Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt.
Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma. „Net ir iki modernizacijos, kai šildymas buvo gerokai pigesnis nei dabar, už vieno kvadratinio metro šildymą mūsų name mokėdavome daugiau kaip 8 litus, o namuose vis tiek būdavo šalta. Dabar džiaugiamės šiluma, komfortu ir gerokai mažesnėmis sąskaitomis: per metus buto ir bendrųjų patalpų šildymas, įskaitant „gyvatuką“, vandens pašildymą, vienam trijų kambarių butui vidutiniškai kainavo 1092 litus. Pabrėžiu, čia 12 mėnesių sąnaudos“, – šypteli Birutė Valkiūnienė, atnaujinto daugiabučio namo Panevėžio Marijonų gatvėje bendrijos pirmininkė.
Išlaidos skiriasi kelis kartus
Vis dėlto, nemaža dalis gyventojų beveik tiek pat būna priversti mokėti kiekvieną mėnesį. Specialistai skaičiuoja, kad standartiniuose senos statybos daugiabučiuose didžiuosiuose miestuose 60 kvadratinių metrų būsto šildymas šią žiemą atsiėjo 575 litus per mėnesį. Labai prastos būklės namuose už šildymą tekdavo pakloti iki 1080 litų. Tuo tarpu naujos statybos ar atnaujintuose daugiabučiuose gyventojai už to paties ploto šildymą mokėjo nuo 144 iki 270 litų per mėnesį. Tad lyginant su namais „švaistūnais“, išlaidos gali skirtis daugiau kaip 7 kartus.
„Tinkamai apšiltintame name išlaidos būstui šildyti turėtų būti ne didesnės kaip 1 litas kvadratiniam metrui per mėnesį“, – tvirtina pastatų šiltinimo ekspertas ir konsultantas Robertas Karvauskas. Pasak jo, siekiant taupyti šilumą, būtina ne tik apvilkti namą „kailiniais“ bei apšiltinti sienas. R. Karvauskas siūlo atkreipti dėmesį į namo sandarumą.
Siūlo atnaujinti kompleksiškai
„Šiltas oras pastate kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į viršutines konstrukcijas (stogą, lubas) bei veržiasi į lauką pro jose esančius plyšelius. Kai šiltas oras užpildo visą patalpą, jis skverbiasi į sienas, išeina pro langus, duris, galiausiai grindis – jos taip pat turi būti sandarios. Atitvarines konstrukcijas būtina sandarinti“, – sako ekspertas.
Anot specialistų, geriausiai taupyti šilumą, o tuo pačiu ir pinigus, padeda kompleksinis seno daugiabučio atnaujinimas. Pakeisti langai ir stogas, apšiltintos sienos, atnaujinta šildymo sistema – kuo daugiau priemonių bus panaudota, tuo didesnė tikimybė, jog bus pasiektas geriausias efektas ir sutaupyta daugiausiai energijos.
„Daugiabučiai gyvenamieji namai ypatingi tuo, kad juose daug savininkų, gyventojų, kurie dažnai būna nelinkę taupyti. Reikėtų individualios apskaitos sistemos, kad kiekvienas gyventojas mokėtų už savo suvartojamą šilumą. Tada bendri rezultatai bus geri“, – tikina R. Karvauskas.
Kiekvienas butas sutaupo šimtus
Skaičiai kalba patys už save. „Šį šildymo sezoną mokėjau už šilumą keturis kartus mažiau nei iki namo atnaujinimo. Visas namas sutaupė apie 50-60 procentų šilumos“, – tvirtina Anicetas Paulikas, atnaujinto daugiabučio Plungėje bendrijos pirmininkas. Pasak jo, šis 2011 m. rugsėjį atnaujintas daugiabutis šiuo metu patenka į taupiausių Lietuvos namų dešimtuką.
Sutaupymais džiaugiasi ir panevėžiečiai. Pasak atnaujinto daugiabučio Marijonų gatvėje bendrijos pirmininkės Birutės Valkiūnienės, modernizuotas pastatas sutaupo daugiau kaip 70 proc. energijos.
Atnaujinti būstą gyventojai gali dalyvaudami Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pagal iniciatyvą JESSICA. Programos dalyviams iki 2013 m. pabaigos kompensuojama iki 30 proc. išlaidų už įgyvendinamas atnaujinimo priemones, kurios didina namo energinį efektyvumą. Papildomai kompensuojamos išlaidos projektui parengti, statybos techninei priežiūrai vykdyti, projekto įgyvendinimui administruoti, o nepasiturintiems gyventojams daugiabučio namo atnaujinimas nekainuoja iš viso.
Užsakymo. Nr. 2225
