Svarbiausi įvykiai:
00:06 | 10 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą
Šį vasarį sukanka 10 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir dveji metai nuo plataus masto invazijos į šalį. Pastarasis dešimtmetis ryškiai iliustravo, kaip beprasmiška nuraminti pasenusią imperiją, leidžiant jai sukaupti jėgas.
10 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą leidinyje „The Moscow Times“ apžvelgė Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbė Evelina Davlikanova.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: „Pasenusią imperiją nuraminti beprasmiška? Ko išmokė 10 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą“
23:44 | Indija pranešė, kad iš Rusijos kariuomenės „negali ištrūkti“ 20 jos piliečių
Indija ketvirtadienį pranešė dedanti pastangas, kad būtų paleisti maždaug 20 iš Rusijos armijos „ištrūkti negalinčių“ jos piliečių. Teigiama, kad keletas iš jų yra išsiųsti kariauti Ukrainoje.
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo dešimtys tūkstančių rusų karių ir Maskva po visą pasaulį dairosi naujų kovotojų.
Keletas rekrutų iš Indijos šį mėnesį naujienų agentūrai AFP pasakojo į rusų karių gretas įstojo susivilioję didelės algos ir rusiško paso pažadais, o vėliau buvo išsiųsti į fronto liniją.
„Mūsų supratimu, ištrūkti negali apie 20 žmonių“, – žurnalistams Naujajame Delyje sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Randhiras Jaiswalis.
„Dedame visas pastangas, kad jie būtų išleisti pirma laiko. Mes reguliariai bendraujame su rusų valdžios atstovais tiek čia, Delyje, tiek Maskvoje.“
Praėjusią savaitę ministerija patvirtino, kad „pagalbiniais darbininkais“ į Rusijos armiją užsirašė nenustatytas skaičius Indijos piliečių.
23:22 | A. Navalno komanda ragina žmones dalyvauti Kremliaus kritiko laidotuvėse
Kalėjime mirusio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno komanda paragino žmones penktadienį atvykti į opozicionieriaus gedulo ceremoniją ir laidotuves Maskvoje – nepaisant tikėtinų gausių policijos pajėgų.
Gedulo ceremonija cerkvėje numatyta 14.00 val. vietos laiku (12.00 val. Vidurio Europos laiku). Tada po dviejų valandų A. Navalnas turėtų būti laidojamas Borisovo kapinėse, pranešė jo atstovė Kira Jarmyš. Anot jos, turėtų atvykti visi, kuriems A. Navalno politinis darbas kažką reiškė. Nuo Marjino Dievo Motinos ikonos cerkvės „Numalšink mano liūdesį“ iki kapinių pėsčiomis yra 28 minutės kelio.
A. Navalno komanda ketina tiesiogiai internete skelbti apie gedulo ceremoniją pietrytiniame Marjino rajone bei laidotuves ir patarė žmonėms atvykti anksčiau. Tikimasi gausių saugumo pajėgų – ir baiminamasi, kad uniformuoti pareigūnai gali užtverti kelią A. Navalno šalininkams. Ir A. Navalno našlė Julija Navalnaja išplatino raginimą atvykti atsisveikinti su opozicionierumi.
A. Navalno motina Liudmila Navalnaja sūnaus kūną atgavo tik praėjusį šeštadienį. Ji nesutiko su institucijų reikalavimu palaidoti jį slapta.
Praėjusiomis dienomis A. Navalno komanda ieškojo vietos gedulo ceremonijai ir skundėsi, kad Rusijos institucijos tam trukdo. Pagal rusų stačiatikių papročius mirusysis paprastai laidojamas praėjus trims dienoms po mirties, o kūnas prieš tai šarvojamas atvirame karste, kad gedintieji galėtų atsisveikinti.
Tačiau salė tokiam atsisveikinimui su A. Navalnu nebuvo skirta, rašė Ivanas Ždanovas, A. Navalno įsteigto kovos su korupcija fondo direktorius.
22:48 | Ukrainos kariuomenė: rusai neužėmė Berdyčių kaimo Donecko regione, bet ėmė naudoti cheminį ginklą
Pranešimai apie tariamą Rusijos okupantų įvykdytą Berdyčių kaimo Donecko regione užėmimą yra melagingi. Kartu šiame rajone vyksta įnirtingi mūšiai, kuriuose priešas pakeitė taktiką ir dabar prieš Ukrainos gynėjus naudoja cheminį ginklą.
