Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas ir „Regitros“ Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Navickas.
Nuo 2021 metų, įsigaliojo naujoji tvarka, susijusi su savininko deklaravimo kodu, vadinamuoju SDK. Kokia tendencija per tuos metus buvo pastebėta ir kokie duomenys apskritai fiksuojami?
M. Navickas: Tendencija, kuria galime pasidalinti, yra tokia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad žymiai padidėjo surenkamų mokesčių iš naudotų automobilių prekeivių sektoriaus. Žiūrint šiuo aspektu, galima daryti išvadą, kad priemonė pasiteisino.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai buvo užsiminę, kad atsiras ir skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas. Ar dėl to bus kokių nors naujovių ir „Regitroje“?
M. Navickas: Jeigu turite omenyje šiuo metu Europos mastu kuriamą elektroninę dėklę, kurios viena iš sudedamųjų dalių būtų vairuotojo pažymėjimas, tai tokie darbai vyksta.
Ateityje planuojama, kad elektroninė dėklė pasipildys ir registracijos liudijimu, tačiau tai nėra tokia artima ateitis, kalba eina apie penkerių metų perspektyvą dėl registracijos liudijimo, o vairuotojo pažymėjimas, tikriausiai, atsiras greičiau.
Patogumas vairuotojams būtų toks, kad keliaujant užsienyje nereikės vežtis fizinio vairuotojo pažymėjimo dokumento.
Gerb. Pauliau, kalbant apie SDK naujovę, kuri buvo pristatyta 2021 metais. Apie tai buvo daug kalbėta ir manyta, kad po SDK įvedimo sugrius pasaulis. Jūsų vertinimu, ar tas įstatymas veikia tinkamai, ar vis dar pastebima tam tikrų spragų?
P. Valiukėnas: Visų pirma, tai buvo labai sveikintinas pokytis einant link skaidresnės naudotų automobilių rinkos ir noriu pagirti „Regitrą“, kad tai buvo techniškai labai patogiai išspręsta – SDK kodą išsiimti trunka keletą minučių, tačiau matau, kad pats kodas rinkos nekeis, jeigu mes nesivadovausime ta tvarka, kuri yra nurodyta.
Yra tokių spragų, kad norint galima vis dar to išvengti ir neišsiimti SDK kodo, nes tiesiog trūksta šiek tiek kontrolės. Labai gerai pamenu 2021 metus, kai buvo įvestas SDK kodas, kiek buvo ir mūsų, tame tarpe, tralų stabdoma kelyje, tikrinama, ar automobiliai turi SDK kodą, kiek buvo patikrinimų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos aikštelėse.
Paskutiniu metu aš to niekur nebegirdžiu, kad tai būtų daroma. Įdomumo dėlei, vakar atsidariau vieną iš didžiausių skelbimų portalų ir iš 20 pirmų skelbimų, kuriuos atsidariau, 35 proc. pardavėjų nebuvo nurodę SDK kodo ir tai buvo automobiliai, kurie atvežti iš užsienio.
Tai reiškia, kad kontrolės tikriausiai trūksta – žmonės linkę rizikuoti: „Neįrašysiu SDK kodo, ateis pirkėjas, aš nueisiu į „Regitrą“, jo vardu sugeneruosiu SDK kodą“, ir lygiai taip pat tikrasis pardavėjas išvengs figūravimo pardavimo procese, išvengs mokesčių mokėjimo ir taip toliau.
Tai sakyčiau, kad pats SDK kodas yra labai geras dalykas, tačiau galėtų būti šiek tiek daugiau kontrolės šiuo klausimu.
Kalbant apie šešėlio mažinimą ir apskritai verslo skaidrinimą, kokias dar spragas pastebite automobilių versle?
P. Valiukėnas: Spragų tikrai yra dar ne viena. Viena iš pagrindinių, kurią matau – labai sunku sukontroliuoti, kada nurodoma tikroji automobilio pardavimo vertė. Kaip žinome, dabar yra apribotas grynųjų pinigų mokėjimas – iki 5 tūkst. eurų galima sumokėti grynaisiais.
