nt kainos

Pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui tarp sostinės gyventojų reikšmingai augo, rodo šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ iniciatyva „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Vasario mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustų vilniečių per pastaruosius kelerius metus įsigijo arba planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia bent 151 tūkst. eurų. Į nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad dabar Lietuvos būsto rinka yra sąstingyje. Jie atkreipė dėmesį, kad būstą verta įsigyti, jeigu jo žmonės ieško jo gyvenimui. O investuotojams pataria rinktis kitas investavimo alternatyvas. Kalbėdami apie kainų korekcijas specialistai prognozavo, kad vystytojai verčiau kelsis statyti būstų svetur, nei Lietuvoje mažins kainas.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

NT specialistai pastebi, kad vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamą turtą (NT) svetur. Dažniausiai gyventojai renkasi Ispaniją, o kartais ir egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Jungtinius Arabų Emyratus. NT pardavėjai sako, kad jų klientai netgi pardavinėja butus Palangoje ir už mažesnę kainą juos perka Ispanijos kurortuose. NT finansininkas Almantas Mekionis, šiuo metu dirbantis ir konsultuojantis pirkėjus Ispanijoje, tikino, kad daugybė lietuvių ieško būsto svetur.

Gyventojai dalijasi, kad pirkdami būstą gauna vis didesnes nuolaidas, esą pavyksta nusiderėti net 50 tūkst. eurų. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad pardavėjų lukesčiai krenta, todėl užkeltas kainas tenka leisti žemyn arba pasiūlyti pirkėjams papildomų naudų, pavyzdžiui, nemokamą buitinę techniką. Socialiniame tinkle „Facebook“ Rimas pasakojo, kad ketina pirkti namą, kurio kaina siekia 325 tūkst. eurų. „Pardavėjas iš karto pasakė, kad suteikia 15 tūkst.

Artėjant vasarai gyventojai ieško sodybų, kurias galėtų išsinuomoti arba įsigyti. Pigiausią sodybą galima įsigyti vos už 4 tūkst. eurų, o brangiausiai įsigyti neužteks ir 400 tūkst. eurų. Sodybų pardavėjai tikina, kad gyventojai vis dažniau renkasi brangesnes sodybas, kurios jau visiškai įrengtos, jų nebereikia tvarkyti ar remontuoti. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad atšilus orams visada išauga susidomėjimas namais ir sodybomis.

Kol Lietuvoje vidutinės 2 kambarių butų kainos siekia 100 tūkst. eurų, Italijoje 40 kv. m., 70 kv. m. ar 100 kv. m. ploto namai siūlomi vos už 1 eurą. Juos įsigyti gali bet kas, tačiau yra viena sąlyga. Italijoje, Sicilijos regione esančio Mussomeli miesto projektas „Case1euro.it“ leidžia įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) už 1 eurą Sicilijos gilumoje, netoli paplūdimių ir istorinių Agridžento šventyklų. Šia proga jau pasinaudojo 100 žmonių iš viso pasaulio.