Taip teigė Tavrijos karių grupuotės atstovas spaudai Dmytro Lychovijus, kalbėjęs nacionalinio telemaratono eteryje.
„Norėčiau pabrėžti, kad informacija apie maskvėnų įvykdytą (Berdyčių – red.) okupaciją yra melaginga. Ji skleidžiama Rusijos ir užsienio žiniasklaidos platformose, pristatant kaip ukrainietišką. Raginu pasitikėti tik oficialiais informacijos šaltiniais“, – pabrėžė D. Lychovijus.
Jis pažymėjo, kad Donecko regione vyksta įnirtingi mūšiai, o priešas keičia taktiką.
„Anksčiau mes skelbėme, kad rusai puola nedidelėmis šturmo grupėmis, būriais, tačiau po Avdijivkos, kur patyrė didelių nuostolių, priešas persigrupavo, pritraukė pastiprinimą, nes kažkur iš Rusijos gilumos atvyko daliniai, reguliarioji kariuomenė. Ten, Avdijivkos kryptimi, vienu metu veikia penkios motorizuotosios šaulių brigados, taigi rusai didina savo šturmo pajėgas. Pavyzdžiui, šį rytą vyko Berdyčių kaimo puolimas, kuriame dalyvavo du tankai, trys pėstininkų kovos mašinos, vežančios desantinį dalinį, be to, dar buvo iki 100 pėsčiomis judančių okupantų“, – sakė atstovas, pridurdamas, kad gynybos pajėgos atremia besitęsiančias priešo atakas.
D. Lychovijus pridūrė, kad, deja, šiuo metu priešas turi artilerijos, bepiločių orlaivių ir personalo pranašumą. Be to, dabar rusai mūšio lauke naudoja chemines medžiagas.
„Priešas gana aktyviai pažeidinėja konvenciją dėl cheminio ginklo uždraudimo, nes, be artilerijos apšaudymo ir dronų smūgių, naudoja nuodingąsias medžiagas, granatas, pripildytas chloropikrino, kuris turi dusinantį ir ašaras sukeliantį poveikį. Jos numetamos iš dronų“, – sakė jis.
22:32 | A. Baerbock teigia matanti paralelių tarp situacijos Moldovoje ir karo Ukrainoje pradžios
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia matanti paralelių tarp įvykių Moldovos Respublikoje ir Ukrainos karo pradžios.
Jau prieš daug metų patyrėme, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos rytuose pasinaudojo mažumomis kaip instrumentu, kad vėliau pasirengtų karui, sakė ji lankydamasi buvusios koncentracijos stovyklos vietoje Ravensbriuke Brandenburgo žemėje.
Prorusiški Moldovos Uždniestrės regiono separatistai trečiadienį priėmė specialiojo kongreso rezoliuciją, kurioje prašoma Maskvos „apsaugos“. Kaip teigiama rezoliucijoje, oficialūs asmenys prašys Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybinės Dūmos „įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti Uždniestrę nuo vis didėjančio Moldovos spaudimo“. Ko tiksliai jie iš Rusijos tikisi, kol kas neaišku.
„Fiktyvūs referendumai, fiktyvūs procesai padėčiai kitoje šalyje destabilizuoti, yra tarptautinės teisės pažeidimas“, – pažymėjo A. Baerbock. Jos ministerija esą jau kurį laiką mato, kad Moldovos Respublikoje vyksta destabilizacija iš išorės. A. Baerbock patvirtino, kad rems šalies teisę į teritorinį vientisumą.
2014 m. Maskva Ukrainos Krymo pusiasalyje surengė referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Nei šios referendumo, nei Krymo aneksijos iki šiol užsienis nepripažįsta.
22:16 | Rusijoje artėjant rinkimams, V. Putinas žada iki 2030 m. įgyvendinti socialinių reformų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas likus dviem savaitėms iki prezidento rinkimų plačiai pažėrė socialinių pažadų.
