kuro kainos

Lenkijoje prieš sekmadienio rinkimus degalų kainos siekė mažiau kaip 6 zlotus (apie 1,34 euro) už litrą, tačiau lenkų žiniasklaida skelbia, kad jos neišvengiamai didės. Be to, įspėjama, kad kai kuriais atvejais už neteisingą degalų pylimą gali grėsti ir bauda. „RadioZet“ jau anksčiau pranešė, kad prieš rinkimus Lenkijoje atpigus kurui, kuris nė kiek neprilygo tuo metu nusistovėjusioms rinkos kainoms, vertė žmones savo automobiliuose užsipilti pilnus degalų bakus.

Ar gali karas Gazos ruože išpūsti naftos kainas, o kartu – ir išbranginti degalus Lietuvoje? Ekonomistai ramina, kad naftos rinka, teroristams užpuolus Izraelį, patyrė tik vienos dienos šoką. Dabar kainų kreivė jau svyra žemyn. Viskas apsiverstų aukštyn kojomis, jei į karą įsitrauktų terorizmą remiantis Iranas, per kurio kontroliuojamą sąsiaurį išplaukia net trečdalis pasaulio naftos. Jei konfliktas plėstųsi, degalų kainos šautų į viršų. O apie tokį scenarijų jau svajoja Rusija.

Degalų kainos skiriasi ir kaimyninėse šalyse. Vienur – brangiau nei Lietuvoje, kitur – pigiau. Siekiant sutaupyti, gali kilti idėja pigesnių degalų iš svetur parsivežti daugiau. Vis tik svarbu nepamiršti, kada reikia mokėti mokesčius ar turėti dokumentus. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pranešimu, per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje nežymiai padidėjo: benzinas pabrango 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 procento.

Kainų tendencijos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje pastarąją savaitę išsiskyrė. Tiek populiariausios markės benzinas, tiek ir dyzelinas smarkiai atpigo Latvijoje ir tapo pigiausi regione, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.

Benzinas ir dyzelinas per savaitę iki gegužės 5-osios imtinai Baltijos valstybėse atpigo tik Lietuvoje, Latvijoje – tik benzinas, o Estijoje degalų kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo trejais centais, o dyzelinis kuras atpigo keturiais centais, jis ir toliau kainuoja mažiau nei Lenkijoje, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta degalų kainų pokyčių apžvalga. Gegužės 1 dieną benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,52 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,38 euro.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę smuktelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias populiariausios markės benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo dviem centais, o dyzelinis kuras atpigo centu ir kainuoja mažiau nei Lenkijoje, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta degalų kainų pokyčių apžvalga. Balandžio 10–17 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,57 euro, arba dviem centais daugiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras pigo centu iki 1,44 euro.

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar.

Neseniai priimtas sprendimas mažinti naftos gavybą kainas pakėlė, tačiau dabar jos stabilizavosi. Specialistai neslepia, kad kuro kainas prognozuoti sunku, tačiau tikėtina, kad jos ir toliau mažės. Degalinių atstovai palygino degalų kainas dabar su didžiausiu šuoliu ir papasakojo, nuo ko priklauso tiek mažmeninės, tiek didmeninės jų kainos. Pašnekovų teigimu, dyzelinas pastaruoju metu pinga ir galimai degalų kainos pamažu grįš į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.

Šiuo metu žaliavinė nafta pasaulio rinkose yra pigesnė nei prieš dešimt metų, tačiau benzinas ir dyzelinas degalinėse kainuoja daugiau nei tuo metu. Kodėl taip yra ir kam atitenka papildomi pinigai, kuriuos sumokame už kurą? Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje paaiškino, kodėl pasaulinės naftos kainos yra mažesnės nei 2012 m., o degalai Lietuvoje – brangesni.

Pabrangus kurui viešojo transporto įmonės pastebi padidėjusį keleivių srautą – kai kurie teigia, kad paklausa grįžta į priešpandeminį laikotarpį. Didesnį bendrojo transporto naudojimą fiksuoja Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos viešasis transportas bei Lietuvos geležinkeliai. Tačiau daug kas mano, kad tam įtakos turi ir pandemijos suvaržymų nebuvimas, ir gerėjantys orai.

Palangos miesto meras, konservatorius Šarūnas Vaitkus viešai pradėjo piktintis sparčiai augančiomis kuro kainomis. Jis ragino pažvelgti į kuro kainas Vokietijoje ir klausė, ar valdžiai nereikėtų peržiūrėti akcizo degalams, ką jau padarė vokiečiai. „Kuro kainos kyla kiekvieną dieną. Pralenkėme net vokiečius. Palyginimui šios dienos kuro kainos Lietuvoje ir Vokietijoje.