Galbūt kolega iš „Regitros“ patvirtins arba ne, bet kiek girdėjau, po šio pakeitimo tikrai padaugėjo sandorių, kur nurodoma automobilio kaina iki 5 tūkst. eurų. Tokiu būdu sumokant tuos 5 tūkst. eurų grynaisiais, o likusią sumą sumokant tiesiogiai pardavėjui ir tokiu būdu vėlgi išvengiama mokesčių.
Kalbant apie centralizaciją – sąvoką, kuri dažnai ir viešai eskaluojama – kokie pakeitimai galėtų įsigalioti sprendžiant problematiką, susijusią su transporto priemonių technine būkle, kitaip tariant, kad vairuotojai nenusipirktų katės maiše?
P. Valiukėnas: Jeigu kalbame apie tą naująjį reglamentą, kuris įsigalios nuo 2026 metų, tai, kiek gilinausi, labai paprastai kalbant, nebus galima parduoti automobilio, kuris neturi techninės apžiūros.
Tai tikriausiai palies du segmentus: tikrai senus automobilius, kurie jau yra galbūt prastos būklės, bet tuo pačiu ir naujai importuotus automobilius, kurie atvažiuoja, neturi techninės apžiūros ir yra parduodami.
Tai tam tikru būdu užtikrins pirkėjui, kad automobilis gali būti eksploatuojamas, kad neatsiras kokių nors papildomų problemų įsigijus automobilį ir nuvažiavus į techninę apžiūrą, bet nemanau, kad tai iš principo kažką smarkiai pakeis ir, kad ir kaip bebūtų, vis tiek atsakomybė pasitikrinti automobilį krenta ant pirkėjo pečių, kad jis atliktų savo namų darbus, nes dabar yra tikrai daug galimybių tą padaryti.
Politikai buvo užsiminę ir netgi įregistravę įstatymo pakeitimo pasiūlymą didinti atsiskaitymo ribą grynaisiais pinigais – buvo siūloma pasiekti 15 tūkst. eurų, kaip vertinate tokius siūlymus?
P. Valiukėnas: Šio dalyko tikrai nesuprantu, atrodo, einame link skaidrumo, norime mažinti šešėlį, žinome, kiek daug juodų pinigų yra rinkoje. Priimame įstatymą, sumažiname sumą ir po to, atrodo, grįžtame vienu žingsniu atgal.
Net ir dabar tie 5 tūkst. eurų, manau, tikrai padeda mažinti šešėlį ir tikrai apsunkina tų vadinamųjų juodų pinigų patekimą į rinką. Tai tikrai būtų, manau, labai blogas sprendimas ir vėlgi pasikartosiu, tikriausiai čia reikia papildomos kontrolės ir resursų.
Žinau istorijų ir žinau, kad ta pati Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka tokius patikrinimus, kuomet gauna iš „Regitros“ duomenis, už kiek automobilis buvo parduotas pagal sutartį, ir jie pasiima automobilio skelbimą bei mato, kokia suma buvo skelbime ir tuomet nuo to skirtumo jie gali paskaičiuoti mokesčius, kuriuos privalės sumokėti nesąžiningas pardavėjas.
Tik pagrindinė problema, ir čia galbūt įstatyminė bazė turėtų keistis, yra ta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos tikslas yra surinkti daugiau pinigų, bet neužkardyti, kad tai neatsitiktų dar kartą.
Esu girdėjęs situacijų, kai paskaičiuoja mokesčius, išdėsto mokėjimą per, tarkime, pusę metų, kad ramiai susimokėtų, ir kitą kartą tas nesąžiningas pardavėjas neturi jokio tikslo mokėti mokesčių, nes arba jis bus pagautas ir sumokės tai, ką ir privalėjo sumokėti, arba jo niekas nepagaus ir jis tik išloš – būtent čia aš matau didžiausią problemą.
Aš būčiau už tai, kad ta suma liktų arba net mažėtų. Nes iš kur atsiranda tie grynieji pinigai? Jeigu jie atsiranda oficialiai, į didžiąją dalį bankų kiekvieną mėnesį galima įnešti, tarkime,10 tūkst. eurų nemokamai.
Tai jeigu turi pagrindimą, kaip tuos pinigus gavai, nematau, kodėl turėtų būti problema įnešti pinigus ir atlikti pavedimą už automobilį. Bet tikriausiai, kad visi tie, kurie yra nepatenkinti ir tuo skundžiasi, turi tam tikras priežastis.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