71-erių V. Putinas, Rusiją valdantis jau daugiau nei 24 metus, rimtų varžovų kovo 15–17 d. vyksiančiuose rinkimuose neturės – tarptautinių stebėtojų teigimu, jis ir vėl užgniaužė bet kokią opoziciją.
Tačiau V. Putinas vis tiek jautė prievolę savo metinėje kalboje papasakoti apie būsimas socialines reformas.
Jo teigimu, sveikatos priežiūros sistemai modernizuoti bus skirta trilijonas rublių (10,8 mlrd. JAV dolerių), be to, jis pripažino, kad Rusijoje, ypač didelėse šeimose, žemiau skurdo ribos gyvena 13,5 mln. žmonių.
Maždaug 30 proc. didelių šeimų finansinė padėtis yra sunki ir šis skaičius iki 2030 m. bus sumažintas iki 12 proc., pasakojo jis.
Jis pridūrė, kad pagerinus sveikatos priežiūros sistemą ir per ateinančius kelerius metus investavus į 350 000 naujų sporto objektų, iki 2030 m. gyvenimo trukmė Rusijoje turėtų padidėti nuo 73 m. iki 78 m. Europoje gyvenimo trukmės vidurkis jau dabar yra 80 m.
V. Putinas taip pat paskelbė, kad darbo užmokesčio minimumas iki 2030 m. padidės nuo 19 000 rublių iki 35 000 rublių per mėnesį.
Griežtos NATO šalių sankcijos, įvestos dėl jau trečius metus Ukrainoje besitęsiančio V. Putino pradėto karo, sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai, tačiau, ekspertų nuostabai, ji pasirodė esanti itin atspari.
21:50 | Maskvos įmonės prigrasintos nesuteikti A. Navalno laidotuvėms net katafalko
Maskvos ritualinių paslaugų agentai informavo Aleksejaus Navalno šeimą, kad nė viena įmonė nesutinka suteikti katafalko mirusio opozicijos politikos kūnui pervežti. Pasak portalo „Mediazona“, apie tai pranešė A. Navalno bendražygė Kira Jarmyš.
„Pirmiausia mums neleido išsinuomoti šarvojimo salės atsisveikinimui su Aleksejumi. Dabar, kai turėtų įvykti tik paprastos atgiedojimo apeigos cerkvėje, ritualinių paslaugų agentai mums praneša, kad joks katafalkas nesutinka vežti į ten kūno. Visoms brigadoms skambina nepažįstami asmenys ir grasina, kad jie niekur nevežtų Aleksejaus kūno“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Jarmyš.
A. Navalnas bus palaidotas penktadienį Borisovo kapinėse Maskvoje. Atgiedojimo apeigos vyks Marjino Dievo Motinos ikonos cerkvėje „Numalšink mano liūdesį“ 14 val.
Jau ketvirtadienio rytą policija pradėjo sustiprintą patruliavimą vietovėje šalia kapinių, kur vyks laidotuvių procesija. Prie įėjimo į kapines buvo įrengtos metalinės užtvaros. Tokios pat užtvaros buvo atvežtos ir prie cerkvės, kurioje vyks apeigos. Be to, cerkvėje iškabinti plakatai, draudžiantys daryti garso ir vaizdo įrašus, o virš altoriaus įrengta vaizdo stebėjimo kamera.
Apie opozicijos aktyvisto mirtį tapo žinoma vasario 16 dieną. Mirusio politiko kūnas jo motinai buvo perduotas tik vasario 24-ąją. Jai parodytoje medicininėje išvadoje nurodyta, kad mirties priežastys yra „natūralios“. Prieš tai tyrėjai šantažavo politiko motiną ir reikalavo, kad ji surengtų sūnaus laidotuves „tyliai“, „šeimyniniu režimu“.
21:26 | Zelenskis tęsia rokiruotę ginkluotųjų pajėgų vadovybėje: pakeitė dar vieną vadą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujuoju paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistikos padalinio vadą. Juo tapo Volodymyras Karpenka.
Kartu dekretu V. Zelenskis atleido ankstesnį padalinio vadą Olehą Huljaką.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vasario pradžioje V. Zelenskis atleido Valerijų Zalužną iš kariuomenės vado pareigų ir vietoje jo paskyrė Oleksandrą Syrskį.
