Apie tai, ar šiais metais gyventojų piniginės papilnės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistai Marius Dubnikovas ir Aleksandras Izgorodinas.
Ar 2024-ieji gali būti geresni nei praėję metai, kai kalbame apie ekonomiką?
M. Dubnikovas: Manau, kad turime gerus šansus turėti geresnius metus, negu buvo 2023-ieji. Tą rodo ekonomikos prognozės. Jei praėję metai yra raudonas nulis, tai šiais prognozuojamas ekonomikos pakylėjimas.
Sumažėjusi infliacija leis šiek tiek atsipūsti, taip pat algos didės. Tai reiškia, kad žmogus turėtų pajausti gyvenimo pagerėjimą. <...> Greičiausiai pradėsime matyti ir palūkanų mažinimą, kas irgi palengvintų gyvenimą.
Ar turėsime geresnius metus?
A. Izgorodinas: Galime tikėtis, kad jie bus geresni, bet aš labai tikiuosi, kad ekspertai, verslas ir gyventojai pernelyg nenusiviltų. Nes kalbėdami apie tuos geresnius metus turime juos skirti į du pusmečius.
Visgi manau, kad pirmas šių metų pusmetis bus skausmo pikas, nes palūkanų normos liks pakankamai aukštame lygyje tiek JAV, tiek euro zonoje. Nei jeigu rinka yra teisi, kad palūkanos mažės nuo kovo ar balandžio mėnesio.
Kitas dalykas – nesvarbu, ar centriniai bankai pradės mažinti palūkanas pavasarį, absoliučiai didžioji dalis gyventojų ir įmonių tą mažėjimą pajaus ne pavasarį, bet tik antrą pusmetį.
Palūkanų mažinimas, kaip ir didinimas, veikia ekonomikas su tam tikru pavėlavimu. Pirmas pusmetis Lietuvos ekonomikai ir euro zonos ekonomikai bus labai panašus kaip praėjusių metų pabaiga, tai yra lengva stagnacija ir lengva recesija, antras metų pusmetis bus geresnis, bet palūkanų mažinimas ne iš karto užsuks ekonomiką.
Todėl taip, šie metai bus geresni, bet turėčiau šiokio tokio atsargumo.
Ar šiemet maisto kainos galėtų mažėti ar bent jau stabilizuotis?
A. Izgorodinas: Tiksliau būtų apibūdinti kainų kritimą kaip stabilizavimąsi. Maisto kainos turėtų po truputį grįžti į normalesnį, adekvatesnį lygį, nes tam įtakos turi tiek energetikos kainos, kurios yra žemos, tiek ir tas aspektas, kad maisto mažmeninė prekyba Lietuvoje beveik visus praeitus metus traukėsi.
Tai reiškia, kad žmonės maisto vartojimo prasme įjungė rankinį stabdį ir šiek tiek vengė ne pačių būtiniausių maisto produktų.
Bendrai žiūrint į infliaciją lapkričio mėnesį turime didžiausią mėnesio defliaciją per visą Lietuvos istoriją, gruodžio mėnesį turėjome pakankamai didelę defliaciją, lyginant su dar ankstesnių metų gruodžiu.
Skaičiai labai aiškiai rodo, kad įmonės dėl sumažėjusio vartojimo ir dėl kritusių energetikos kainų pradeda adekvačiau vertinti ir koreguoti savo kainodarą į žemesnę pusę.
Ar galime tikėtis, kad kainos leisis?
M. Dubnikovas: Raktinis žodis yra konkurencija. Praėjusiais metais to pasirinkimo, konkurencijos elemento buvo gerokai mažiau. Įmonių konkurencija ar mažesnė kaina reiškia gerokai mažesnį pelną.
Šiuo atveju pelno eilutė yra dėl to, kad sumažėjo energijos kainos, taigi yra, iš ko mažinti kainą. Tas vyksta ir šiandien lentynose galime pamatyti labai dideles nuolaidas, kurios siekia 30–40 proc. Tiesiog jos yra atvaizduojamos kaip nuolaidos.
Toliau matysime kainų normalizaciją, kai iš geltonos etiketės pereis į baltą. Dar gamintojai turi savo pelno maržas, mato konkurenciją ir yra priversti daryti nuolaidas. Bet ilgainiui kainos turėtų stabilizuotis, kad tai nebebus akcija, o taps normalia kaina.
Visą pokalbį ir prognozes išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.