Dalis piktinasi, kad dėl infliacijos turi mokėti didesnę vaiko išlaikymo išmoką, nei buvo priteista.
Yra ir tokių tėvų, iš kurių alimentų reikalauja 4 skirtingos moterys, nors pačios nemoka išlaikymo kitiems savo vaikams.
Būna ir tokių, kurie vietoje oficialių alimentų vaikams duoda grynųjų ar vežasi atostogų. Tačiau tokia praktika gali baigtis labai liūdnai.
Apie tai, įsimintiniausias istorijas ir alimentus apskritai – interviu su antstole, Lietuvos antstolių rūmų atstove Kauno apygardoje Virginija Paunoviene.
Nuo alimentų mokėjimo atgraso nuolatinis jų didėjimas
Kiek šiuo metu yra alimentų nemokančių tėvų Lietuvoje?
Šiuo metu vaikams priteistas išlaikymo išmokas – vadinamuosius alimentus – antstoliai išieško iš daugiau kaip 48 tūkst. asmenų.
Kadangi daugelis jų turi po keletą vaikų, galima manyti, kad išlaikymo išmokos priverstine tvarka išieškomos maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos vaikų.
Lyginant 2022 m. pirmojo pusmečio ir 2023 m. pirmojo pusmečio statistikos duomenis, naujų reikalavimų išieškoti išlaikymą padaugėjo rekordiškai – net 38 proc.
Dėl kokių dažniausiai priežasčių tenka išieškoti vieną iš tėvų, kai jis nemoka alimentų?
Gali būti įvairių priežasčių, kodėl vienas iš tėvų nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką ar vaikus, kuri, beje, įtvirtinta ir mūsų Konstitucijoje.
Tarp jų gali būti ir asmeniniai nesutarimai tarp vaiko tėvų, kai skyrium gyvenantis tėtis tvirtina neduosiąs „nė cento“ šiokiai anokiai „poniai“, nors pinigai priteisti vaiko, o ne buvusios sutuoktinės poreikiams.
Kiti galbūt „pamiršta“ savo paliktus vaikus išvykdami į užsienį, sukurdami naujas šeimas, susilaukdami naujų vaikų.
Vis dėlto pastaruoju metu dažniausia priežastis, dėl kurios reikalavimai išieškoti vaikams priteistą išlaikymą pateikiami antstoliams, yra prievolę turinčių asmenų nenoras taikyti išmokų indeksavimą ir mokėti didesnes sumas, nei buvo nurodyta teismo sprendime.
Indeksavimas – tai valstybės sukurtas mechanizmas tam, kad priteistos išlaikymo išmokos ir žalos atlyginimo išmokos dėl infliacijos poveikio nesumažėtų.
Indeksavimas – nelygu priteistų išmokų didinimui. Jis nepadidina priteistų periodinių išmokų faktinės perkamosios galios, o tik padeda išlaikyti ją tokio lygio, koks buvo teismui priteisiant periodines išmokas.
Kitaip tariant, nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat. O netaikant indeksavimo ir esant infliacijai, šis krepšelis mažėja.
Nuo 2023 m. vasario 1 d. taikomas vartotojų kainų indeksas dėl dviženklės infliacijos yra padidintas iki 121,7, todėl ir fiksuotu dydžiu (pinigais) nustatytos išlaikymo išmokos turi būti didinamos 21,7 proc. Kai geranoriškai susitarti dėl indeksavimo nepavyksta, išieškotojams tenka kreiptis pagalbos į antstolius.
Gali nuskaičiuoti iš kai kurių išmokų ar 50 proc. pajamų
Kaip vyksta tas išieškojimas?
Išlaikymui ir išlaikymo skoloms išieškoti taikomos tokios pačios priverstinio poveikio priemonės, kaip ir išieškant kitas skolas.
Tikrinama asmens turtinė padėtis, taikomi apribojimai jo lėšoms sąskaitose, iš šių lėšų periodiškai išskaičiuojamos ir išieškotojams kas mėnesį pervedamos išlaikymo išmokos ar jų dalis, jei nėra galimybių pervesti visą sumą.
Skolų išieškojimas iš lėšų sąskaitose yra bene dažniausiai taikoma išieškojimo priemonė ir tai yra paprasčiausias būdas išieškoti skolą.
Esant poreikiui, kai išieškojimas iš lėšų yra neįmanomas, gali būti realizuojamas asmens vardu registruotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Tiesa, vykdant išlaikymo ir žalos atlyginimo išieškojimą, numatyti didesni išskaitų iš asmens pajamų dydžiai, negu išieškant kitas skolas.
Iš Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išskaitoma 30 proc. gaunamų lėšų, kai kitais atvejais – tik 20 proc.
Iš skolingo asmens darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išieškant išlaikymo išmokas ir bet kokias kitas skolas, išskaičiuojama suma sudaro 50 proc.
Be to, išlaikymo arba žalos išieškojimą galima nukreipti ir į laikinojo nedarbingumo atvejais mokamas socialinio draudimo išmokas bei nedarbo socialines išmokas (kitų kategorijų skolos iš socialinio draudimo išmokų neišieškomos).
