad tiesiog mažėja lūkesčiai: jei žmonės negali įsigyti savo svajonių turto, gal nelabai galės mokėti ir nuomos, tada ieškos pigesnio, paprastesnio varianto“, – pridūrė pašnekovė.
Ji nurodė, kad „Euribor“ dar neišsėmė savo augimo potencialo. „Capital Credit“ atstovės teigimu, ekspertai prognozuoja, kad tik antrame šių metų pusmetyje turėtų būti aiškiau, kokios bus palūkanos – nusistovės ar ne.
„Pagal Europos Centrinio Banko sprendimų tendencijas, galime tikėtis, kad būsto paskolų bendrosios palūkanos gali pasiekti 5–6 proc. ribas, tačiau jos išsilaikys trumpą laiką ir turės potencialo mažėti, jei ekonomikos stabilizavimo procesas išliks sklandus“, – komentavo specialistė.
Kas apsimoka labiau – pirkti ar nuomotis?
LNTAA atstovai nurodė, kad po pernykščio bumo nuomos rinkoje, kuris iš esmės buvo nulemtas karo padarinių, rinka visiškai grįžo į prieš tai buvusią stadiją ir balansą.
„Jokių didelių pokyčių nuomos rinkoje artimiausioje ateityje neprognozuojame nei kainos, nei paklausos ar pasiūlos atžvilgiu“, – dėstė pašnekovai.
Kalbėdami apie NT kainas specialistai įvardijo, kad šiuo metu vidutinė būsto kaina antrinėje rinkoje, kuri sudaro apie 90 proc. būsto fondo, Vilniuje yra apie 2 tūkst. eurų už 1 kv. m. Jų skaičiavimais, nuo pernai būstų kainos padidėjo apie 6 proc.
„Kaune ir Klaipėdoje kainų lygis labai panašus: abejuose miestuose 1 kv. m. kaina yra apie 1,3 tūkst. eurų. Pokytis lyginant su ankstesniais metais yra + 3 proc.“ – teigė ekspertai.
Nors šios dienos paskolų palūkanų norma, įvertinant padidėjusį Euribor, ir atrodo gan didelė, o ir būsto nuomos kainos, po pernai metais išsipūtusio burbulo atrodo grįžusios į „normalų“ lygį, vis tik LNTAA atstovai tikina, kad finansiškai labiau apsimoka pirkti būstą su paskola, nei nuomotis.
Jų teigimu, iš pirmo žvilgsnio mėnesinė nuomos kaina atrodo labai panaši į būsto paskolos mėnesinę įmoką, o trumpuoju laikotarpiu finansiškai nuoma gal netgi yra šiek tiek pigesnė:
„Bet, jei skaičiuojame 1 kv. m. kainą ir žiūrime į ilgalaikę perspektyvą, tai, turint galvoje infliaciją taip pat, kad išmokėjus paskolą išlieka nuosavybės teisė į nekilnojamą turtą, būsto kreditas yra pigesnė alternatyva, nei nuoma.“
Būstą geriau pirkti dabar ar palaukti?
Vis tik įdomu, ar šiuo metu geriau imti paskolą ir pirkti savo būstą, ar vis tik geriau palaukti, kol NT kainos ir palūkanos nusistovės ir likti prie būsto nuomos.
LNTAA atstovų teigimu, tai – amžinas klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo, nes tai priklauso nuo kiekvieno atskirų poreikių:
- Perkama sau ar investicijai?
- Investicija ilgalaikė ar trumpalaikė?
- Perkama su paskola ar nuosavomis lėšomis?
- Kiek laiko planuojama gyventi tame turte?
„Žiūrint grynai matematiškai, perkant sau ir ilgesniam laikui, visada labiau apsimoka pirkti, nei nuomotis, tačiau yra ne tik matematinė pusė. Atsakant į klausimą, ar geriau palaukti, reikėtų užduoti kitą klausimą, ko konkrečiai norima palaukti: kainų kritimo, palūkanų mažėjimo, pasiūlos padidėjimo?
Tuomet kitas klausimas – kokie yra konkretūs rodikliai, kurie indikuos, kad „jau sulaukėte“? Pirkti sau yra beveik visada geras metas, nes investicija yra ilgalaikė ir patenkinamas būsto poreikis, kuris nesikeičia nepriklausomai nuo to, kokios yra kainos“, – savo įžvalgomis dalinosi specialistai.
Anot jų, tiksliai pamatuoti rinką yra be galo sudėtingas, o perkant sau – net ir beprasmis dalykas.
Asociacijos atstovai atkreipia dėmesį, kad rinką veikia daugybė vienas su kitu susijusių faktorių ir kažkurio iš jų pasikeitimas tiesiogiai veikia kitus faktorius.
Pavyzdžiui, jei laukiame palūkanų mažėjimo, mažėjant palūkanoms tikėtina padidės paklausa, padidėjus paklausai, kainos irgi turės tendenciją augti, tad galiausiai tas nieko iš esmės nepakeis.
Pasak pašnekovų, esminio kainų sumažėjimo galima tikėtis tik stipraus ekonominio nuosmukio sąlygomis: „Ekonomistai kol kas tokių sąlygų neprognozuoja, tad nėra daug argumentų teigti, kad kainos artimiausiu metu ženkliai mažės.
Sąlygų artimiausiu metu kainom augti lygiai taip pat nėra, todėl prognozuotume, kad kurį laiką matysime taip vadinamą „flat‘ą“, kuomet rinka nei labai auga, nei labai mažėja.“
Paskola ir nuoma – privalumai ir trūkumai
V. Kazėnienės teigimu, nuomotis tikrai nėra pigiau nei pirkti būstą su paskola.
„Nuomos modelis yra paplitęs ne tik dėl kainų, bet ir dėl to, kad tai susiję su gyvenimo stiliumi ir ciklu. Jauni žmonės labiau linkę rinktis kintantį gyvenimo būdą, yra mažiau prieraišūs prie įsipareigojimų ir nuosavo turto. Kiti racionaliai panaudoja savo didėjančias pajamas investuodami į nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo gyvenamojo turto kainos ilguoju periodu nuolat didėjo. Todėl įsigijus būstą šiandien ir pasinaudojus aukšta paskolų kaina, tai atsiperka per laikotarpį, nes tai yra nuosavo turto didinimas, kuris didina vertę greičiau nei infliacijos šuoliai ir kompensuoja išaugusias būsto paskolų palūkanas“, – įžvalgomis dalinosi pašnekovė.
Vis tik V. Kazėnienė nurodo, kad imti paskolą ar pirkti nekilnojamą turtą yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas, nes yra tiek privalumų, tiek trūkumų.
„Galiu įvardinti pagrindinius: įsigijus nuosavą nekilnojamą turtą tokiu būdu investuojama ir didinamas šeimos turtas, nes NT vertė kasmet auga, tačiau nuomojantis yra daug lankstesnis turto naudojimas, esant reikalui – nesudėtingas pakeitimas, persikraustymas į kitą vietą, nėra remonto ir būsto atnaujinimo kaštų.
Kuomet žmonės dalį lėšų atiduoda nuomai, tai per daug niekas nesikeičia, kai išeini gyventi į savo turtą su kreditu. Tiesiog įpranti ir išbrauki tą įmoką iš savo atlyginimo: žinai, kad į rankas gauni ne 1 tūkst., o 500 eurų. Pagal tuos 500 eurų ir planuoji. Taigi svarbiausias patarimas – planuokite savo išlaidas ir įsigyti nuosavą būstą nebus sudėtinga“, – kalbėjo ekspertė.
