Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.
Bankų paskolų portfelis įmonėms sudaro 25,7 mlrd. litų. Palyginti su 2008 metų vasara, kai portfelis buvo didžiausias, jis tapo ketvirtadaliu mažesnis ir iš esmės neaugo jau daugiau nei ketverius metus. Per 2012-uosius Lietuvos bankų paskolų portfelis įmonėms padidėjo vos 1 proc., naujų paskolų išduota 5,9 mlrd. Litų, tačiau grynasis paskolų portfelio įmonėms pokytis siekia tik 206 mln. litų. Praėjusiais metais įmonių išlaidos investicijoms slėgė ekonomikos plėtrą ir sumažėjo 2,5 proc., kai visas BVP paaugo 3,6 proc. Atitinkamas sąsajas matėme ir paskolų rinkoje, o didžiausias skolinimosi motyvas buvo ne investicijos, o atsargų ir apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis.
Lietuvoje paskolų rinka vangi, nepaisant jau trečius metus vykstančio vieno sparčiausių ES ekonomikos augimo. Didieji bankai buvo atsargūs skolindami lėšas, o ūkio subjektai – skolindamiesi. Finansų sistemos srautai bylojo apie kapitalą, grįžtantį atgal į užsienio patronuojančius bankus. Recesijos ir viešųjų finansų krizės spaudžiamoje euro zonoje verslo paskolų rinkos būklė atrodo ne ką geriau. Čia paskolų portfelis nustojo augti 2008 metų pabaigoje ir šiandien tebėra sąstingio būsenos. Euro zonoje grynasis paskolų įmonėms srautas kol kas kinta paskolų portfelio nenaudai – jų grąžinama daugiau, negu išduodama. Per 2012-uosius portfelis susitraukė beveik 4 proc. ir šiandien yra 8 proc. žemiau 2008 metų pabaigos piko. Po kiek drąsesnio 2010-ųjų pabaigos – 2012 metų pradžios laikotarpio, kai rinkos dalyviai turėjo daugiau vilčių dėl ūkio atsigavimo, dabar euro zonoje vėl būgštaujama dėl recesijos.
Įdomų verslo kreditavimo rinkos vaizdą atskleidė bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų, vykdoma tiek Lietuvos banko, tiek ir Europos centrinio banko (ECB). Lietuvoje tonas dėl dalijamų paskolų švelnėja jau antrą pusmetį. Bankai šiandien geriau vertina ekonomikos perspektyvas, įmonių riziką ir įkeičiamo turto vertę. Šį pusmetį ir toliau ketinama švelninti skolinimo sąlygas, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Šiemet tikimasi paskolų portfelio augimo, kuris dar bus kuklus, tačiau 1–5 proc. plėtra yra įmanoma. Gana kontrastingą vaizdą matėme euro zonoje. Čia bankai buvo gerokai pesimistiškesni ir skolinimo standartus antrąjį ketvirtį toliau numatė griežtinti, nors jau nebe taip smarkiai, kaip pirmąjį. Skirtingai nei Lietuvoje, euro zonoje toliau tikimasi mažėsiančios paskolų paklausos.
ECB pinigų politika kol kas nukreipta „pigių“ pinigų naudai ir, turint omenyje sudėtingą euro zonos ekonominę būklę, toliau liks skatinama. Palūkanų normų dydis tebėra palankus veiksnys tiek Lietuvos, tiek ir euro zonos skolininkams. Tačiau daug svarbesnis lieka rizikos elementas, susijęs su paties verslo perspektyvomis ir galimybėmis, lemiantis norą skolinti ir skolintis šiuo vis dar įtemptu Europos ekonomikai laikotarpiu.