Yra labai daug prognozių, kad kitais metais daugelyje Vakarų valstybių prasidės recesija, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, iki kitų metų dar toli, o prie kuro kainų, viršijančių du eurus, vairuotojams teks priprasti, nes bent jau vasarą jos labai kristi neturėtų. Plačiau apie kainas TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kuro kainos jau dabar perkopė 2 eurus.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Vienos Šiaulių vairavimo mokyklos instruktoriai per dieną moko 5–6 būsimuosius vairuotojus. O per dieną su jais prisuka apie 150 kilometrų, pilnus bakus pripila kas keturias–penkias dienas. Nepilsi – nevažiuosi. Būtent degalai sudaro didžiąją dalį vairavimo mokyklų išlaidų, tad už B kategorijos kursus klientai jau dabar moka brangiau nei prieš porą mėnesių ir kaina dar didės. „Praeitų metų pabaigoj kainavo 350 eurų. Šiuo metu turim 380 eurų.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje. Anot jos, šiuo metu pigiausi degalai Lenkijoje, o brangiausi – Vokietijoje.

Pensilvanijos valstijos Betliejaus mieste, JAV, į degalinę „Shell“ atvykę klientai negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kaip kyla kuro kaina. Vaizdelyje matyti, kaip degalinės švieslentėje per 15 sekundžių vieno galono (3,785 litro) kaina pakilo nuo 3,99 iki 4,41 JAV dolerio. „Vidury to, kai pyliausi kurą“, – teigė vaizdelį nufilmavęs klientas.  Vaizdo įrašas užfiksuotas kovo 7-ąją ir netrukus sparčiai paplito socialiniuose tinkluose.

Į Lietuvos degalines, ypač esančias pietiniame pasienyje, rečiau užsuka tiek lengvųjų automobilių, tiek vilkikų vairuotojai. Jie pigesnių degalų vyksta į Lenkiją. Degalinių atstovai prašo valdžios imtis greitų sprendimų – mažinti degalams pridėtinės vertės mokestį (PVM) ar akcizus. Tuo metu Finansų ministerija ir ekonomistai tikina, kad mažesnis PVM degalų kainos nesumažins.

Lietuva vienu metu susiduria su keliais ekonominiais iššūkiais. Lietuviškų prekių nebepriima Kinija, taip pat sunkiau ir Lietuvai įsivežti kiniškas prekes. Be to, dar auga beveik visų prekių ir paslaugų kainos. O centriniai bankai jau kalba apie planus kelti palūkanas.

Gyvenimas toliau brangsta. Per metus kainos pakilo jau daugiau kaip 9 proc., ir galo brangimui dar nematyti. Brangsta ir maistas, ir šildymas. Tačiau yra, kas iš pakilusių kainų sau kraunasi padidintą pelną. Štai didmeninės degalų kainos ženkliai krenta jau antrą savaitę, tačiau degalinių švieslentėse didžiausios kainos įstrigo. Vairuotojai piktinasi verslininkų godumu. Panevėžietis Antanas su nerimu iš pašto dėžutės traukia komunalinių mokesčių sąskaitas.

Pasauliui išgirdus apie naują viruso atmainą omikron, naftos kainos staigiai smarkiai krito žemyn. Tačiau turbūt tik laikinai, kai tik paaiškės, kad viruso atmaina ne tokia ir baisi, šiandienines kuro kainas prisiminsime su ilgesiu, nes degalai brangs dar labiau. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Į Lenkiją lietuviai jau traukia ne tik dešros ar sūrio. Nors degalines skiria vos keli kilometrai, Lenkijoje benzino litras pigesnis daugiau kaip 20 centų. Akis badantį skirtumą jau pastebi pas kaimynus užsukantys tautiečiai. Kodėl to paties tinklo degalinėse lenkai už benziną prašo mažiau? Ir degalinės, ir ekspertai aiškina, kad kainų skirtumo liūto dalį lemia akcizai ir kaimynų zlotas. Visgi apetito esą nestokoja ir degalinių valdytojai Lietuvoje.

Brangstant degalams, vyriausybė nesvarsto, kaip juos gyventojams atpiginti, o atvirkščiai, jau parengė planą, kaip užkrauti papildomų mokesčių. Dėl siūlomų didesnių akcizų ir taršos mokesčių, degalai dar labiau pabrangs, o dyzelino kaina šoktelės net 30–40 centų. Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje kopia į rekordines aukštumas. Vairuotojai piktinasi, kad degalai brangsta kas savaitę ir kol kas galo nematyti. Degalinių atstovai atšauna, kad dėl to kalta ne tik brangstanti nafta, bet ir po karantino pasaulyje išsijudinusi rinka. O pasak ekonomistų, nafta ne tik didina degalų kainą, bet ir kelia maisto produktų, įvairių kitų prekių transportavimo išlaidas.