20:41 | Visi rusų kariai, invazijos pradžioje pastebėti miške netoli Černobylio, jau nebegyvi
Manoma, kad rusų kariai, pastebėti kasant apkasus itin radioaktyviame miške netoli Černobylio AE avarijos vietos, dabar jau mirė, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Varašo miestelio netoli Rivnės AE meras Oleksandras Menzulas.
„Mes, ukrainiečiai, privalome visiems priminti, kad esame branduolinė valstybė. Taip, branduolinių ginklų neturime, tačiau turime branduolinių medžiagų. Ukraina yra pasirašiusi TATENA memorandumą dėl branduolinių medžiagų judėjimo kontrolės, kadangi jos gali virsti branduoliniais ginklais“, – kalbėjo meras.
Jis prisiminė Zaporižios AE pavyzdį, kai Ukraina prarado tokių medžiagų judėjimo kontrolę. Meras taip pat užsiminė, kaip „orkai be nuovokos“ kasė apkasus draudžiamoje Černobylio zonoje pačiame radioaktyviame Raudonajame miške.
„Žinau tą vietą, joje būti galima ne ilgiau nei penkias minutes. Beje, savo kanalais gavome informacijos, kad nė vienas iš tų rusų karių galiausiai neišgyveno“, – pridūrė O. Menzulas.
Meras turi fiziko inžinieriaus mokslinį laipsnį, yra dirbęs branduolinio saugumo departamente ir ėjęs Rivnės AE Patikimumo, išteklių ir operacijų tarnybos vadovo pareigas.
Pirmiau praneša, kad Raudonajame miške draudžiamojoje Černobylio zonoje dislokuoti rusų kariai gavo milžiniškas radiacijos dozes.
20:18 | „Bloomberg“: Ukrainoje ryškėja nerimo ženklai
Ukrainos pareigūnai nerimauja, kad Rusijos pažanga iki vasaros gali įgauti didelį pagreitį, jei Ukrainos sąjungininkai nepadidins amunicijos tiekimo, skelbia „Bloomberg“, remdamiesi savo šatiniu.
Vidiniai Kyjivo situacijos mūšio lauke vertinimai darosi vis niūresni, nes Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos atakas ir riboja sviedinių, kuriuos gali iššauti, skaičių.
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis ketvirtadienį sakė, kad fronto vadų klaidos pagilino Ukrainos gynybos problemas aplink Avdijivką, kurią šį mėnesį užėmė Rusijos pajėgos. Dėl to O. Syrskis sakė atsiuntęs daugiau karių ir amunicijos, kad sustiprintų Ukrainos pozicijas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: „Bloomberg“: Ukrainoje ryškėja nerimo ženklai – baiminasi, kad Rusija pasinaudos dvejonėmis Vakaruose“
19:28 | Po saugumo tarnybos perspėjimų Švedija nutraukė paramą Rusijos stačiatikių bendruomenei
Švedijos agentūra, skirianti dotacijas religinėms institucijoms, ketvirtadienį pranešė nutraukianti paramą Rusijos stačiatikių cerkvei, nes Švedijos žvalgybos tarnyba perspėjo, kad bažnyčia naudojama žvalgybinei veiklai.
Švedijos tikinčiųjų bendruomenių rėmimo agentūra pranešime nurodė, kad mažina finansinę paramą bendruomenei, dar žinomai kaip Maskvos patriarchatas, taip pat ir dėl to, kad ji neatitinka „demokratijos kriterijų“.
Agentūros teigimu, Švedijos saugumo tarnyba (Sapo) mano, jog Rusijos valstybė religinę bendruomenę naudoja „kaip platformą žvalgybinei informacijai rinkti ir kitai veiklai, kuri kelia grėsmę saugumui“.
„Iš Švedijos saugumo tarnybos pastabų matyti, kad religinės bendruomenės atstovai palaiko ryšius su žmonėmis, dirbančiais Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybose“, – sakoma agentūros pranešime.
Jame priduriama, kad bažnyčia gavo didelį finansavimą iš Rusijos valstybės ir kad jos atstovai veikė tokiu būdu, kuris, panašu, skatino „remti Rusijos invaziją į Ukrainą“.
Agentūra taip pat pažymėjo, kad Rusijos cerkvė neigė jai mestus kaltinimus.
