Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas viešai pareiškė, kad šalis patyrė „neteko daug karių ir mums tai didžiulė tragedija“.
Rusija pasižymi tuo, kad apie šalies karių mirtis Ukrainoje kalba itin nenoriai. Rusijai užpuolus Ukrainą vasario 24 d., tik kovo 2-ąją – pirmą kartą – Gynybos ministerija pranešė apie žuvusius Rusijos karius. Tuo metu Gynybos ministerijos teigimu, žuvo 498 kariai.
Amerikiečių laikraštis „The New York Times“, remdamasis „konservatyviais Amerikos žvalgybos skaičiavimais“, kovo viduryje skelbė, kad Ukrainoje žuvo daugiau kaip 7 tūkstančiai Rusijos karių. Tačiau publikacijoje nurodoma, kad duomenys pareikiami remiantis žiniasklaidos analize, palydovinėmis nuotraukomis, Rusijos karių ir Rusijos technikos, patekusios į apšaudymą, nuotraukomis, todėl informacija gali būti netiksli.
Rusijoje kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau mirusiųjų vardų ir nuotraukų iš laidotuvių. Dažniausiai vardus vardija Rusijos miestų merai, vietos žiniasklaida ar švietimo įstaigos, kuriose anksčiau mokėsi mirusieji. Kai kuriais atvejais apie žuvusiuosius papasakojo jų artimi giminaičiai.
BBC, remdamasi tik pranešimais, kuriuose yra konkrečios informacijos apie žuvusįjį, įskaitant vardą, pavardę ir karo laipsnį, sudarė Rusijos kariškių žuvusiųjų sąrašą. Šiame sąraše yra 557 žmonės.
Į žiniasklaidos pranešimus, kuriuose nurodomi šaltiniai apie dešimtis, o kartais ir šimtus žuvusiųjų, nebuvo atsižvelgta, jei juose nebuvo nurodyti vardai ir pavardės. Taip pat neatsižvelgta į pranešimus apie žmonių, kurie nėra eiliniai Rusijos kariškiai (tai yra tų, kurie tarnauja „DNR“ ir „LNR“ daliniuose, taip pat vadinamųjų Rusijos kariuomenės darbuotojų) žūtis.
Nors, pavyzdžiui, Laisvės radijas (Rusijoje pripažintas užsienio agentu), remdamasis šaltiniais, pranešė, kad Ukrainoje žuvo mažiausiai 130 karių, dirbančių pagal sutartį, iš Dagestano. Atviruose šaltiniuose BBC rado informacijos apie 51 žuvusįjį.
Rusijos senatorė iš Tuvos Liudmila Narusova sakė, kad Ukrainoje žuvo mažiausiai 96 šauktiniai. „Dėl to, iš šimto žmonių, tarnavusių kariniame vienete, liko gyvi keturi“, – sakė Narusova, svarstant Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias už melagienų apie ginkluotąsias pajėgas skleidimą kalėti iki 15 metų.
Ji paprašė Gynybos departamento patvirtinti šią informaciją, tačiau atsakymo nesulaukė. Rusijos valdžia ilgą laiką tvirtino, kad Ukrainoje nėra rusų šauktinių, tačiau po kelių dienų vis dėlto pripažino, kad „keli šauktiniai“ vis dar yra Ukrainoje esančiose Rusijos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje.
Pirmąjį Ukrainoje žuvusio rusų kario vardą Dagestano lyderis įvardijo vasario 26 dieną. Kovo viduryje pasirodė dešimtys oficialių pranešimų apie karininkų laidotuves Rusijos miestuose ir kaimuose. BBC išsiuntė prašymą Gynybos ministerijai, prašydama nurodyti žuvusiųjų skaičių, atsakymo laukiama.
Specialiosios pajėgos ir karininkai su ordinais
Tarp patvirtintų žuvusiųjų Rusijoje yra vienas generolas majoras – 41-osios armijos vado pavaduotojas, 47 metų Andrejus Suchovetskis. Rusijos gynybos ministerija aiškina, kad Suchovetskis iš būrio vado tapo gvardijos oro puolimo padalinio štabo viršininku.
Suchovetskis dalyvavo Rusijos karinėje operacijoje Sirijoje, buvo apdovanotas dviem Drąsos ordinais, ordinu „Už karinius nuopelnus“ ir medaliais. Ukrainos valdžios atstovai nurodo, kad žuvo keturi Rusijos generolai, tačiau oficialiai patvirtinta tik Suchovetskio mirtis.
Patvirtintų Rusijos kariuomenės nuostolių sąraše yra ir pulkininkai: Viktoras Isaikinas iš Mordovijos, Sergejus Porochnia iš Baškirijos, Dmitrijus Safronovas iš Tatarstano, Igoris Nikolajevas iš Riazanės apskrities, Ruslanas Rudnevas iš Samaros apskrities, Aleksandras Zacharovas iš Nižnij Novgorodo apskrities ir Sergejus Sukharevas iš Kostromos apskrities.
Be to, Sevastopolio valdžios atstovai patvirtino, kad mirė 1-ojo laipsnio kapitonas (atitinka sausumos pajėgų pulkininko laipsnį), Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas Andrejus Palijus.
