Ateinantis šildymo sezonas bus istoriškai vienas brangiausių Lietuvos istorijoje. Kaip perspėja energetikai, šildymas ir toliau brangs, nes yra tiesiogiai susietas su dujų kaina.
„Kadangi gamtinių dujų kaina tiesiogiai susieta su nafta, tas, kas degina dujas, užprogramuotas visąlaik turėti stabilų nedidelį dujų brangimą“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Jis neslėpė, kad šilumos vartotojų neturi kuo pradžiuginti, nes šilumos vartojimas pastatuose nesumažės. Vienintelis išsigelbėjimas galėtų būti šilta žiema, tačiau tai mažai tikėtina.
Šiluma brangs ir rudenį
„Didieji miestai, kuriuose gyvena dauguma šilumos vartotojų, išlieka dujiniai. Vilnius su keliais projektais jau šiek tiek įvedė biokuro, bet tai padarė vienintelis iš didžiųjų miestų. Kaunas ir Klaipėda dar labai mažai turi biokuro. Tai reiškia, kad pagrindinė šilumos dalis yra gaminama iš dujų, kurios kas mėnesį brangsta ir tuo pačiu santykiu koreguojama šilumos kaina miestuose. Pagal dabartines prognozes, pagal dujų brangimą šiluma po kelis procentus kas mėnesį turėtų brangti ir rudenį“, - sakė energetikas.
Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje galime tikėtis 5-7 proc. dujų brangimo kasmet, svyravimus lems įvairios krizės ir tarptautinės problemos. Tam, kad to išvengtų, Šiaurės šalys jau dabar skuba išvis atsisakyti gamtinių dujų kuro, tai padaryti jis ragino ir Lietuvą.
„Tokios šalys, kaip Danija ar Švedija jau dabar po 60 proc. degina alternatyvaus kuro ir yra sutarusios, kad 2030 metais visiškai atsisakys gamtinių dujų vartojimo šilumos gamybai“, - atkreipė dėmesį Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas.
Tai, anot jo, sprendžia ne tik klimato kaitos problemas, bet ir padeda investuotas į alternatyviuosius kuro šaltinius lėšas pasilikti savo šalyje.
Biokuras atpigintų šilumą trečdaliu
Lietuvoje, V. Lukoševičiaus pastebėjimu, veikiančių biokatilinių galia šiuo metu siekia maždaug 600 mW. Visam Lietuvos šilumos ūkiui aprūpinti reikėtų apie 1500.
„Dar gero tūkstančio mW mums reiktų didžiuosiuose miestuose, kad Lietuvos šilumos kaina būtų „žalia“ ir energija būtų pigi, o už ją mokami pinigai liktų Lietuvoje“, - skaičiavo V. Lukoševičius.
Jis teigė, kad didžioji dalis naudojamo biokuro yra gaunama iš Lietuvos miškų ir pramonės įmonių. Tai reiškia, kad yra sukuriama didžiulė makroekonominė nauda, kuri pasilieka Lietuvoje.
„Šilumos ūkis kasmet apie 1 mlrd. litų sumoka už dujas „Gazprom“, visas Lietuvos katilines pervesti į biokurą reikėtų 2 mlrd. litų. Jeigu būtume sparčiai darę tokią konversiją iš dujų į biokurą, galėjome su tais pinigais, kuriuos kasmet atiduodame kaimynams, jau dabar deginti biokurą ir pinigai liktų mūsų ekonomikoje. Konsultantai daug kartų ragino tai daryti visokiais būdais, deja, iki šiol sistema buvo tokia, kad leido efektyviai statyti tik mažąsias katilines“, - sakė V. Lukoševičius.
Pagrindinė problema, kodėl Lietuva negali naudoti biokuro platesniu mastu, anot jo, valdžios institucijų neveiklumas.
„Šiluma galėtų atpigti trečdaliu ir būtų stabili, nepriklausytų nuo to, kas kur kariauja, ar koks naftos gręžinys išsiliejo. Būtume kaip mūsų kaimynai skandinavai ramūs, liktų tik namus apšiltinti“, - sakė Lukoševičius.
Jeigu biokatilinių kaštai būtų dotuojami ir jiems būtų skiriama ES parama, V. Lukoševičiaus skaičiavimu, šilumos energiją būtų galima atpiginti iš karto.
„Lietuvoje yra labai daug sulyginamų miestelių. Pavyzdžiui, Molėtai yra beveik biokuro savivaldybė, o Pakruojis visiškai dujinis. Vienam kaina siekia 18 centų, kitam 35 ct. “, - prognozavo energetikos konsultantų atstovas.
Pavyzdys – Naujoji Vilnia?
Penktadienį Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius lankėsi biokuru kūrenamoje Naujosios Vilnios katilinėje. Šios katilinės pagaminama galia siekia 15 mW.
„Jeigu atskirai paimtume šitą jėgainę ir įvertintume, kaip ji atrodo miesto mastu, jeigu Naujoji Vilnia atsiskirtų nuo Vilniaus, jos gyventojams vienos kilovatvalandės kaina siektų apie 18-20 centų, kai visame Vilniuje ji siekia apie 33 ct“, - vieną iš iliustracijų, kaip šiluma pagaminama iš biokuro keičia šildymo kainą pateikė Vilniaus miesto vicemeras.
Jis guodėsi, kad Vilniaus šilumos ūkio pervedimas į biokurą per ketverius metus juda labai lėtai ir nesulaukia pritarimo bei finansinės paramos iš Vyriausybės bei tikino, kad jei būtų buvę kitaip – Vilniuje šiandien apie 70 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant biokurą.
„Keturis metus JESSICOS fondo pinigai (arti milijardo litų) pragulėjo bankuose. Jie nieko gero nenuveikė, o mes mes šitą laiką galėjome įvykdyti visą Vilniaus pervedimo į biokurą planą, turėdami maždaug 70 proc. kuro balanse biokuro“, - sakė R. Adomavičius.