Daugelis šalies degalinių tinklų didmeninėje rinkoje degalus perka iš tos pačios Mažeikių gamyklos „Orlen Lietuva“. Tačiau vairuotojams tų pačių degalų kaina gerokai skiriasi. Tai rodo 2021 m. birželio 14 d. Pricer.lt atliktas degalų kainų tyrimą populiariausiose degalinėse. Pigiausi ir brangiausi degalai Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, pigiausias A95 benzinas Vilniuje ir Kaune buvo degalinėje „Jozita“ – 1,19 euro.

Benzinas degalinėse Baltijos šalyse per praėjusius metus pabrango 13-16 proc., dyzelinas – 5-10 proc., rodo šią rinką stebinčios agentūros BNS duomenys. 95 markės benzino kainos „Circle K“ degalinėse Vilniuje pernai pakilo 15,9 proc., Taline – 13,3 proc., Rygoje – 13 proc., o dyzelino – atitinkamai 9,7 proc., 9,8 proc., 5,9 procento. Pigiausias tiek benzinas, tiek ir dyzelinas išliko Lietuvoje, o brangiausi šie degalai – Estijoje.

Kylančios kuro kainos dar gali nustebinti Kuro kainos kyla: kas laukia ateityje?/Ar teks mokėti daugiau/Gali tekti mokėti dar daugiau

Benzino, dyzelino ir suskystintų dujų kainos degalinėse Lietuvoje – mažiausios Baltijos valstybėse. Vidutinė benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,200 euro, Rygoje – 1,272 euro, Taline – 1,277 euro, dyzelino – atitinkamai 1,131 euro, 1,192 euro ir 1,257 euro. Litras suskystintų dujų Vilniuje kainavo vidutiniškai 0,549 euro, Rygoje – 0,565 euro, Taline – 0,649 euro.

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei pas didmenininką, balandį atvirkščiai – degalai pas didmenininką brango daugiau, nei degalinėse.

Paskutinę šių metų rudens dieną vykęs nafta eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimas sukūrė netikėtą žinią. OPEC narės, kurios išgauna apie 40 proc. viso pasaulio naftos sutarė sumažinti naftos gavybą 1,2 mln. barelių per dieną. Tai buvo pirmas toks susitarimas per paskutinius 8 metus. Maža to, prie susitarimo prisidėjo ir šalys, kurios nėra OPEC narės. Pastarosios ketina sumažinti naftos gavybą 600 tūkst. barelių per dieną.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Itin nuo bilietų pardavimo priklausantis viešasis transportas skaičiuoja sumenkusias pajamas. Viena priežasčių, kritusios kuro kainos, kurios paskatino gyventojus griebtis savų automobilių.  Vilniaus savivaldybės valdoma viešojo transporto bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ praėjusiais metais gavo 56,825 mln. eurų pajamų - 3 proc. mažiau nei 2014 metais, kai jos buvo 58,55 mln. eurų. Anot bendrovės, pajamų smukimą lėmė mažesnis parduotų bilietų kiekis.

Dabar yra tas metų laikas, kai kiekvieno automano galvoje sukasi mintys apie atostogas. Vasara yra bene idealiausias metų laikas atostogoms, poilsiui nuo darbo, rutinos ir kitų dalykų, kurie gali erzinti ar išvesti iš kantrybės.  Jeigu šių metų atostogas planuojate praleisti kartu su automobiliu, natūralu, jog pradedate planuoti maršrutą, šalis, kurias norėtumėte aplankyti.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors didmeninė rinka atvira, pagrindinis naftos produktų tiekėjas Lietuvoje – monopolininkas „Orlen Lietuva“. Mažmenininkai perkantys kurą iš šios bendrovės tvirtina, kad ji siūlo geriausias sąlygas, tačiau degalinėse, kurios įsigyja kurą iš Suomijos, kainos – mažesnės. Energetikos ekspertas Vytautas Sidzikauskas teigia, kad Ūkio ministerijos, diplomatų ekonomikoje ir užsienio ambasadų atstovybėse vienas iš uždavinių – skatinti didmeninės rinkos plėtimąsi.

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis.

Šalyje kyla nauja nerimo ir pykčio banga. Ne tik paprastus piliečius, bet ir Lietuvos žvaigždes į neviltį varo kone kasdien augančios kuro kainos. Važinėti benzinu varomais ratais jau prabanga. Taigi, mūsų įžymybės mąsto apie rimtus pokyčius: arba teks sėsti į mažesnius, taupesnius automobilius, arba imti pavyzdį iš Deivydo Zvonkaus ir įsigyti dviračius ar netgi arklius. „Kuro kainų klausimas man labai aktualus.

