Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau?
Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd. eurų nacionalinę skolą, yra silpniausia euro zonos (EZ) grandis. Kai ši šalis neseniai ir vėl pareiškė, kad netrukus bus priversta bankrutuoti, nes spalio mėn. ižde nebebus nė vieno euro, sukruto ne tik euro zonos šalys (kurių yra 17), bet ir didžiųjų pasaulio ekonomikų vyriausybės. Juk Graikijos bankrotas reikštų didžiulius nuostolius Vokietijos, JAV ir kitų pasaulio šalių bankams, o gal net kai kurių iš jų bankrotą. Ypač daug nukentėtų Prancūzijos bankai, kurie į Graikiją investavę daugiausia.
JAV nurodinėja, ką Europa turi daryti, Europa pyksta
Graikijos bėdoms neabejingos ir JAV. Tai pademonstravo JAV iždo sekretoriaus Timoty Geithner rugsėjo 17 d. atvykimas į euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą Lenkijoje. Antras T. Geithner vizitas į Europą per nepilnas dvi savaites rodo, jog JAV yra labai suinteresuotos Europos Sąjungos stabilumu ir bijo jos iširimo. Norėdamos to išvengti, ne tik ES šalys, bet ir JAV pažadėjo ekonominę pagalbą Graikijai. Tai ypač drąsus sprendimas JAV, kai šalis išgyvena vieną sunkiausių momentų per visą savo egzistavimą: milžiniška valstybinė skola, biudžeto deficitas, ištisai augantis nedarbas ir didžiausias iš visų išsivysčiusių šalių skurdo lygis.
Kaip žinoma, Europos Sąjunga yra įsteigusi Europos finansinio stabilumo fondą (European Financial Stability Facility), kuriame šiuo metu yra 440 mlrd. eurų ($607 mlrd.). Šie pinigai skirti finansinei pagalbai problemų turinčioms ES šalims. Tačiau minėtame ministrų susitikime kalbėjęs T. Geithner pareiškė, kad ši suma yra per maža, ir išreiškė norą, kad ji būtų padidinta, kas „suteiktų didesnes galimybes kovojant su bloko skolų epidemija".
Tačiau JAV iždo sekretoriaus patarimai, ką reikia daryti, nepatiko ES euro zonos finansų ministrams. Jų nuomone, Amerika, kuri pati turi begalę neišspręstų problemų, nėra kompetentinga mokyti kitus, kaip jiems elgis. Austrijos finansų ministrė Maria Fekter pastebėjo, kad T. Geithner „labai aštriai išreiškė savo nuomonę, sakydamas, kad mes turime duoti įsipareigojimus ir skirti pinigus sistemos problemoms pašalinti.
Man pasirodė keista, kad mus moko amerikiečiai, kurie turi žymiai blogesnius fundamentalius ekonominius rodiklius nei euro zona„. Apie tai rašoma „Reuters“ žinių agentūros straipsnyje „Geithner presses EU to act; meets resistance". M. Fekter korespondentams paaiškino, kad tarp ES ministrų ir JAV iždo sekretoriaus yra didžiulis nesutarimas dėl jo pasiūlymo padidinti Europos finansinio stabilumo bazę (EFSB). Kai Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble paaiškino, kad šis žingsnis sukels ES šalių mokesčių mokėtojų nepasitenkinimą, o vienintelis kelias tai padaryti – įvesti tarptautinių finansinių pervedimų apmokestinimą, T. Geithner tai iš karto atmetė.
Nors šis klausimas liko atviras, savo požiūrį į JAV spaudimą Europai pareiškė ir buvęs ES Tarybos prezidentas Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean–Claude Juncker. Jis pasakė, kad „mes šio klausimo nesiruošiame aptarinėti ne su euro zonos nariais, nes čia tik mūsų reikalas".
