Mokslininkai nustatė, kad po 200-300 mln. metų žemynai susijungs į didžiulį superkontinentą, pavadintą Amasija, rašoma „Express“.
Kurtino universiteto atliktame tyrime, paskelbtame žurnale „National Science Review“, prognozuojama, kad Ramusis vandenynas išnyks, kai Šiaurės ir Pietų Amerika susidurs su Azija, o tai iš esmės pakeis Žemės geografines sritis ir ekosistemas.
Žemėje jau milijardus metų vyksta superkontinentų ciklas, kai sausumos masės susiduria ir atsiskiria maždaug kas 600 mln. metų.
Mokslininkai, naudodami pažangius kompiuterinius modeliavimus, nustatė, kaip tektoninės plokštės gali pasislinkti per ateinančius kelis šimtus milijonų metų.
Pagrindinis tyrimo autorius daktaras Chuan Huangas paaiškino: „Per Žemės istoriją žemynai ne kartą formavosi į superkontinentus. Kitas superkontinentas greičiausiai atsiras, kai išnyks Ramusis vandenynas“.
Ir pridūrė: „Dėl Žemės atšalimo plonėjančios vandenynų plokštės daro šį scenarijų labiausiai tikėtiną“.
Ramusis vandenynas, seniausias ir didžiausias Žemės vandenynas, kasmet sumažėja keliais centimetrais.
Iš pradžių susiformavęs iš Panthalassa superokeano liekanų prieš 700 mln. metų, jis galiausiai išnyks, įtraukdamas Ameriką, Aziją ir Australiją į vieną milžinišką sausumos žemyną.
Tyrimo bendraautorius profesorius Zheng-Xiang Li pabrėžė, kad Amasija sukels didelius aplinkos ir ekologijos pokyčius.
„Žemė atrodys visiškai kitaip. Jūros lygis kris, didžioji superkontinento vidinė dalis taps sausa ir nederlinga, o temperatūra labai svyruos“, – teigė jis.
Žemynų susijungimas sutrikdys vandenynų sroves, todėl pakis pasaulinis klimatas. Įvairios ekosistemos ir izoliuotos rūšys gali susidurti su išnykimo ar prisitaikymo iššūkiais, nes jų buveinės susijungs arba išnyks.
Manoma, jog Australija vaidins svarbų vaidmenį superkontinento formavimosi procese. Mokslininkai prognozuoja, kad ji pirmiausiai susidurs su Azija, o vėliau taps geografiniu tiltu tarp Azijos ir Amerikos, kai nebeliks Ramiojo vandenyno.
Yra dar viena teorija
Nors Amasija šiuo metu yra labiausiai palaikoma teorija, ji nėra vienintelė. Šiaurės vakarų universiteto geologas Christopheris Scotese pasiūlė alternatyvų superkontinentą – Pangėja Proksima.
Pagal šį scenarijų Antarktida migruotų į šiaurę ir susijungtų su Afrika ir Pietų Amerika.
Pranešama, kad nepriklausomai nuo tikslios formos, žemynų susidūrimų neišvengiamumas kyla iš lėto dėl nuolatinio tektoninių plokščių judėjimo.
Nors iki Amasijos susiformavimo liko milijonai metų, šis tyrimas suteikia įdomų žvilgsnį į tolimą Žemės ateitį. Supratimas apie superkontinentų ciklą padeda mokslininkams tyrinėti ilgalaikę planetos raidą ir jos poveikį ekosistemoms, klimatui ir geologijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