„1993 metais jis atsisakė duoti kario priesaiką Ukrainai, išvykdamas į Šiaurės laivyną, jis liko ištikimas Rusijai“, – apie jį rašė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. Taip pat tarp žuvusiųjų yra mažiausiai devyni pulkininkai leitenantai, mažiausiai 20 majorų ir mažiausiai 70 jaunesniųjų karininkų.
Oficialiai pripažintų nuostolių sąrašuose – dešimtys desantininkų (nuo eilinių iki Oro pajėgų Kostromos pulko vado) ir mažiausiai 7 Generalinio štabo vyriausiojo direktorato specialiųjų pajėgų atstovai.
Žuvo ir pareigūnai iš Rusijos, kurie nėra kariškiai
Tarp žuvusiųjų yra keli specialiosios paskirties policijos pareigūnai iš įvairių Rusijos regionų, taip pat elitinių Rusijos gvardijos specialiųjų pajėgų kariai. Įskaitant seržantą Jevgenijų Dudiną, kuris, pasak jo motinos, žuvo per šturmą Gostomelio oro uoste netoli Kijevo.
Pasak motinos, jos sūnus tarnavo Dzeržinskio operatyvinio skyriaus devizijoje. Jis mirė antrąją karo veiksmų dieną kartu su tarnybiniu šunimi (nors mirties liudijime nurodyta vasario 27 diena).
Specialiųjų pajėgų veteranų organizacija „Kaštoninių berečių brolija“ pranešė apie vieną žuvusį „Vityaz“ būrio kovotoją – seržantą Michailą Belyakovą iš Penzos. „Vityaz“ yra laikomas vienu stipriausių Rusijos padalinių.
„Šeštąją karo dieną Rusijos gynybos ministerija pranešė apie beveik 500 karių mirtis, bet mes nežinome, kokia buvo tolesnė nuostolių eiga, – sakė buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas Richardas Shirreffas – Manau, kad Putinas padarė dvi klasikines klaidas. Pirma, jis neįvertino savo priešo. Antra, jis pervertino savo armijos ir oro pajėgų galimybes ir kokybę.“
Per pirmąjį 2003 m. invazijos į Iraką mėnesį JAV kariuomenė neteko 139 žmonių. Rusijos kariuomenės nuostoliai per penkias karo su Gruzija dienas 2008 metais siekė 71 žmonių. Tačiau generolas Shirreffas pažymi, kad sunku palyginti šalių nuostolius įvairiuose kariniuose konfliktuose, kadangi jie retai vyksta panašiomis sąlygomis.
„Jei Rusija nori, kad ši kampanija pasisektų, jai reikia atvesti į miestus savo pėstininkų dalinius ir juos suvaldyti, o tai reikš reikšmingą nuostolių padidėjimą", – sakė jis.
Generolas priduria, kad paprastai sėkmingam puolimui mieste, puolančioje pusėje turi būti šešis kartus daugiau kovotojų nei besiginančioje.
Kas tas „armijos elitas“
Rusija neteko mažiausiai aštuonių karinių oro pajėgų pilotų (įskaitant skraidymo grupių navigatorius ir orlaivių bei sraigtasparnių skrydžio mechanikus) – tai yra bet kurios armijos elitas. Kiekvieno piloto mokymas trunka metus ir kainuoja milijonus dolerių.
„Pirmos klasės priekinės linijos aviacijos pilotas yra mokomas vidutiniškai nuo septynerių iki aštuonerių metų, o jo mokymas kainuoja apie 3,4 mln. dolerių. Snaiperio piloto mokymas trunka 10–12 metų ir kainuoja 7,82 mln. dolerių“, – 2019 metais sakė Rusijos oro pajėgų vadas Aleksandras Zelinas.
Mirusio karininko Jevgenijaus Dudino motina Gulnara Valieva BBC sakė, kad jos sūnus sausio pabaigoje jai pasakė, kad yra išsiųstas „trims mėnesiams į komandiruotę“ – tariamai pratyboms.
„Galvojau: kokios pratybos? Ir pamažu pradėjau suprasti, kas vyksta. Aš jo klausiu: „Ženia, tai tu važiuoji į Ukrainą?“ Atsako: „Kokia Ukraina, mama? Važiuoju į Smolenską pratyboms“, – kalbėjo ji.
Valieva tiki dviem dalykais: kad Rusija pradėjo „specialiąją operaciją“, kadangi Ukraina norėjo užpulti Rusiją. Be to, ji mano, kad Rusija apšaudo tik karinius objektus.
Ir štai, kas moterį pykdo: „Aš jau visų nekenčiu. Sako, kad ten yra civilių, mūsų vaikinai negali į juos šaudyti. Bet jie šaudė į Ženią Kijeve. Kodėl jie gali šaudyti, o mūsų vaikinai negali? Todėl dabar manau, kad reikia šaudyti į civilius, kad bent jau mūsų vaikinai išliktų gyvi.“
Dabar jau skaičiuojama, kad Ukrainoje žuvo tūkstančiai, be žinios dingusiųjų yra daugiau nei 15 tūkst., iš kurių daugiau kaip 170 yra vaikai.
