biokuras

Biokuro kainos Lietuvoje mažėjo antrą savaitę iš eilės ir išliko mažesnės nei pernai tuo pačiu metu. Vis tik kiti energijos ištekliai, tokie kaip gamtinės dujos ir elektra, per savaitę pabrango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, biokuro kaina rugsėjo 30–spalio 6 dienomis Lietuvoje buvo 0,77 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 19,37 euro už megavatvalandę (MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,28 Eur/MWh.

2024–2025 m. šildymo sezono metu biokuro kainos Lietuvoje bus apie 12 proc. mažesnės nei buvo pernai, teigia „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis. Tuo metu, anot jo, kurenimui skirtos medienos kainos rugsėjo mėn. išliko panašios kaip 2023 m. rugsėjį ir šiuo metu siekia apie 42,17 eurus už kubą. „Šie metai, bent jau šiai akimirkai atrodo, kad formuojasi žemiausios per 4 metus biokuro kainos“, – pristatydamas 2024/2025 m. šildymo sezono prognozes teigė V. Jonutis.

Pastarąją savaitę biokuro bei degalų kainos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, rugsėjo 9–15 dienomis biokuras Lietuvoje tapo vėl pigiausias Baltijos šalyse. Aptariamą savaitę biokuras Latvijoje kainavo 23,57 Eur/MWh, Estijoje – 20 Eur/MWh. Tuo metu Lietuvoje biokuro kaina buvo 1,15 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, bet siekė tik 19,27 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,68 Eur/MWh.

Lietuvoje sudaromų biokuro tiekimo sandorių kaina per metus išaugo 15 proc. ir siekia 20 Eur/MWh. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šalyje siekia 6,24 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Agentūros skaičiavimais, 2024 m. rugpjūtį, lyginant su praėjusiu mėnesiu, šalies vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina padidėjo 1,79 proc. ir siekė 0,11 ct/kWh. Lyginant su 2023 metų rugpjūčiu, kaina sumažėjo 1,3 proc.

Ruošiantis kitam šildymo sezonui, sudaromų ilgalaikių biokuro tiekimo sandorių kaina liepą formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 15–20 proc. pigiau nei prieš metus, o trumpalaikių sandorių kaina – 16,63 Eur/MWh, arba 25 proc. mažesnė nei pernai liepą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, liepą 17 šilumos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas. Lyginant su birželio mėnesiu, kainos labiausiai sumažėjo Vilkaviškyje – 19 proc., arba 1,58 ct/kWh.

Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Kaip skelbia agentūra, TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 0,4 proc. – nuo 30,6 Eur/MWh iki 30,4 Eur/MWh. Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 66,8 proc., o Inčukalnio –apie 48,2 proc.

Per pusantrų metų biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo beveik 42 proc. ir grįžo į lygį, buvusį iki importo iš trečiųjų šalių draudimo, teigia Lietuvos biokuro birža „Baltpool“. Dėl to šilumos kainos vartotojams šį šildymo sezoną, palyginti su ankstesniu, sumažėjo 18 proc., antradienį pranešė birža. Pasak „Baltpool“ prekybos vadovo Vaidoto Jonučio, prasidėjus šiam šildymo sezonui biokuro pardavėjams sukauptos atsargos tapo nuostolingos, biokuras dabar parduodamas žemiau savikainos.

Užsitęsus testavimo procedūroms energetikos grupės „Ignitis grupė“ pastatytos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu pradės veikti netrukus, sako grupės atstovas.  „VKJ metų pabaigoje pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią, tiksliau, apie 85 proc. tų pajėgumų. Vėluojama dėl vykdomų bandymų procedūrų.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 15 proc., gamtinių dujų kaina – 4 proc., biokuras atpigo dar 1 proc., tačiau „Brent“ naftos kainos padidėjo 0,4 proc., dyzelinas mūsų šalyje pabrango 1,4 proc., benzinas – 1,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Per savaitę vasario 19–25 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 76,2 Eur/MWh iki 64,9 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir taip pat mažėjo 15 proc.

Alytus tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris degindamas atliekas ne tik šildys namus, bet ir prigamins energijos elektra varomiems miesto autobusams. Taip miestas planuoja išleisti tris kartus mažiau pinigų autobusų degalams. Per penkerius metus Lietuvoje turėtų nelikti dyzelinu varomų maršrutinių autobusų, tik ar taip šalis netaps senų autobusų sąvartynu? Alytaus šilumos tinklų katilinėse esantis biokuras nuo šiol ne tik apšildys alytiškių namus, bet ir prigamins elektros autobusams.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę atpigo 5,3 proc., tuo metu biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 3,2 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dujų kainų vidurkis TTF sumažėjo iki 35,5 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 37,5 euro. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos 2024 metams prognozuojamos 2 eurais už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, pastebi LEA.