Įdomu pažymėti, kad Prancūzijos žinių agentūra AFP („Associated France Press„) straipsnyje „US, Europe clash over debt crisis“, nagrinėjančiame euro zonos problemas, atkreipia dėmesį į paskutinę euro zonos narę Estiją (Estija tapo 17–a euro zonos nare š.m. sausio mėn.). Pasirodo, Estija turi mažiausią tarp ES valstybių skolą ir džiaugiasi nuolatiniu biudžeto pertekliumi. Stebėtinas šios Lietuvos kaimynės ekonominio stabilumo faktas, kuris nenorom verčia paklausti – o kuo už Estiją blogesnė Lietuva?
ES šalių gyventojai nebenori gelbėti atsilikėlių
Nežiūrint skirtingų JAV ir ES finansų ministrų pažiūrų į EFSB fondą, manoma, kad vienokiu ar kitokiu būdu Graikija, o kartu ir visa euro zona bus gelbėjama. Savo pagalbą sunkioje būklėje atsidūrusiems Europos bankams pasiūlė 5 didžiausi pasaulio bankai – Europos centrinis bankas (ECB), Japonijos, Anglijos ir Šveicarijos centriniai bankai bei JAV Federalinis rezervų bankas (FED).
Išsaugoti ES stabilumą suinteresuoti ir stipriausių euro zonos šalių vadovai – Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurie, atrodo, pasiryžę rizikuoti savo populiarumu, kad tik išgelbėtų vieningą Europos valiutą – eurą. Kaip praneša „New York Times„ straipsnyje „Merkel's Efforts in Euro Crisis Complicated by Berlin Vote“, Vokietijoje pravedamos apklausos rodo, jog gyventojai nepritaria, kad jų mokesčių pinigai būtų naudojami giliai prasiskolinusių ES šalių finansavimui.
Vokietijoje vykstančiuose federalinių „žemių" (Bundesland) vietiniuose rinkimuose Krikščionių demokratų partija, kuriai priklauso ir Angela Merkel, vieną po kitos patiria nesėkmes. Tai puikiai parodė rugsėjo mėn. pralaimėjimai rinkimuose Meklenburgo–Pomeranijos žemėje ir Berlyne. Nepaisant to, Vokietijos vadovė ir toliau palaiko Graikijos išsaugojimo euro zonoje idėją.
Amerikiečių nerimą kelia FED pasiryžimas padėti Europai
Kai neseniai buvo pranešta, jog FED imasi gelbėti Graikiją, daugelis finansininkų labai sunerimo, kad FED ir vėl perves trilijonus dolerių į bankrutuojančius Europos bankus. Pasirodo, jog 2008–2009 metų finansinės suirutės metu FED slapta nuo Amerikos visuomenės ir net parlamento į Europą pervedė trilijonus dolerių. Apie tai, patikrinusi to laikotarpio FED veiklą, savo ataskaitoje pranešė JAV Valstybinė atskaitomybės valdyba (Government Accountability Office).
Tokie FED poelgiai gula ant JAV mokesčių mokėtojų pečių. Dideli papildomi valiutos kiekiai, cirkuliuojantys pasaulinėje rinkoje, neišvengiamai didina infliaciją, doleris nuvertėja, JAV brangsta prekės, patarnavimai ir mokesčiai. Shadowstats.com įkūrėjas ekonomistas John Williams pasakė: „Bijodamas, kad euro zonos problemos gali sukelti pasaulinę ir JAV ekonominės sistemos krizę, FED skolins Europos bankininkams tiek pinigų, kiek tik jie pareikalaus. Tą mes jau kuris laikas matome, ir matome, kad to kaina yra infliacija".
Kodėl graikai taip blogai gyvena?
Stebint situaciją Europoje, turbūt ne vienam kyla klausimas: kodėl graikai taip blogai gyvena. Ekonomistai į šį klausimą atsako vienprasmiškai: Graikijoje per daug socializmo. Tokią pat išvadą padarė ir žurnalo „Vanity Fair„ korespondentas Michael Lewis, nusprendęs savo akimis pamatyti, kaip gyvena graikai, ir praleidęs ten nemažai laiko. Savo kelionės į civilizacijos lopšį – Graikiją – įspūdžius jis aprašė straipsnyje „Beware of Greeks Bearing Bonds“.