Pastaruoju metu ir toliau kuro kainoms kylant pasigirsta vis daugiau priekaištų jo gamintojams, pardavėjams ar valdžios atstovams, kurie reguliuoja mokesčius. Pasiguosti galima tik tuo, kad kuro kainos kyla visoje Europos sąjungoje, tiesa, kai kur jos pakilo tik keliais euro centais, o yra šalių kuriose kaina šoktelėjo dešimtimis euro centų. Šį kartą palyginsime dyzelino kainas su praėjusių metų gegužės kainomis, nuo kurios jau prabėgo 15 mėnesių.

Kuro kainos kyla kylant naftos kainoms, o šios visų pirma kyla dėl finansinių spekuliacijų, o ne dėl realių priežasčių. Lietuvos valstybė svertų mažinti kuro kainas turi nedaug – ji negali paveikti pasaulinių naftos kainos tendencijų, taip pat ją varžo įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), tačiau ji galėtų peržiūrėti akcizų dydžius, pakeisti importo tvarką, sumažinti kuro kokybės reikalavimus.

Europos aviacijos kompanijų nuostoliai 2012 metais dėl skolų krizės regione sieks apie 1,1 mlrd. dolerių. Apie tai teigiama oficialiame Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pranešime spaudai. Ankstesnėje prognozėje asociacija prognozavo, kad Europos kompanijų nuostoliai sieks tik 600 mln. dolerių. Kartu IATA nepakeitė visų didžiausių pasaulio aviacijos kompanijų metinio pelno prognozės. Kovą asociacija sumažino šį rodiklį nuo 3,5 mlrd. dolerių iki 3 milijardų.

Degalų kainos Didžiojoje Britanijoje gali išaugti po to, kai pirmadienį buvo paskelbta, jog bus uždaryta naftos perdirbimo gamykla, kuri tiekia 20 proc. šalies pietryčiuose sunaudojamų degalų. Darbo neteks iki 1 tūkst. žmonių, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Ekspertai nerimauja, jog uždarius Koritono (Coryton) naftos perdirbimo gamyklą spekuliantai ims dirbtinai kelti didmenines degalų kainas, dėl ko augs ir mažmeninės jų kainos.

Degalinių švieslentėse rodomos degalų kainos turbūt daugumai vairuotojų ne tik kad nepraskaidrina nuotaikos, bet dar ir ją sugadina. Atvėrę piniginę ir sumokėję pastebimai daugiau nei prieš porą metų, turbūt daugelis susimąsto, ką daryti, kad išlaidos degalams būtų kuo mažesnės. Palyginti kelerių metų duomenis (2009 m. kovą su 2012 m. geguže), degalai brango vidutiniškai 40–60 proc. Labiausiai (apytiksliai 60 proc.) pabrango dyzelinas, A95 benzinas brango apie 53 proc., A98 – apie 60 proc.

Kainų komisija prognozuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus 27,22 ct/kWh (be PVM). Palyginus su 2011–2012 metų šildymo sezono kaina, laukiamas vidutinės statistinės kainos Lietuvoje augimas yra 4 proc. Lyginant 2011–2012 metų šildymo sezono vidutinę statistinę kainą Lietuvoje su 2010–2011 metų šildymo sezonu, ji buvo 18 proc. didesnė.

Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai  per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt. Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma.

Lietuvių gyvenimo būdas artimas dalies JAV gyventojų, kurie darbovietę, parduotuvę, mokyklą pasiekia nuosavu automobiliu, kuriems automobilių  stovėjimo aikštelė svarbiau nei pėsčiųjų šaligatvis, kurie tikrai nuvers bet kurią vyriausybę, jeigu ji pakels benzino kainas. Lietuvos vyriausybė mažai ką gali padaryti keisdama automobilių kuro kainas, bet rėksnių, kurie ją apkaltins neveiklumu dėl šios situacijos tikrai bus pakankamai.

Nuo balandžio 1-osios Kaune centralizuotai tiekiama šiluma atpigs 1,5 proc., o karštas vanduo – 1,2 proc., skaičiuojant nuo bendros sumos su visais tradiciniais kainų padidėjimais, kurių paprastai per metus būna ne vienas. Galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina nuo balandžio sumažės dėl to, kad mažėja iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos ir perkamo kuro kainos.

Sparčiai augant degalų kainai Lietuvoje pasigirsta siūlymų mažinti akcizo tarifą benzinui. Finansų ministerija pabrėžia, kad toks žingsnis nepateisintų degalų kainų mažėjimo lūkesčių, o valstybės biudžetas prarastų pajamas. „Jei lyginsime kainas su kaimyninėmis valstybėmis, pamatysime, kad benzino kaina jose artėja prie penkių litų.