Portalas „Newsweek“ skelbia, jog Kyjivas pirmadienį pranešė, kad šalies 25-osios oro desantininkų brigados desantininkai sustabdė masinį Rusijos puolimą netoli Tonenkės kaimo, sunaikindami keturis tankus ir dvi pėstininkų kovos mašinas į vakarus nuo Avdijivkos. Atskirame brigados pareiškime paprasčiausiai teigiama, kad ji sunaikino priešo technikos koloną.
Mechanizuotas puolimas
JAV Karo studijų institutas (ISW), atidžiai stebintis karą Ukrainoje, apibūdino Rusijos puolimą Tonenkės apylinkėse kaip „pirmąjį Maskvos mechanizuotą bataliono dydžio puolimą“ nuo tada, kai Kremlius pernai spalį pradėjo puolimą Avdijivkoje. Rusijos tankų batalioną paprastai sudaro iki 30 transporto priemonių.
Vasario viduryje užėmus Avdijivką, didelis karinių transporto priemonių praradimas vienu smūgiu primena ankstyvąsias rusų klaidas ir didelius nuostolius, kuriuos Maskva patyrė pirmajame plataus masto invazijos etape prieš dvejus metus.
„Yra tam tikrų panašumų tarp šio Rusijos puolimo prie Tonenkės ir tų rusų išpuolių karo pradžioje“, – sakė Brydenas Spurlingas, RAND analitinio centro Europos padalinio vyresnysis gynybos ir saugumo tyrimų vadovas.
Nesinaudojo atvira vietove
„Stebina tai, kad kolona ties Tonenke daugiausia naudojosi vienu keliu ir, atrodo, nesinaudojo atvira vietove abiejose pusėse ir neišskaidė savo pajėgų, nors atrodo, kad kai kurios transporto priemonės bandė išsisklaidyti“, – sakė B. Spurlingas.
Jis pridūrė, kad rusų ekipažai galėjo nerimauti dėl purvinos vietovės ar minų, nes bet kuriuo atveju tai buvo dideli tankų ir pėstininkų kovos mašinų nuostoliai.
„Netoli Tonenkės matėme beveik tokias pat klaidas iš jų pusės, kaip ir praėjusiais metais prie Vuhledaro“, – kalbėjo majoras Viktoras Trehubovas, ukrainiečių žurnalistas ir redaktorius, dabar tarnaujantis Ukrainos kariuomenėje.
2023-iųjų pradžioje Vuhledare, nedideliame kaime pietų Ukrainoje, kelias savaites vyko intensyvūs susirėmimai. Tuo metu Ukrainos pareigūnai portalui „The New York Times“ sakė, kad tai buvo kol kas didžiausias tankų mūšis per visą karą.
Klaidos apkartino puolimą
Anksčiau analitikai portalui „Newsweek“ teigė, kad organizacinės ir planavimo klaidos apkartino pirmuosius Rusijos šarvuočių puolimus invazijos pradžioje. Dėl prasto apmokymo ir didelių pradinių nuostolių liko nedaug rusų karių, kurie galėtų apmokyti naujos kartos tankų įgulas.
Nuo to laiko Rusija sudegino savo tankų arsenalą. Vasario mėnesį Didžiojoje Britanijoje įsikūręs Tarptautinis strateginių studijų institutas apskaičiavo, kad per dvejus karo metus Maskva neteko daugiau nei 3 000 tankų – daugiau nei visas prieškarinis aktyvusis arsenalas. Ukrainos vertinimu, Rusijos tankų nuostoliai dar didesni – daugiau nei 7 000.
Karo padėties ekonomika
Vis dėlto Maskva savo didžiulę gynybos pramonę perkėlė į karo padėtį, padėdama papildyti savo arsenalą, nors vis dar nuolat patiria Ukrainos pajėgų smūgius. Vladimiras Putinas teigė, jog Rusijos vidaus tankų gamyba nuo 2022 metų vasario išaugo penkis kartus. Kremlius taip pat ištraukė senus tankus iš saugyklų ir pertvarkė pasenusias transporto priemones, kad jos galėtų gabenti ir sprogdinti sprogmenis aplink taikinį.
„Jie žino, kad turi materialinę persvarą ir gali sau leisti elgtis neapgalvotai“, – sakė V. Trehubovas.
„Atrodo, kad jie nelabai atsižvelgia į personalo nuostolius ir mėto dalinius į Ukrainos linijas, siekdami išsekinti gynėjus ir rasti silpnas vietas“, – pridūrė RAND analitikas B. Spurlingas.
Kariniai analitikai iš esmės sutinka, kad Rusija iš esmės iš naujo įvertino kai kurias savo ankstyvąsias taktikas. Kremlius invaziją pradėjo nepakankamai pasiruošęs ir pernelyg pasitikintis savimi, sakė B. Spurlingas, nes jo šarvuočiai pateko į ukrainiečių pasalas, neturėdami pakankamai pėstininkų paramos, kad juos apsaugotų.