19:00 | Lenkijos premjeras svarsto galimybę įvesti embargą Rusijos produkcijai
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį Varšuvoje priėmė savo kolegę iš Latvijos Eviką Siliną aptarti bendro saugumo Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Jis sakė, jog Latvija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nustačiusia embargą Rusijos žemės ūkio produktams, kad apsaugotų nacionalinę rinką nuo destabilizavimo dėl pigaus importo iš didžiosios kaimynės.
„Mes nuodugniai išnagrinėsime šį sprendimą. Neatmetu galimybės, kad Lenkija imsis tokios pat iniciatyvos“, – pareiškė D. Tuskas.
Nepaisant karo Ukrainoje ir Europos sankcijų Rusijai, rusiškiems maisto produktams netaikomi jokie apribojimai.
18:41 | Britų kariuomenės vadas įvardijo priežastį, kodėl Putinas nepuola NATO šalių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisant visų karingų pareiškimų ir jo aplinkos grasinimų NATO šalims, iš tiesų visiškai nenori konflikto su aljansu.
Jis puikiai supranta, kad tokiu atveju Rusijos lauktų staigus pralaimėjimas, įsitikinęs Jungtinės Karalystės Generalinio štabo vadas, admirolas Tony Radakinas.
18:20 | JAV kariuomenė imasi pertvarkos
JAV kariuomenė emėsi savo pajėgų pertvarkos, skelbia „Associated Press“. Pranešama, kad kariuomenė sumažina savo pajėgas beveik 5 procentais ir pertvarko jas taip, kad galėtų efektyviau kovoti didelio masto kare.
Permainų imtasi JAV kariuomenei kovojant su įdarbinimo trūkumu, dėl kurio nepavyko pritraukti pakankamai karių, kad būtų užpildytos visos darbo vietos.
17:39 | E. Macronas: komentaras dėl karių siuntimo į Ukrainą buvo apgalvotas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pabrėžė, kad visi jo komentarai dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo kruopščiai apgalvoti.
Tai jis sakė po to, kai sukėlė sąmyšį savo pareiškimu, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.
E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad turi būti padaryta viskas, kas būtina, siekiant užtikrinti Rusijos pralaimėjimą kare prieš Ukrainą, ir tuo sukėlė nerimą kelioms Europos sąjungininkėms, įskaitant Vokietiją.
„Tai pakankamai rimti klausimai; kiekvienas mano žodis šiuo klausimu yra pasvertas, apgalvotas ir įvertintas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė E. Macronas.
Išsamiau pakomentuoti E. Macronas atsisakė.
17:00 | Europos Parlamentas: Ukrainai reikia „Taurus“ sparnuotųjų raketų
Europos Parlamentas ragina perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. Rusijos užpultai šaliai reikia „ypač pažangių oro gynybos sistemų, didelio nuotolio sparnuotųjų raketų, tokių kaip „Taurus sistemos“, – pareiškė Parlamentas. Ketvirtadienį priimta atitinkama neįpareigojanti rezoliucija. Už ją balsavo 451 parlamentaras, 56 buvo prieš ir 49 susilaikė.
Kad Kyjivas galėtų laimėti, neturi būti ribojama karinė parama Ukrainai, teigiama rezoliucijoje. Esą svarbu skirti šaliai visko, ko reikia, kad ji vėl galėtų atgauti neribotą savo teritorijos kontrolę.
Parlamentarai pabrėžė, jog atskirų ES šalių karinė parama Ukrainai labai skiriasi. Esą būtina investuoti daugiau lėšų į Europos ginklų pramonę. Visos ES narės ir visos NATO sąjungininkės turi remti Ukrainą, kasmet jai karinėms reikmėms skirdamos bent 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sakoma rezoliucijoje.
Vokietija galėtų tiekti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“. Tačiau federalinis kancleris Olafas Scholzas nesutinka ir tai argumentuoja Vokietijos įtraukimo į karą rizika.
16:36 | Europos Parlamentas: V. Putinui tenka „baudžiamoji atsakomybė" dėl A. Navalno mirties
Europos Parlamentas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka „baudžiamoji ir politinė atsakomybė" už opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtį ir jis už tai turėtų atsakyti.
