Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru.
„Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.
Politiko galva, Baltijos šalys, „priešingai nei jų įžvalgūs pirmtakai“, nenori taikos su Rusija. Rusia savo ruožtu, A. Klimovo įsitikinimu, būtų pajėgi susidoroti su Baltijos šalių demilitarizacija, mat neva tam „yra pakankamai jėgų ir priemonių“.
Jis Baltijos šalis taip pat pavadino „politiniais nykštukais“ ir pareiškė, kad jos esą gali išprovokuoti dar vieną didelį karą Europoje.
„Agresyvūs kaimynai turėtų žinoti, kad tada mums gali tekti ne tik plėsti CBO (specialiosios operacijos – aut. past.) teritoriją, bet ir įsitraukti į tikrą karą su pavojingu ir daugialypiu išorės agresoriumi“, – cituojamas politikas.
„Specialiąja operacija“ Rusija vadina savo kraugerišką karą Ukrainoje, kurio tikslas, be kita ko, yra „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą. Įsiveržusi į Ukrainą Rusija griauna ne tik karinę, bet ir civilinę šalies infrastruktūrą, dėl kruvinos rusų kariuomenės agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių. Dėl Rusijos agresijos Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Maskva ir įveda jai sankcijas.
Primename, kad Lenkija ir trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa Europos Sąjunga.
Į dviejų dienų neformalias derybas Prahoje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai tariasi dėl vizų rusų turistams ribojimo reaguojant į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Čekija šį pusmetį rotacine tvarka pirmininkauja ES.
Naujienų agentūros AFP gautame bendrame pareiškime su Rusija besiribojančios Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva nurodė, kad ES pirmininkaujančios šalies siūlymas sustabdyti 2007 metų susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo tarp ES ir Rusijos galiojimą yra „būtinas pirmas žingsnis“.
Šiam žingsniui pritaria daugelis Bendrijos narių, įskaitant Vokietiją. Sustabdžius susitarimo galiojimą, Rusijos piliečiai už ES vizas turėtų mokėti brangiau, taip pat būtų panaikintas vizų išdavimo terminas.
„Tačiau turime drastiškai apriboti išduodamų vizų, pirmiausia turistinių, skaičių, kad sumažintume Rusijos piliečių srautą į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę“, – rašoma bendrame keturių šalių pareiškime.
Anot jų, žengiant šį žingsnį turėtų būti numatytos išimtys „disidentams ir kitiems humanitariniams atvejams“.
„Kol tokios priemonės neįvestos ES lygmeniu, mes... svarstysime galimybę nacionaliniu lygmeniu įvesti laikinas vizų draudimo priemones arba apriboti sienos kirtimą Rusijos piliečiams, turintiems ES vizas“, – sakoma pareiškime anglų kalba.
Trečiadienį Prahoje kalbėdamas su žurnalistais Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) paragino „uždrausti Rusijos Federacijos piliečiams įvažiuoti į Europos Sąjungą“, tačiau užsiminė, kad ES gali būti per lėta tai padaryti.
„Laikas yra itin svarbus, o už iššvaistytą laiką mokama ukrainiečių krauju“, – sakė jis.
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) trečiadienį per vizitą Kopenhagoje sakė, kad rusams neturėtų būti išduodamos jokios vizos, „išskyrus humanitarines“.
