Mažinti mokesčių naštą investicijoms pirmiausia reikia ne dėl investuotojų ir verslų, o dėl Lietuvos žmonių, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), antradienį surengęs konferenciją „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“.
Ne dovana, o pareiga
„Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 proc. Ir tai yra rimta ekonomikos augimo kliūtis, – konferencijoje sakė LLRI prezidentė Rūta Vainienė. Anot jos, yra didelė klaida matyti, kad pelno neapmokestinimas verslui būtų jiems rojaus atributas.
„Ekonomikos augimą prikelia ne vartojimas, o investicijos, vartojimui skirtas lėšas pradžioje reikia uždirbti. Investicijų neapmokestinimas nėra dovana verslui. Tai pareiga Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo R. Vainienė.
Pasak jos, investicijos kelia darbo našumą, dėl to ateityje tai sukurtų sąlygas kelti ir darbo užmokestį.
„Nesame investavimo čempionai ir turbūt negalėsime tuo pasigirti ateityje“, – apgailestavo LLRI atstovė. Tačiau konferencijos metu ji priminė, kad toks LLRI siūlymas neapmokestinti investicijų pelno mokesčiu nėra eksperimentas. Tokia tvarka galiojo iki 2002 metų ir tik vėliau buvo pakeista.
Estai taiko nulinį tarifą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskis kaip argumentą, kodėl turėtume sugrįžti prie nulinio tarifo verslo investicijoms, pasitelkė Estijos pavyzdį.
„Estai didžiuojasi išradę Skype ir taršos leidimus išmainę į elektromobilius, tačiau labiausiai jie didžiuojasi savo mokesčių sistema. Nulinį pelno mokestį investicijoms estai iš tiesų myli. Pelno mokestis nemokamas tol, kol jis nėra padalijamas (išmokami dividentai, dovanos, reprezentacinės išlaidos)“, – sakė pranešėjas.
Pagrindiniai privalumai, pasak S. Besagirskio, akivaizdūs – sistema paprasta, paprastai administruojama, nėra paskatų slėpti pelną, paskirstomas pelnas yra apmokestinamas įmonės lygmeniu, nebemokami papildomi gyventojų pajamų mokesčiai.
Estai moka save parduoti, lietuviai – peikti
Tuo tarpu finansų ministrė Ingrida Šimonytė Estijos taikomą praktiką buvo linkusi vertinti kritiškiau.
„Tai yra diskusija, ar mums reikia taip padaryti kaip ir estams, ar nereikia, nes Estija yra vienintelis pavyzdys pasaulyje, kuri turi tokią sistemą“, – pabrėžė ministrė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Finansų ministerija nėra ta institucija, kuri trukdo atsirasti tokiam mokesčio neapmokestinimui, tai bendras politikų sutarimo reikalas.
„Jeigu Lietuvą lygintume su klasikines mokesčių sistemas turinčiomis valstybėmis, man apskritai kyla klausimas, ar mes turime tą investicijų apmokestinimą, nes daugeliu atveju esame aukščiau už kitas ES šalis“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau ji pripažino, kad diskusija dėl nulinio tarifo verslo investicijoms yra reikalinga.
„Tikrai nežinau, ar tai, kas šiuo metu yra Estijoje, yra geriausia, kas gali būti pasaulyje, tačiau, manau, kad tai, ką turime Lietuvoje, galėtų būti geriau. Reikia į viską žiūrėti kompleksiškai. Visa bėda, kad tokio požiūrio politinėms partijoms nepavyksta išvystyti. Galėtume nuo estų nusirašyti investicijų neapmokestinimą, tačiau nuo jų reikėtų nusirašyti ir daugiau dalykų, o ne pasiimti tik vieną atskirą atvejį iš konteksto. Jeigu tai taip yra gerai, kodėl už jų nestovi eilė pasekėjų, kurie per dešimt metų jau būtų galėję įsitikinti, kad tai yra naudinga. Vieną dalyką, ką estai tikrai turi gerą, tai unikalų sugebėjimą, parduoti tai, ką jie turi geriausio. Mes lietuviai turime gebėjimą suvaryti viską į ožio ragą“, – kritikos negailėjo finansų ministrė.
Reikėtų ne kurti naują, o tobulinti esamą
„Jeigu mes sumažiname investicijų mokesčio apmokestinimą, kaip bus su darbo apmokestinimu? Pajudindami vieną akmenį, turėsime judinti ir kitus. Reikia turėti omenyje, kad verslas toks organizmas, kuriam bet kokie verslo pokyčiai įneša daug painiavos. Reikėtų peržiūrėti ne vieną dalyką, bet visą mokesčių sistemą“, – savo siūlymą pateikė ir Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Daukšys.
Mokesčių ir teisės skyriaus vadovė Kristina Kriščiūnaitė, atstovaujanti „PricewaterhouseCoopers“, tikino, kad Estijos variantas nėra panacėja.
„Jis yra geras, tačiau neaišku, ar tiktų mūsų kultūrai, mūsų mokesčių administravimui. Tiek apmokestinimas, tiek neapmokestinimas turi savų pliusų, ir minusų, tačiau, mūsų nuomone, reikėtų ne grįžti prie to, ką turėjome, o tobulinti tai, ką turime dabar“, – sakė konferencijoje dalyvavusi mokesčių ekspertė.