Šiandien Graikijos įsiskolinimas įspūdingas. Neskaitant nacionalinės skolos, apie kurią kasdien rašo laikraščiai, vyriausybė yra įsiskolinusi ir pensininkams, kas šalies skolą padidina iki $1,2 trilijono. Turint omenyje, kad čia gyvena tik 11 milijonų gyventojų, kiekvienam dirbančiam žmogui tenka beveik ketvirčio milijono dolerių skola, arba – daugiau nei $100000 kiekvienam gyventojui. Net ir mažiausiai nutuokiančiam ekonomikoje bei matematikoje aišku, kad tokio įsiskolinimo išmokėti graikams niekada nepavyks.
Tačiau Graikijoje egzistuoja ir bendra problema – tokia pati, kokia egzistavo buvusioje Sovietų Sąjungoje. Ilgą laiką šalies turtas čia buvo eikvojamas sistemingai ir organizuotai. Kaip daro išvadą M Lewis, vidutinis graikas beveik niekada nemoka mokesčių. Kaip ir sovietiniais laikais, čia populiari šešėlinė apskaita, kyšininkavimas, valstybinio turto grobstymas ir t.t.
„Kai mes pamatėme, kaip graikai veda savo finansines apskaitas, negalėjome patikėti savo akimis, – M. Lewis sakė Tarptautinio valiutos fondo atstovas, atvykęs į Graikiją susipažinti su šalies situacija. – Jie tarsi ir žino, kiek nori išleisti pinigų, bet niekas neveda apskaitos, kiek iš tiesų išleidžia."
Kaip ir visose socialistinėse šalyse, čia klesti valstybinis sektorius. Per paskutinį dešimtmetį jo darbuotojų atlyginimai padvigubėjo, pasidarydami beveik tris kartus didesni nei dirbančiųjų privačiame sektoriuje. Be to, praktiškai visi „valstybininkai" ima kyšius.
Dabar susikompromitavusi Graikijos valdžia bando taisyti klaidas, įvedinėja sugriežtintos ekonomikos taisykles, pardavinėja šalies žemes ir turtą, maldauja subsidijų ir gąsdina Europos Sąjungą bei didžiuosius pasaulio bankus nemokumu. Nežiūrint visų pastangų, didėja skeptikų skaičius, kad šalies situacija gali būti ištaisyta. „Reuters" atliko apie 50 Europos ekonomistų apklausą, po kurios paaiškėjo, kad europiečiai duoda 65 proc. garantiją, jog, nežiūrint visų priemonių, Graikija vis tiek bankrutuos. Pusė apklaustųjų mano, kad tai atsitiks per artimiausius 12 mėnesių. Tad natūraliai kyla klausimas, ar ES išlaikymu suinteresuoti bankai bei vyriausybės turi dėl Graikijos dėti tiek pastangų, jeigu tikinčių laiminga šių įvykių pabaiga yra labai nedaug.
Griežtai prieš ES ir jos politiką Graikijos atžvilgiu pasisako britų nepriklausomos partijos atstovas, Europos Parlamento narys, Laisvės ir demokratijos grupės vadovas Nigel Farage. Jis rugsėjo 14 d. Europos Tarybos posėdyje pasakė, jog „mes visi gerai žinome, kad Graikija bankrutuos. Tad išleiskime ją iš šio ekonominio ir politinio kalėjimo, o ne diktuokime, ką jiems galima daryti, o ko – ne„. Jo nuomone, Graikijai galima padėti tik palikus ją ramybėje ir sugrąžinus jai buvusią šalies valiutą – drachmą. N. Farage yra įsitikinęs, kad Vokietijos žmonės nesutiks mokėti už graikus ir kad toks ES elgesys supriešins vokiečius bei kitus Europos „šiauriečius“ su graikais, o vėliau – ir su kitais problemų turinčiais „pietiečiais" – ispanais, portugalais ir italais.
A. SIMANONYTĖ