Vienas aršiausių V. Putino kritikų A. Navalnas neaiškiomis aplinkybėmis mirė atokiame Arkties kalėjime vasario 16 dieną, tačiau ES vadovai dėl to kaltina Rusijos prezidentą.
„Rusijos vyriausybei ir asmeniškai Vladimirui Putinui tenka baudžiamoji ir politinė atsakomybė už žymiausio savo oponento Aleksejaus Navalno mirtį“, – sakoma rezoliucijoje, kurią 506 balsais priėmė 705 vietų parlamentas. Prieš rezoliuciją balsavo tik devyni EP nariai.
Rezoliucijoje teigiama, kad V. Putinas „turėtų už tai atsakyti“.
Įstatymų leidėjai taip pat paragino atlikti „nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį tyrimą" dėl A. Navalno mirties aplinkybių.
Be to, parlamentas paprašė 27 ES valstybių narių „sustiprinti“ paramą Rusijos politiniams kaliniams ir toliau remti demokratinę opoziciją Rusijoje.
15:59 | Krinta, kaip lapai: ukrainiečiai gerina rusų naikintuvų pamušimų rekordus
Ukrainos pajėgos vien vasario 29-ąją paskelbė numušusios tris lėktuvus Su-34. Vakar taip pat buvo numušti dar du rusų bombonešiai-naikintuvai.
„Forbes“ vasario 27-ąją rašė apie 10 sunaikintų rusų lėktuvų per 10 dienų ir įvardijo priežastis, be itin suaktyvėjusio Rusijos puolimo, kodėl pastaruoju metu galėjo stipriai išaugti ukrainiečių numuštų rusų naikintuvų skaičius.
„Tikėtina, Ukrainos karinės oro pajėgos perdavė amerikiečių „Patriot“ mobilioms oro gynybos grupėms, kurios geba greitai priartėti prie fronto linijos ir smogti rusų lėktuvams RAS-2 raketomis. Vėliau staigiai keičiama dislokacijos vieta ir tokiu būdu pavyksta išvengti atsakomųjų smūgių“, – aiškinama leidinyje.
Taip pat, manoma, kad Ukrainos pajėgos perkėlė oro gynybos sistemas „Nasams“ arčiau fronto linijos, siekiant sumažinti rusų viršenybę ore.
Būtent intensyvus rusų apšaudymas raketomis iš oro anksčiau buvo įvardijama kaip viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ukrainiečių pajėgos turėjo trauktis iš įtvirtinimų Avdijivkoje.
Ukraina šiuo metu vis dar neturi bent jau panašaus pajėgumo naikintuvų, kaip Rusijos ir dėl to stipriai pralaimi kovas dėl oro erdvės kontrolės.
14:51 | Putinas NATO pagrasino „tragiškomis pasekmėmis“, jei siųs savo karius į Ukrainą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį kreipėsi į Federalinę Asamblėją ir pagrasino šalims, kurios sugalvos į Ukrainą siųsti savo kariuomenes.
„Vakarai sako, kad Rusija neva ruošiasi pulti Europą, tai kažkokia nesąmonė... Jie pradėjo kalbėti apie galimybę siųsti NATO karinius kontingentus į Ukrainą, bet mes prisimename likimą tų, kurie kažkada siuntė savo kontingentus į mūsų šalies teritoriją, tačiau dabar pasekmės galimiems interventams bus daug tragiškesnės.
Jie turi suprasti, kad mes taip pat turime ginklų, galinčių smogti taikiniams jų teritorijoje. Viskas, ką jie sugalvoja ir kuo gąsdina visą pasaulį, iš tikrųjų gresia konfliktu su branduolinio ginklo panaudojimu, taigi ir civilizacijos sunaikinimu“, – patikino V. Putinas.
14:16 | Kinijos iššūkis Vakarams: formuoja pasaulėtvarką pagal savo poreikius
Kinijos flirtas su Pasaulio prekybos organizacija truko neilgai. Šalis stiprina pastangas sukurti alternatyvią prekybos architektūrą, kuri būtų izoliuota nuo JAV įtakos ir orientuojama į besivystančias pasaulio šalis, rašoma „Financial Times“.
13:44 | Taikos derybos dėl Ukrainos: Turkija ir Kinija jau kuria planus, Kremlius pavers tai ginklu
Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad tikėtina, jog Turkija ir Kinija rengia savo derybų platformas karui Ukrainoje išspręsti.
