Interviu „The New York Times“, Suomijos prezidentas teigė, kad karas Ukrainoje tęsis ilgą laiką, o įvykiai mūšio lauke gali pakrypti netikėta linkme, be to, rizika, kad agresorė Rusija panaudos branduolinius ginklus, vis dar išlieka.
„Mes esame labai keblioje situacijoje. Net ir maži dalykai gali pakeisti situaciją ir, deja, į blogąją pusę. Tai yra plataus masto karo rizika. Rizika panaudoti branduolinius ginklus yra didžiulė“, – teigė jis. Vertindamas galimas rizikas, S. Niinistöe paragino asmenis, kritikuojančius dėl pernelyg atsargios JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo politikos ginklų tiekimo klausimu Ukrainai, suprasti to aiškias priežastis. „Yra skirtumas tarp tų, kurie turi prisiimti atsakomybę, ir tų, kurie neturi. Suomijoje mes taip pat girdime [kalbančių], kad JAV turėtų daryti tą ar aną.
Ir aš noriu tik pabrėžti, kad jei plataus masto karo padėtis bus eskaluojama toliau, tai taps pasauliniu karu. Ir branduolinio ginklo panaudojimo riziko gerokai padidėja“, – kalbėjo šalies vadovas.
Politikas taip pat pridūrė, kad Europa yra suinteresuota užtikrinti, jog Rusija nedrįstų vėl pradėti karinės invazijos po to, kai Ukrainoje įsitvirtins taika.
NATO vadovas: karas Ukrainoje greitai nepasibaigs
Sekmadienį paskelbtame interviu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs.
„Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikėtasi jiems prasidėjus“, – interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė jis.
„Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo praėjusių metų vasarį, kai Maskva į šalį pasiuntė savo karius ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius į Europą sugrąžino karą.
Ukraina birželį pradėjo kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pozicijas, tačiau pažanga yra ribota.
Kyjivas ne kartą kreipėsi į Vakarų sąjungininkus prašydamas naikintuvų ir raketų, galinčių smogti taikiniams giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.
„Visi norime greitos taikos“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau kartu turime pripažinti: jei prezidentas (Volodymyras) Zelenskis ir ukrainiečiai nustos kovoti, jų šalies nebeliks“, – nurodė jis.
„Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija padės ginklus, bus taika“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Paklaustas apie Kyjivo siekį įstoti į NATO, J. Stoltenbergas atsakė, kad nėra abejonių, jog Ukraina vieną dieną prisijungs prie Aljanso.
Anot jo, liepą įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas priartino Ukrainą prie NATO.
„Kai šis karas baigsis, mums reikia saugumo garantijų Ukrainai. Priešingu atveju istorija gali pasikartoti“, – sakė NATO vadovas.
Liepą Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė, kad Ukraina galėtų prisijungti prie Aljanso, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos, o JAV ir Vokietijos pareigūnai aiškiai nurodė, kad Kyjivas turės įgyvendinti reformas, skirtas demokratijai ir teisinei valstybei apsaugoti.