Vilniaus apygardos teismas pripažino vilnietį kaltu dėl Ukmergės rajone veikusios biokuro katilinės pasisavinimo bei kitų nusikaltimų. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė įrodė 53 metų Vilniaus miesto gyventojo A. T. atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, labai didelės vertės turto pasisavinimą, jo legalizavimo bei dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais – teismas šį asmenį pripažino kaltu dėl nurodytų nusikaltimų.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę atpigo 4,7 proc., tuo metu biokuras Lietuvoje pabrango 1,62 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dujų kainų vidurkis TTF sumažėjo iki 39,2 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 41,1 euro. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos 4–6 eurais už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, pastebi LEA.

Biokuras per savaitę Lietuvoje pabrango 3,2 proc., bet jo kaina išliko 13 eurų mažesnė nei tuo pat metu pernai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Grudžio 4-10 dienomis biokuro kaina siekė 22,77 euro už megavatvalandę (MWh), o prieš metus – 35,91 euro. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 8 proc. – nuo 44,7 eurų už MWh iki 41,1 eurų.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Galiojanti biokuro prekybos tvarka neužtikrina, kad šis kuras šilumos gamybai būtų įsigyjamas žemiausiomis kainomis ir geriausios kokybės, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi jo naudojimo šilumos ir elektros gamybai teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą. STT teigimu, nepakankamai aiškus reglamentavimas neužtikrina, kad nepriklausomų šilumos gamintojų perkamas biokuras iš susijusių jo gamybos įmonių atitiktų biržoje perkamo biokuro kokybę.

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad po rekordiškai brangaus praėjusio šildymo sezono, artėjantį 2023/2024 metų sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau. Šių metų spalio mėn. formuojasi 7,5 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra apie 15 proc. mažesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina, siekusia 8,68 ct/kWh.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios. Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.

Vyriausybė trečiadienį leido Lietuvos šilumos gamintojams esant poreikiui Europos Sąjungos (ES) šalių rinkose įsigyti ne Lietuvoje pagamintą biokurą.  Pasak šilumos energijos gamybai reikalingo kuro pirkimo taisyklių pakeitimus inicijavusios Energetikos ministerijos, pakeitimais siekiama užkirsti kelią galimam biokuro kainų kilimui dėl išaugusios jo paklausos.

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvos energijos išteklių rinkos dalyviai, naudojantys galingesnius nei 20 megavatų (MW) biokuro įrenginius arba dalyvaujantys apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje, privalo naudoti tik tvarų biokurą.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų veikti kitą šildymo sezoną, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „Mūsų tikslai Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko energijos gamybą bandomuoju režimu pradėti apie 2023 metų pirmąjį ketvirtį ir pilną komercinę veiklą – kitą šildymo sezoną, lieka nepasikeitę“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D. Maikštėnas.

Trumpalaikių biokuro sandorių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 27,74 euro už megavatvalandę (MWh) – 43,3 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, dėl to gyventojai gali tikėtis 10–15 proc. mažesnių sąskaitų už šildymą, pirmadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.  Biokuro kaina mažėja septintą savaitę iš eilės ir yra 16,8 proc.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Prezidento patarėjui Jaroslavui Neverovičiui pareiškus, jog šiemet pradedant veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokui šalyje būtina didinti jo pasiūlą, Valstybinių miškų urėdija kitam šildymo sezonui į rinką ketina patiekti papildomai 700 tūkst. kubinių metrų biokurui skirtos medienos, sako jos vadovas.

Lietuvoje būtina didinti biokuro pasiūlą, kad pradėjus veikli energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) jo nepritrūktų visoje šalyje, sako prezidento patarėjas.  „Atsiradus rinkoje tokiam dideliam žaidėjui, kaip biokuro jėgainė Vilniuje, kuri susiurbs tam tikra prasme labai daug biokuro, – koks tas bus efektas, sunku pasakyti“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Latvija per 11 šių metų mėnesių pagamino 4,157 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 4,2 proc. iki 2,497 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 19,4 proc. iki 72,1 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pagamino 49 proc. mažiau – 824,2 tūkst. MWh.

Biokuras ir centralizuotas šildymas Lietuvoje kitąmet turėtų kainuoti panašiai, kaip šiemet, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros atstovas (LEA).  Pasak Vytauto Budreikos, tai lems pradėsiantis veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, kuris padidins biokuro paklausą, kitų energetinių išteklių kainos bei tarptautinės tendencijos.  „Kalbant apie 2023-iuosius metus, mes prognozuodami įvertiname tai, kad biokuro kaina neturėtų ženkliai kristi.