Daugeliui lietuvių, kurie planavo pirkti gyvenamą būstą ar jį išsinuomoti ir ilgesnį laiką sekė jų kainas, veikiausiai susidarė įspūdis, kad jos auga gerokai sparčiau nei algos. Toks pastebėjimas turi pagrindo, daugiau nei dvigubą brangimą fiksuoja ir oficialioji statistika. Būtų ir namų pirkimo, taip pat jų nuomos kainos nuo 2010 m. iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje išaugo bene labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, rodo neseniai paskelbti „Eurostat“ duomenys.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Daugeliui dar vis planuojančių įsigyti būstą lietuvių kyla klausimas, ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės, ar vis tik kils? „Greičiausiai, žmonėms reikės mokėti truputėlį daugiau“, – sako NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Nekilnojamo turto (NT) kainos ir būsto paskolų įmokos auga. NT specialistai pastebi, kad gyventojų įsigyjamų butų plotas mažėja, nes gyventojai paprasčiausiai nebeįperka didesnių būstų. Tačiau už vieno kambario butą Vilniuje gali tekti pakloti ir daugiau nei 200 tūkst. eurų. Žinoma, patys brangiausi butai Vilniaus senamiestyje ar centre. Ten vieno kambario butas atsieis daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kylant, 2022 m. jų buvo nupirkta penktadaliu mažiau nei 2021 m., tačiau suma, išleista būstams, išliko panaši. Taigi pirkėjai už mažiau mokėjo daugiau. Pernai Lietuvoje buvo nupirkta 34,4 tūkst. butų, 13,3 tūkst. gyvenamųjų namų ir beveik 63 tūkst. žemės sklypų. Brangiausias 2022 metais įsigytas butas buvo Neringoje ir atsiėjo 3,2 mln. eurų, o brangiausias gyvenamasis namas buvo parduotas Palangoje, atsiėjęs net kiek pigiau – 3,15 mln. eurų.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai ragina suklusti gyventojus, kitais metais ieškančius būsto. Anot jų, statybos kaštai augs, todėl nekris ir būstų kainos. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad NT įperkamumui įtaką gali daryti brangstančios paskolos. Todėl, anot jų, būsto kainos jau dabar mažėja. NT specialistai sako, kad vystytojams jau reikėtų pamiršti rekordinius metus su didžiuliais sandorių skaičiais, esą kitais metais situacija stabilizuosis.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms daugelis tikisi, kad pagaliau jos nustos augti arba netgi kris žemyn. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atsakė, ar tai realu.  Pone Avuli, ar toje pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje gali kristi kainos?  Gali būti visko, bet reikėtų pasvarstyti, kokia tikimybė ir prie kokių aplinkybių tai gali atsirasti.

Būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 5,9 proc., skelbia Statistikos departamentas. Naujos statybos būstai brango 6,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai – 7,1 proc., daugiabučiuose namuose – 6,6 procento.  Ankstesnės statybos būstai brango 5,5 proc., daugiabučiuose namuose – 6 proc., vienbučiai ir dvibučiai – 4,1 proc. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu – būsto kainos padidėjo 22,1 procento.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigavo ir rugpjūčio mėnesį, tačiau net ir tokiu atveju ekspertai nekilnojamo turto kainų kritimo nežada. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad tai lemia kelios priežastys. Pone Avuli, jau kalbama apie recesiją ar net krizę.

Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose. Praėjusiais metais, pardavus beveik 270 paveldėto turto objektų, gauta per 3,2 mln. eurų įplaukų. Šiuo metu aukcione galima nusipirkti, pavyzdžiui, pusę 47 kv.

Nepaisant augančių palūkanų normų ir kainų, kalbų apie artėjantį sunkmetį, nekilnojamo turto (NT) vystytojai gyventojams siūlo įspūdingus namus 30 metrų aukštyje ar su garažais lėktuvams pasistatyti. Jų kaina siekia daugiau nei 1 mln. eurų. NT specialistas abejoja, ar lietuviai šiuos namus pirks. Tuo metu ekonomistas tikina, kad panašių, drąsių projektų reikėtų daugiau.

Nuoma brangsta ne tik šiuo metu būsto ieškantiems gyventojams, bet ir tiems, kad nuomojamame būste gyvena jau keletą metų. Žmonės pasakoja, kad nuomotojai motyvuodami infliacija kelia nuomininkams kainą kelia nuo 50 iki 400 eurų. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai sako, kad nuo kainų augimo apsisaugoti nelabai įmanoma. Nuomos pasiūla nedidelė, tad nuomotojai tuo ir naudojasi.  Vilnietė Ugnė pasakojo, kad nuomojasi naujos statybos 2 kambarių butą už 600 eurų per mėnesį.

Būsto pirkėjams augančios kainos nė motais. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį pirkėjų skaičius auga. Tačiau ekonomistas įspėja apie palūkanų normų didinimą, juolab, kad kaimyninės šalys palūkanas jau pakėlė.  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vakar Čekijos ir Lenkijos centriniai bankai dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas ir dabar jos siekia atitinkamai 5,75 proc. ir 5,25 proc.

Situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje įtempta. Žmonės aktyviai ieško būstų tiek pirkti, tiek nuomoti. Statytojai įspėja apie kainų augimą ir mažesnę pasiūlą. Šiemet būstų bus pastatyta mažiau, o juos rezervuoti bus galima nebe brėžiniuose, o jau pastatytus. Tik tada vystytojai žinos, kiek kainavo statybos ir kiek paprašyti už būstą.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą jau tą pačią dieną sustabdė nekilnojamo turto (NT) sandorius Lietuvoje. Anot NT pardavėjų, gyventojai baiminosi, investuoti  savo santaupas į NT. Vėliau įtampai atslūgus, pirkėjai ėmė atsisakyti tų būstų, kurie buvo statomi iš rusiškų medžiagų. Tuo metu NT vystytojai skaičiuoja, kad dabar daugiausiai iššūkių kils dėl medžiagų, kai kurie projektai gali būti ir sustabdyti dėl jų trūkumo.

Praėjusiais metais įvyko didelis šuolis NT rinkoje, būstų vertė padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, o įperkamumas gerokai krito. Toks pats pokytis įvyko ir su būstų sandorių kiekiu, jų pernai buvo sudaryta daugiau nei ankstesniais metais. Ekspertai teigia, kad gerokai išaugęs vertės ir sandorių skaičius gali būti dėl brangesnių naujos statybos būstų kiekio. Sudaryta daugiau nekilnojamo turto sandorių Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų.

Lietuvoje būsto kainos antrąjį ketvirtį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., pranešė Statistikos departamentas. Naujos statybos būstai pabrango 2,6 proc. – tiek brango tiek butai daugiabučiuose namuose, tiek vienbučiai ir dvibučiai namai. Ankstesnės statybos būstai pabrango 3,9 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 4,7 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,8 procento.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka kaip reikiant įkaito. Išaugusi paklausa, nepakankama pasiūla, brangstančios statybinės medžiagos ir darbai itin sparčiai augino būsto kainas. Pasak specialistų, kol kas situacija yra įšilusi, bet jau ir kelia susirūpinimą. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Posėdyje dalyvavę Lietuvos banko (LB) atstovai daug gerų žinių neturėjo.

Įsisiūbavus pandemijai ir paplitus nuotoliniam darbui, Lietuvoje itin suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka. Itin daug susidomėjimo sulaukė butai kurortiniuose miestuose. Ne išimtis ir Palanga, kur butų kaina išaugo net trečdaliu. Tačiau ar tokios tendencijos yra tvarios? Socialinio tinklo asmeninėje paskyroje to klausia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis atkreipia dėmesį, kad nuo praėjusių metų pradžios butų kainos pajūrio kurorte išaugo 33 proc.

Stebint Lietuvos būsto sandorių skaičius ir kainų statistiką, mušančią vis naujus rekordus, būtų sudėtinga įtarti, kad šalį sukrėtė pandemija, o ekonomika patyrė nuosmukį. Daug kam gali kilti klausimas – ar yra objektyvių priežasčių, paaiškinančių tokias tendencijas, ar vis tik pirkėjų lūkesčiai ir būsto rinka atitrūko nuo realybės. Praėjusių metų pavasarį, pirmojo karantino metu, būsto sandorių skaičius staigiai krito, o butų pardavimo ir nuomos kainos trumpam šiek tiek sumažėjo.

Pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pardavimai sparčiai auga ir jau lenkia praėjusių metų sandorių kiekį. Anot ekonomisto, ši krizė yra kitokia. Anksčiau buvo įprasta, kad sustojus ekonomikos augimui, NT sektorius kentėdavo labiausiai. Tačiau dabar būstas tapo pagrindine ašimi, aplink kurią sukasi gyvenimas. Ypač auga poreikis turėti erdvesnius namus. „Registrų centro“ duomenimis vien tik per spalį įregistruota daugiau negu 14 tūkst. NT sandorių – net 21 proc.

47 proc. pusė šalies gyventojų mano, jog per artimiausius dvylika mėnesių būsto kaina Lietuvoje didės, rodo SEB banko apklausa.  Banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, dar balandį daugiau apklaustųjų teigė manantys, kad būsto kaina Lietuvoje mažės, o ne didės, tačiau birželį gyventojai buvo optimistiškesni dėl būsto kainų pokyčių negu balandį, ir SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas priartėjo prie lygio, buvusio prieš koronaviruso protrūkio pradžią.

