Teisininkės teigimu, Rusijos žiniasklaidoje faktiškai vienu metu pasipylė akivaizdžiai centralizuoti pranešimai dėl savanorių karui su Ukraina rinkimo. „Problema ta, kad tokia veikla kariniams komisariatams nėra visiškai teisėta, jie to daryti neturi teisės. Būtent todėl panašaus pobūdžio pranešimai žiniasklaidoje yra trinami, o visi žiniasklaidos ir oficialių asmenų pranešimai socialiniuose tinkluose yra trinami, – aiškino M. Litvinovič. – Tačiau faktas lieka faktu: regionuose vyksta savanorių rinkimas. Tai yra kariuomenei, sakykime atsargiai, nuleistas kraujas. Taip, savanoriai nėra lygūs tiems, kas tarnauja pasirašę kontraktą, nes kontraktininkams yra taikomi atitinkami reikalavimai fizinei formai ir amžiui. Jeigu atkreipsime dėmesį į savanorius iš Karelijos, kuriuos neseniai į Ukrainą išlydėjo gubernatorius Parfenčikovas, tai jau fotografijose matyti, kad tai vyresni nei 40 metų vyrai ir ne visai idealios fizinės formos“.
M. Litvinovič pažymi, kad visiškai neaišku, kas mokės pinigus tiems savanoriams, kokiu pagrindu tie savanoriai kirs valstybinę sieną, kas jiems išduos ir kokiu pagrindu ginklus. Mirties atveju neaišku, kas mokės kompensacijas ir koks bus tokių „savanorių karui“ teisinis statusas, nes Rusijos įstatymuose tai nėra numatyta.
Anksčiau Ukrainos prezidento atstovybė Krymo autonominėje respublikoje (2014 m. okupuota Rusijos) skelbė, kad teritorijoje mobilizuojami vyrai dalyvauti kare su Ukraina. Šaukiamojo amžiaus vyrai bando palikti pusiasalį ir „pasislėpti“ kaimyninėse respublikose.
Pranešimų apie vykdoma mobilizaciją arba siūlymus „savanoriškai vykti į Ukrainą“ pasitaiko ir kituose Rusijos regionuose. Oficialusis Kremlius akcentuoja, kad Ukrainoje kariauja tik kontraktininkai, o mobilizacijos skelbti neplanuojama. Tiesa, vėliau Rusijos valdžia pripažino , kad „dėl klaidos“ kariauti į Ukrainą buvo išsiųsti ir šauktiniai. jau po to, kai ukrainiečiai paviešino informaciją apie žuvusius ar į nelaisvę patekusius. Tikslus jų skaičius nebuvo nurodytas.