Ketvirtadienį didžiulis gaisras kilo Gariūnuose. Užsidegė Gariūnų turgavietės ir kogeneracinės jėgainės pašonėje esanti biokuro saugykla. Smilksta didžiulis biokuro kalnas. Apie gaisrą Gariūnų gatvėje ugniagesiams pranešta ankstyvą rytą: dar 5 val. 52. min. Pranešta, kad užsidegė pjuvenos. Atvažiavus ugniagesiams, paaiškėjo, kad aptvertoje teritorijoje dega biokuras. Paviršinių liepsnų nebuvo, degimas – giluminis.

Dėl šilto rudens ir didelės biokuro pasiūlos Lietuvoje mažėjant jo kainai, maždaug dešimtadaliu gali mažėti ir centralizuoto šildymo kaina. Teigiama, kad tai pasiekti padėjo Vyriausybės nurodymas urėdijoms tiekti žaliavą kurui. Pasak rinkos dalyvių, biokuro poreikiui augant stabilią jo pasiūlą ir toliau galėtų užtikrinti valstybė. Energetikos viceministrė sako, jog Valstybinė miškų urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi gaminti biokurą, o kitąmet jo gamybą tikimasi išplėsti.

Lietuvos gyventojai vidutiniškai šį spalį už šildymą mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tokią statistiką skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“. Ir kaltos ne tik aukštos dujų, bet ir biokuro kainos. Mat šios pagrindinės kuro rūšies Lietuvoje trūksta, verslininkai biokuru jau smulkina ne tik menkavertę, bet ir pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną. Gavę progą, milijoninius pelnus žeriasi medienos savininkai.

Atvėsus orams Lietuvoje, vienos savivaldybės jau pradėjo naują šildymo sezoną, o kitos tai padarys artimiausiu metu. Gyventojai nerimauja dėl sąskaitų, bijo, kad neužteks pinigų sąskaitoms apmokėti. Ketvirtadienį apie naujo šildymo sezono kainas ir kokiuose miestuose jos bus didžiausios pasakojo biokuro biržos „Baltpool“ atstovai.

Vyriausybės šią vasarą priimtas sprendimas padidinti biokuro žaliavos kiekį iš urėdijų ir taip sumažinti jo kainą šildymo sezono metu naudos neduos, nes Valstybinių miškų urėdija tam nepasiruošusi, sako opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika mala į miltus Vyriausybės sprendimus dėl biokuro, kuriais Valstybinei miškų urėdijai pavesta į rinką tiekti daugiau biokuro. Seimo nario teigimu, tai naudos duos galbūt tik kito šildymo sezono viduryje. K. Mažeika priminė, kad Seimas antradienį pritarė siūlymui, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui būtų taikomas dar du šildymo sezonus.

Nurodymas miškų urėdijas dalį medienos skirti biokurui ir jį be tarpininkų parduoti šilumos gamintojams sustabdys spartesnį šio kuro brangimą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, urėdijos biokurą tiesiogiai parduos už savikainą, be to, jo žaliava nebus išvežta iš Lietuvos ar parduota brangiau per tarpininkus.  „Biokuras, aišku, brangsta, bet jis brangsta ne šešiais-septyniais ar 10 kartų, kaip dujos, o dviem kartais.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.

Dujomis kūrenama 2008 metais pastatyta Panevėžio termofikacinei elektrinė svarsto, kaip būtų galima elektrą gaminti kūrenant ne brangias dujas, o pigesnį skystą kurą ar biokurą, praneša portalas sekunde.lt. Tam jau paruošta galimybių studija. Įmonės atstovai teigia, kad iš to laimėtų ir panevėžiečiai – elektros gamybos procese išsiskirianti šiluma galėtų būti panaudojama centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Artėjant rudeniui didelių sąskaitų už šildymą bijoti turėtų ne tik nuo dujų kainų priklausomas Vilnius. Jau kyla ir biokuro kainos, dėl to už šildymą daugiau gali sumokėti ir kiti šalies miestai, kurie kūrenasi biokuru. Seimo socialdemokratai ir verslininkai kaltina Vyriausybę neūkiškumu. Esą Lietuvos miškuose šis kuras tiesiog pūva, tad siūlo urėdijose gaminti biokurą ir taip sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Biokuro gamintojams šiuo metu pats darbymetis.

Lietuvoje netrūksta biokuro žaliavos, todėl augant energijos kainoms kuo daugiau jos būtina pateikti energijos gamintojams, sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos vadovė.  „Ilgą laiką mūsų valstybė buvo priėmusi šiek tiek trumparegišką požiūrį importuoti pakankamai didelę dalį (biokuro – BNS) iš Baltarusijos. Tam tikru metu importavome net iki 40 proc. reikalingos žaliavos iš Baltarusijos. Tuo tarpu savo vietinės žaliavos dėl to nenaudojome.