13:11 | Prieš pat Navalno laidotuves Maskvos kapinėse iškilo metalinės užtvaros ir stebėjimo kameros
Rusijos teisėsauga pradėjo pasiruošimą penktadienį vyksiančioms netikėtai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno laidotuvėms.
„Nexta“ skelbia, kad pareigūnai pradėjo patruliuoti Borisovo kapinių teritorijoje Maskvoje ir paruošė metalines užtvaras. Ant žibintų stulpų iškabintos vaizdo stebėjimo kameros.
12:27 | Ukraina smogė rusų grupei Olenivkoje: nukovė 31 karį, įskaitant vadą ir jo pavaduotoją
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė rusų kariams Donecko srityje. Atakos detales skelbia Generalinis štabas.
Skelbiama, kad Ukrainos kariai raketomis atakavo priešo pajėgų telkinį Olenivkoje. Pranešama, kad puolimui buvo panaudoti Ukrainos raketų paleidimo įrenginiai.
„Preliminariais duomenimis, priešo nuostoliai dėl smūgio: 19 žuvusių rusų užpuolikų, įskaitant rusų karinio dalinio vado pavaduotoją, ir 12 sužeistų užpuolikų, įskaitant šio dalinio vadą“, – informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
11:51 | Putinas gąsdino savo branduoline galia: žada parodyti savo „Sarmat“
Kaip visada vėlavęs į savo paties metinę kalbą Vladimiras Putinas oficialiai pradėjo savo rinkiminę kampaniją prezidento rinkimuose. Kalbos metu Rusijos vadovas tradiciškai dėl visko kaltino Vakarus ir grasino „branduoliniu atsaku“ konflikto atveju, o didžiąją savo kalbos dalį skyrė tradiciniams, kasmetiniams pažadams šalies socialinėje, švietimo, ekonomikos ir verslo sferose.
11:22 | Praėjusią parą per rusų apšaudymus Charkivo srityje žuvo keturi žmonės
Rusijos kariuomenė per parą apšaudė apie 20 Charkivo srities gyvenviečių, žuvo keturi žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Tai feisbuke pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Nuo artilerijos ir minosvaidžių smūgių nukentėjo Zapadnė, Synkivka, Ivanivka, Kotliarivka. Priešo aviacija smogė Ploskei, Budarkams, Varvarivkai, Kupianskui, Synkivkai ir Kislivkai.
Trečiadienį 16 val. 50 min. rusai paleido aviacines bombas į geležinkelio stotį Kupiansko rajono Velikij Burluko gyvenvietėje. Žuvo šešerių metų mergaitė ir 48 metų vyras. Vaiko mama buvo sunkiai sužeista, pabrėžė O. Synehubovas.
10:51 | Lenkijos prezidentas A. Duda nemano, kad Rusija puls Lenkiją
Ketvirtadienį interviu dienraščiu „Fakt“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė nemanąs, kad Rusija puls Lenkiją.
„Žinoma, darant prielaidą, kad būsime stiprūs. Stiprūs nepuolami. Puolami silpni“, – sakė A. Duda.
Lenkijos prezidentas taip pat priminė, kad „dėl buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo gerumo Lenkijai“ dabar šalis turi naikintuvus F-35, nuolat esančius JAV karius ir JAV kariuomenės V korpuso būstinę Poznanėje.
10:15 | Vokietija parodė, kaip atrodytų išpuolis prieš NATO: karas vyktų keturiais etapais
Bundestago ataskaitoje dėl Vokietijos vyriausybės „civilinės saugos rizikos analizės“ pateikiamas vienas tikėtinas galimo neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijus, kuriame remiamasi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi.
09:38 | Padrąsintas laimėjimų Ukrainoje V. Putinas kreipsis į rusus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakys metinį pranešimą, jo kariuomenei pasiekus laimėjimų mūšio lauke Ukrainoje, o ekonomikai atlaikant Vakarų sankcijas.
Į rusus V. Putinas kreipsis likus kelioms savaitėms iki rinkimų, turinčių suteikti jam dar vieną kadenciją.