Nuo 2010 m. iki šių metų pradžios būsto kainos visoje Europos Sąjungoje padidėjo 15 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Nors Lietuvoje kainų augimas taip pat buvo spartesnis nei vidutinis, tačiau kaimynystėje būstas brango dar greičiau. Palyginti su kitais europiečiais, lietuviai ir toliau būstą nuomojasi gana retai. Būsto kainos, skaičiuojant tiek naujos, tiek senos statybos butus ir namus, nuo pat 2006 m. smarkiai svyravo. Jei tuo metu jos augo apie 8 proc.

Tarp nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių daugėja manančiųjų, kad per ateinančius 12 mėn. naujų butų kainos Vilniuje kils, o Kaune mažės – tai rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa. „Vilniuje ir Kaune vis pastebimiau kyla naujų butų kainos. Naujausia mūsų apklausa atskleidė, kad dėl tolesnės NT rinkos raidos jos dalyvių lūkesčiai šiuose miestuose skiriasi.

2018 metais šalyje būstui įsigyti buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų, arba 11,8 proc. daugiau nei 2017-aisiais, skelbia Registrų centras. Istoriškai daugiau buvo išleista tik 2007 metais, kai būsto įsigyta už 1,94 mlrd. eurų. Praėjusiais metais daugiau kaip pusė pernai būstui išleistos sumos atiteko senos statybos butams. Preliminariais Registrų centro duomenimis, per metus brango tiek senos, tiek naujos statybos butai ir gyvenamieji namai.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Lietuviams jau įprasta matyti kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, kurias dažnas sieja su įvestu euru. Tačiau pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad didysis kainų šuolis NT rinkoje įvyko dar prieš euro įvedimą. Žymiai labiau nepasisekė mūsų sesutei Estijai, kurioje kainų šuolis euro įvestais metais buvo apie 4 kartus didesnis negu Lietuvoje. Didžiausios kainos ten išlieka iki šiol.

 Dėl metų pradžioje Lietuvoje įvesto euro nekilnojamojo turto pardavėjai pakoregavo parduodamų objektų kainas. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ ekspertai skaičiuoja, kad vidutinės butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose per porą mėnesių ūgtelėjo apie 1–3 proc. Šių metų vasario pirmoje pusėje vidutinė parduodamo buto kaina Vilniuje siekė 78,6 tūkst. eurų (271,5 tūkst. litų), o praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo beveik 1,6 tūkst. eurų (5,5 tūkst.

Nors Taline ir Rygoje įvedant eurą NT kainos žymiai kilo, taip atsitiko dėl suomių arba rusų, kazachų ir turkmėnų suformuotos paklausos, teigia nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išorės veiksnių, kurie galėtų lemti tokį kainų pūtimąsi. Kita vertus, jis pastebi, kad paklausa Vilniuje susitelkė į miesto centrą arba aplink jį. NT ekspertą džiugina, kad apleistos pramoninės teritorijos verčiamos gyvenamosiomis.

Didžiausios pasaulio ekonomikos stuburui – vidurinei klasei JAV – kyla grėsmė, praneša cnbc.com. Tai rodo ir statistika: vidurinės klasės šeimos pajamos piką pasiekė 2000 metais. Nuo tada jos yra nukritusios apie 6 proc. Tai yra blogiausias rodiklis per pastaruosius 12 metų. Dauguma verslų, kurie anksčiau įdarbindavo vidurinės klasės atstovus, dabar yra persikėlę į užjūrio valstybes arba darbo jėgą yra pakeitusios naujausiomis technologijomis. Kitas nerimą keliantis rodiklis – 5 mln.

Po vieno didžiausių kritimų Europoje, analitikai pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimo ženklus. Tiesa, kol kas būsto rinka rodo suaktyvėjimą tik Vilniuje, tačiau čia paklausa auga jau trečią mėnesį iš eilės nuo 2010 m. sausio. Kaip rodo pardavimų tendencijos, į rinką grįžtantys pirkėjai sostinėje dažniausiai renkasi nedidelius, apie 50 kvadratinių metrų ploto butus, kurių kaina neviršija 220 tūkst. Lt.