Norint gauti papildomos biokuro žaliavos, medienos perdirbimo įmonėms, kurios gamybos atliekas parduos biokuro aukcionuose, siūloma leisti įsigyti daugiau medienos iš valstybinių miškų, pranešė Aplinkos ministerija. Jos siūlomais pakeitimais norima paskatinti perdirbėjus didinti pasiūlą, mainais ir už tai gaunant papildomą kiekį medienos, kurią galima įsigyti pusmetiniuose aukcionuose.

Artėjant naujam šildymo sezonui dėl neapibrėžtos situacijos pasaulio dujų ir biokuro rinkose prognozuoti būsimas šildymo kainas sudėtinga, tačiau gyventojai už šilumą mokės ne mažiau nei praėjusią žiemą, sako BNS kalbinti pašnekovai. Kai kurie jų neabejoja, kad šildymas brangs maždaug trečdaliu.    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas sako, kad kainos būsimą šildymo sezoną išliks bent jau panašios kaip praėjusį.

Šią žiemą už šilumą mokėję brangiausiai Lietuvoje vilniečiai – kitą sezoną mokės dar brangiau. „Ignitis“ nespėja laiku pastatyti biokuro jėgainės, kuri sąskaitas sumažintų bent ketvirtadaliu. Apie nusikėlusį finišą tik šią savaitę sužinojo net ir Seimo nariai. „Ignitis“ teisinasi, kad darbus rangovams stabdo pasaulinė situacija – medžiagų trūkumas. Finansų ministerija skelbia, kad „Ignitis“ „nuvylė“, o dalis opozicijos reikalauja valstybės įmonės vadovų galvų.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šių metų gruodį tikisi pradėti bandomąją šilumos gamybą iš biokuro, todėl vilniečiams bus tiekiama kiek pigesnė šiluma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Situacija nėra paprasta. Įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai.

Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį užplūdusia pigia baltarusiška produkcija. Dabar, pastarosios srautui mažėjant pasirodė, kad tiekimo grandinė Lietuvoje sutrūkusi, o staigus vietinio kuro poreikis lėmė kainų šuolį. Situacijos pagerėjimo tikimasi kitą šildymo sezoną, tačiau ne visi rinkos žaidėjai su tuo sutinka  – manoma, kad ji gali dar labiau blogėti.

Vilniaus gyventojai sulaukė dar neregėto dydžio sąskaitų už šildymą. Taip nutiko dėl padidėjusios dujų kainos, tačiau atsigręžti į biokurą taip pat reikėtų atsargiai, nes nuo vilko galime užbėgti ant meškos, sakė Romas Švedas. VU TSPMI dėstytojas TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad tokį sprendimą turi priimti šilumą tiekianti įmonė įsivertinusi visas rizikas.

Nuo pirmadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas gauti kompensacijas šilumos gamybos katilų, naudojančių biokurą, keitimui į efektyvesnius įrenginius, pranešė Energetikos ministerija. Šiam kvietimui iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama skirti 7 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Pasirodo stiprus alkoholis ir automobiliai – gali būti labiau susiję, nei iki šiol manėte. Škotų mokslininkai sugalvojo, kaip viso pasaulio pamėgto škotiško viskio gamybos atliekas paversti automobilių degalais ir kitais naudingais chemikalais. Biotechnologijų kompanija į savo benzininius automobilius jau pila tokį biokurą. O vieni populiarūs Škotiško viskio gamintojai savo sunkvežimius jau pildo iš viskio gamybos atliekų pagamintomis dujomis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys prognozuoja, kad šilumos gamintojams deginant miško atliekas biokuras atpigtų 10-15 proc.   Ministras žada iki kito mėnesio parengti pataisas, leisiančias gaminti šilumą iš atliekų.   „Trečios rūšies biokuras – miško kirtimo atliekos, šakos, kurių didžiulis kiekis yra visiškai nepanaudojama, supūna miške, neparduodama per biokuro biržą, keliautų tiesiai į katilus“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo D. Kreivys.

Pastaruoju metu degalų kainoms pradėjus sparčiau kilti, vis daugiau vairuotojų pradėjo domėtis, kas iššaukė šią tendenciją. Ekspertų teigimu, pagrindinė priežastis – augančios naftos kainos pasaulinėse rinkose. Vietinių biodegalų įtaka galutinei kainai yra nedidelė, tačiau didesne kaina išsiskiria iš palmių aliejaus ir jo produktų gaminami HVO biodegalai, rašoma Biodegalų asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Vyriausybė trečiadienį turėtų pateikti išvadą dėl dalies Seimo narių siūlymo apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Energetikos ministerija siūlo pritarti tikslui skatinti šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau abejoja dėl pasirinktų priemonių ir perspėja apie galimus konkurencijos apribojimus.