Jo pozicijos prasidėjus tretiesiems karo Ukrainoje metams yra pagerėjusios. Pernai tokiu metu rusų pajėgas ukrainiečiai buvo atstūmę Ukrainos pietuose ir šiaurės rytuose, tačiau 2023 metų vasaros ukrainiečių kontrpuolimui nedavus panašių rezultatų, Kyjivo pajėgos dabar yra priverstos gintis.
09:29 | Parama Ukrainai: paaiškėjo, kad Pentagonas dar turi 4 mlrd. dolerių Kyjivui
CNN skelbia, kad Pentagonas vis dar turi apie 4 mlrd. dolerių, anksčiau skirtų karinei paramai Kyjivui, ir dabar svarsto, ar panaudoti šiuos pinigus.
Kaip CNN žurnalistams sakė „daugybė JAV gynybos pareigūnų“, kalbama ne apie „realius pinigus“, o apie įgaliojimus perduoti Ukrainai karinę techniką iš Amerikos kariuomenės rezervų. Iki šiol Pentagonas nenorėjo liesti šios „slėptuvės“, kol Kongresas nenumatė lėšų naujiems Amerikos kariuomenės ginklams įsigyti, o ne tiems, kurie bus siunčiami Ukrainai.
Pasak šaltinių, kariuomenės pareigūnai baiminosi, kad sumažės amerikiečių karių kovinė parengtis, jei jiems iš karto nebus kompensuota viskas, kas atiteks ukrainiečiams. Tačiau Ukrainai vis labiau reikalaujant JAV karinės pagalbos, o Kongresui nesugebant patvirtinti naujos programos, Pentagonas galvoja panaudoti bent dalį iš 4 mlrd. dolerių.
Jokių sprendimų dar nepriimta, pabrėžė pareigūnai. Tačiau kalbos apie šią galimybę ir kitus galimus „planus B“ pastarosiomis savaitėmis tapo vis aktualesnės, nes padėtis mūšio lauke Ukrainoje darosi vis baisesnė, sakė pareigūnai.
Neįvardytas Pentagono pareigūnas CNN sakė, kad į kitą pagalbos Ukrainai paketą, jei jis bus gautas, „neabejotinai bus įtraukta kritinė amunicija“. Taip pat vyksta diskusijos dėl to, kaip ir kur perkelti karinę įrangą, kad ją būtų galima nedelsiant perduoti Ukrainai, kai tik bus gautas leidimas tai padaryti.
08:51 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą skelbia nukovę dar 1 150 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 29 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 413 760 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį rusai, Ukrainos skaičiavimais, neteko 6 593 tankų (+23), 12 552 šarvuotųjų kovos mašinų (+44), 10 070 artilerijos sistemų (+41), 1 000 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 690 oro gynybos priemonių (+2), 342 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 7 768 dronų (+15), 1 912 sparnuotųjų raketų (+0), 25 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 13 152 automobilių (+40), 1 601 specialiosios technikos vieneto (+7).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
07:38 | Ukrainos kariai numušė dar vieną Rusijos lėktuvą Su-34
Ukrainos gynybos pajėgos šalies rytuose sunaikino dar vieną rusų naikintuvą-bombonešį Su-34.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak jo, „šiandien vasario 29-oji – data, kuri pasitaiko kartą per ketverius metus, bet rusams tai jau įprasta diena, kai netenkama dar vieno lėktuvo. Minus Su-34 rytų kryptimi“.
Vadas padėkojo už kovinį darbą ir pabrėžė: „Pergalė žemėje kalama danguje!“.
07:00 | Rusijos pajėgos apšaudė Turkijos laivą Chersono uoste
Rusijos kariškiai raketomis smogė Chersono uostui, per ataką nukentėjo Turkijos krovininis laivas „Kuruoglu-3“.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis platforma „Denizu İscileri“.
„Laivas buvo prisišvartavęs uoste paimti 2800 tonų azotinių trąšų – biraus karbamido ir dėl karo stovėjo jame dvejus metus. Į jo dešinįjį bortą pataikė dvi raketos“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad dėl minų grėsmės Juodojoje jūroje Turkijos laivas nuo 2022 metų vasario 22 dienos stovi ant seklumos Chersono uoste.
Turkijos organizacija praneša, kad nėra informacijos, kiek įgulos narių buvo laive ir kokia jų būklė.