O dažniau tenka išieškoti iš tėvų vyrų ar moterų?
Dažniausiai išlaikymo išmokas tenka išieškoti iš vyrų – vaikų tėvų. Bet pastaruoju metu padaugėjo ir reikalavimų išieškoti išlaikymą iš moterų – vaikų motinų.
Priežastis galbūt ta, kad dėl išlaikymo vaikams išmokų aktyviau pradėjo kreiptis globos namai ir šeimynos.
Pavyzdžiui, mano kontoroje išlaikymas šiuo metu išieškomas iš 257 asmenų, tarp kurių yra 45 moterys. Vadinasi, 17,5 proc. išlaikymo nemokančių asmenų – moterys.
Išskirtiniai atvejai ir brangiai kainuojančios klaidos
Galbūt galėtumėte papasakoti, kokių išskirtinių atvejų yra buvę ar tekę girdėti, kalbant apie alimentų skolas?
Turime realų atvejį, kai išlaikymo vaikams iš vieno asmens reikalauja keturios išieškotojos. Vadinasi, žmogus susilaukė vaikų su keturiomis skirtingomis moterimis.
Negana to, dvi iš šių moterų pačios yra išlaikymo skolininkės. T. y., tiems vaikams, kuriuos jos augina, reikalauja išlaikymo, o tiems, kuriuos yra palikusios, išlaikymo nemoka.
Kitu atveju turime išieškoti išlaikymą šešiems tėvo paliktiems vaikams. Gyvenimas margas.
Būna, kad dėl vengimo išlaikyti vaiką moterys kreipiasi į policiją, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir po to teismas asmeniui skiria laisvės apribojimo ar net laisvės atėmimo bausmę.
Dažnu atveju vengimą išlaikyti vaikus būna sunku įrodyti, nes tokie asmenys stengiasi neturėti legalių pajamų, o turtą, jeigu tokio yra, perrašo tretiesiems asmenims. Bet, jei moterys nenuleidžia rankų, joms pavyksta surinkti įrodymus.
Pvz., užfiksuoti, kad vaiko tėvas dirba. Ir kartais vien to pakanka, kad prievolės vengiančio asmens elgesys pasikeistų.
Atvejai, kai už vengimą išlaikyti vaikus nubaudžiama realia laisvės atėmimo bausme, praktikoje – gana reti. Tai suprantama, nes laisvėje esantis tėvas turi kur kas daugiau galimybių dirbti ir prisidėti prie vaikų išlaikymo, negu už grotų atsidūręs tėvas.
Ką dar tėvams svarbu žinoti apie alimentus? Pavyzdžiui, galbūt patartumėte nedaryti kokių nors klaidų?
Prasminga būtų plačiau pakalbėti apie atvejus, kai vieno iš tėvų parama vaikui būna neformali ir kai net nepasirūpinama įrodymais, kad tokia parama teikiama.
Realus pavyzdys iš mano praktikos. Buvo priteistas išlaikymas vaikui iki 18 metų. Vaiko tėtis savarankiškai duodavo pinigų, bet mokėjimai nebuvo labai tvarkingi – tai duodavo, tai neduodavo.
Mamos finansinė padėtis leido išlaikyti vaiką, todėl trūkstamų išmokų ji nereikalaudavo. Bet vėliau jos finansinė padėtis pasikeitė.
Likus keletui mėnesių iki senaties termino pabaigos (artėjant vaiko 23 metų gimtadieniui), ji pateikė vykdomąjį dokumentą dėl visos nesumokėto išlaikymo skolos priverstinio išieškojimo.
Kaip bebūtų apmaudu vaiko tėčiui, tokiu atveju mama – formaliai teisi. Vaiko tėvui įrodyti, kad jis vis dėlto prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, galimybių beveik nėra, jeigu pinigai buvo geranoriškai duodami tiesiog „į rankas“.
Norėčiau patarti visiems skyrium gyvenantiems vaikų tėvams piniginius reikalus tvarkyti apdairiai. Jeigu vaiko išlaikymui duodama grynųjų pinigų, tai reikėtų pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, kad ateityje būtų galima pagrįsti mokėjimus dokumentais.
Dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad pirkiniai vaikui nėra pagrindas nemokėti priteistų išlaikymo išmokų.
Kai kurie išlaikymo prievolę turintys tėvai geranoriškai perveda vaikams didesnes pinigų sumas, negu nurodyta teismo sprendime. Ir į atostogų keliones išsiveža, ir kiekvienam sezonui reikalingus drabužius, batus nuperka. Tai sveikintina.
Tačiau būna atvejų, kad solidžią sumą vaikui paskyręs tėvas ar motina nusprendžia galintis nebemokėti periodinių išlaikymo išmokų atitinkamą mėnesį.
Turime suprasti, kad pareigos mokėti nustatyto dydžio periodines išmokas jokie savanoriški pirkiniai nepakeičia. Išmokos turi būti mokamos tiksliai taip, kaip įrašyta teismo sprendime.
O jeigu išlaikymo mokėtojas mano, kad periodinės išmokos turėtų būti mažesnės, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo reikėtų kreiptis į teismą.