P. Palažčenka M. Gorbačiovo vertėju dirbo 37 metus. Šalia paskutinio SSRS lyderio jis buvo daugelyje JAV ir SSRS aukščiausiojo lygio susitikimų.
Paskutinį kartą su M. Gorbačiovu jo vertėjas telefonu kalbėjosi dar prieš kelias savaites. P. Palažčenkai jis teigė, kad įvykiai Ukrainoje jį traumavo.
„Ne tik vasario 24 d. prasidėjusi („specialioji karinė“, kaip mėgsta sakyti Rusija – aut. past.) operacija, bet ir visa pastarųjų metų Rusijos ir Ukrainos santykių raida jam buvo tikrai, tikrai didelis smūgis. Tai jį tikrai sugniuždė emociškai ir psichologiškai“, – naujienų agentūrai pasakoja P. Palažčenka.
„Bendraujant su juo mums buvo labai akivaizdu, kad jis buvo sukrėstas ir apstulbintas to, kas vyko (Rusijos kariuomenei įžengus į Ukrainą vasarį – aut. past.) dėl įvairiausių priežasčių. Jis tikėjo ne tik Rusijos ir Ukrainos žmonių artumu, jis tikėjo, kad šios dvi tautos yra susipynusios“, – sako vertėjas.
Dar vasario 24-ąją, prieš daugiau nei pusę metų, Vladimiras Putinas pasiuntė Rusijos kariuomenę į Ukrainą. Savo agresiją Kremlius iki šiol atsisako vadinti tikruoju vardu ir teigia, kad Ukrainoje vykdo „specialiąją operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Vakarai, reaguodami į kraugerišką Rusijos agresiją, paskelbė Maskvai sankcijų.
Dabar P. Palažčenkai yra 73-eri. Anot jo, jis puikiai žino, kokia buvo M. Gorbačiovo savijauta prieš mirtį, mat kalbėjosi ne tik su juo, bet ir su jo dukra Irina.
Anot vertėjo, M. Gorbačiovas turėjo šeimyninių ryšių su Ukraina. Jo mirusios žmonos Raisos tėvas buvo kilęs iš Ukrainos.
Gorbačiovas patyrė prieštaravimų dėl Ukrainos, sako vertėjas
Vadovaudamas SSRS M. Gorbačiovas siekė SSRS sudėtyje išlaikyti respublikų, tarp jų ir Ukrainą. Vis dėlto jo pradėtos reformos paskatino daugelį jų reikalauti nepriklausomybės.
Paskutinėmis SSRS gyvavimo dienomis sovietų pajėgos prieš civilius naudojo mirtiną jėgą. Po M. Gorbačiovo mirties Lietuvos ir Latvijos politikai su siaubu prisiminė tuos įvykius ir pareiškė, kad atsakomybė už pralietą kraują vis dar krenta M. Gorbačiovui.
M. Gorbačiovo vertėjas sako, kad M. Gorbačiovas siekė problemas spręsti politiniu keliu, o esą apie kai kuriuos kruvinus epizodus iš anksto nežinojo arba „labai nenoriai“ davė leidimą naudoti jėgą, kad „būtų išvengta chaoso“.
P. Palažčenkos teigimu, M. Gorbačiovo pozicija dėl Ukrainos buvo sudėtinga ir prieštaringa jo paties sąmonėje. Iš vienos pusės, M. Gorbačiovas vis dar tikėjo SSRS idėja. Kita vertus, vertėjo įsitikinimu, M. Gorbačiovas nebūtų pradėjęs karo, kad atkurtų SSRS.
Nors M. Gorbačiovas manė, kad jo pareiga yra rodyti V. Putinui pagarbą ir palaikymą, anot P. Palažčenkos, M. Gorbačiovas viešai pasisakydavo, kai su juo nesutikdavo. Vis dėlto jis buvo priėmęs sprendimą neteikti žiniasklaidai nuolatinių komentarų apie Ukrainą, o tik vasarį pritarė pareiškimui, kuriame raginta kuo greičiau nutraukti karo veiksmus ir imtis humanitarinių problemų sprendimo.
M. Gorbačiovo santykiai su Ukraina buvo sudėtingi. Kyjivas 2016 m. uždraudė jam lankytis šalyje po to, kai jis britų laikraščiui „Sunday Times“ pasakė, kad būtų pasielgęs taip pat, kaip 2014 m. pasielgė V. Putinas, aneksuodamas Krymą.
Kai kurie ukrainiečiai jį taip pat kaltina dėl sovietų vykdyto Černobylio branduolinės katastrofos 1986 m. slėpimo.
Lietuvos lyderiai: Gorbačiovas buvo nusikaltėlis
Nors kai kurie pasaulio lyderiai M. Gorbačiovui mirus išreiškė užuojautą, žinia apie jo mirtį Lietuvoje sukėlė kitokią reakciją ir užuojautų M. Gorbačiovo šeimai siųsti niekas nesuskubo.
Vos pasirodžius naujienai apie M. Gorbačiovo mirtį, įrašą apie tai savo „Facebook“ paskyroje publikavo Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis M. Gorbačiovą pavadino nusikaltėliu.
„Prisimenu kai 1982–1985 m. vienas po kito buvo nuo deguonies atjungiami generaliniai sekretoriai, Michailas Gorbačiovas Vakaruose sukėlė euforiją. Ne iškart, bet sukėlė. Bet jis buvo nusikalstamos partijos lyderis ir prigimties nepakeisi.
Jis buvo nusikaltėlis, įsakęs žiauriai malšinti taikius protestus Vilniuje, Tbilisyje, Alma Atoje, Baku ir kituose miestuose. Atgailos nebuvo. Tai toks prisiminimas, nors apie mirusius kalbama gerai arba nieko. Na, ne šį kartą“, – rašo A. Anušauskas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda BNS pareiškė, kad M. Gorbačiovas atliko „kalėjimo prižiūrėtojo“ vaidmenį, o iš šio kalėjimo buvusios bloko šalys išsivadavo be jo pagalbos.
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, M. Gorbačiovas viena ranka Lietuvai pravėrė laisvės langą, tačiau kita – siuntė „Omono“ žudikus.
„Gorbačiovas mums, Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms, ar nesuvokdamas, ar dėl kitų priežasčių, pravėrė laisvės langą. Mes tuo drąsiai ir sumaniai sugebėjome pasinaudoti, tuo nustebindami ir patį Gorbačiovą. – BNS trečiadienį teigė parlamento vadovė. – Tuo pat metu jis kita ranka mums, įkvėpusiems laisvės oro, siuntė „Omono“ žudikus.“
Po 1991 metų sausio 13-ąją įvykdytos agresijos prieš taikius Lietuvos gyventojus, prasidėjo specialios paskirties milicijos dalinių – omonininkų – ir Sovietų Sąjungos kariuomenės išpuoliai prieš Lietuvos pasienio kontrolės postus ir muitines Latvijos ir Baltarusijos pasienyje.
Tais pačiais metais liepos 31-ąją Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, omonininkai užpuolė ir nušovė septynis muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus.
Vakarų lyderiams trečiadienį reiškiant užuojautą dėl paskutiniojo Sovietų Sąjungos vadovo mirties, V. Čmilytė-Nielsen teigė negalinti jo vadinti „išskirtiniu lyderiu“.
„Galbūt Vakarų lyderiams jis atrodo kažkuo daugiau nei tik komunistų partijos funkcionierius. Bet mums, lietuviams, jis liks davusiu įsakymą žudyti nekaltus žmones ir užgniaužti tik užgimusią Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė politikė.
M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Keturių žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji šiemet kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu.
Jie siekia įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
