Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
21:53 | Zelenskis: iš Rusijos pasigirdo nuspėjamas pareiškimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime sako, kad Rusijos sprendimas aršaukti grūdų eksporto susitarimą buvo nuspėjamas
„Iš tikrųjų, toks jų sprendimas priimtas ne šiandien.
Rusija pradėjo sąmoningai aštrinti maisto krizę dar rugsėjį, kai blokavo laivų judėjimą su mūsų maistu. Nuo rugsėjo iki šiandien koridoriuje jau susikaupė 176 laivai, kurie negali pasiekti savo maršruto. Tai maistas daugiau nei septyniems milijonams vartotojų. Dalis grūdų vežėjų laukė daugiau nei tris savaites. Alžyras, Egiptas, Jemenas, Bangladešas, Vietnamas – šios ir kitos šalys gali nukentėti nuo dar vieno maisto krizės paaštrėjimo, kurią tyčia provokuoja Rusija.
Kodėl saujelė žmonių kažkur Kremliuje gali nuspręsti, ar ant Egipto ar Bangladešo žmonių stalų bus maisto? Dabar reikia stipraus tarptautinio atsako tiek JT, tiek kitu lygmeniu, įskaitant G-20 lygį.
Ukraina buvo ir gali būti viena iš pasaulinio aprūpinimo maistu garantų. Rusų teroras ir šantažas turi pralaimėti. Žmonija turi laimėti. Ir dėkoju visiems, kurie padeda mums priartinti šį laiką!“, – sakė V. Zelenskis.
21:12 | Ukraina jau numušė daugiau nei 300 Irano dronų
Ukraina jau numušė virš 300 Irano dronų, skelbia „Freedom“.
Pranešama, kad nėra aišku, kiek šių dronų Rusija gavo, tačiau manoma, kad apytikslis užsakymų skaičius – 2400 vnt.
20:16 | Ukrainos generolas: Putinas neišgyvens, o Krymą atsikovosime jau kitąmet
Ukrainos generolas majoras Kyrylo Budanovas interviu „The War Zone“ aptarė, kaip gali baigtis Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
K. Budanovo manymu, Ukrainos vykdomas kontrpuolimas, siekiant atsikovoti Chersono teritoriją, gali būti užbaigtas lapkričio mėnesio pabaigoje.
Pasak jo, Rusija šiuo metu regione pergrupuoja savo karius, karių šioje srityje gali būti ir 40 tūkst., įskaitant apmokytus, pajėgiausius rusų karinius dalinius.
Pasiteiravus K. Budanovo, kada Ukrainos kariuomenė gali pradėti kontrpuolimą, siekiant atsikovoti okupuotą Krymo teritoriją, jau kitąmet. Jo teigimu, tai bus gera proga užbaigti karą, kai Ukraina atsikovos teritorijas, kurios buvo nubrėžtos 1991 m., kai Kyjivas atsiskyrė nuo Rusijos.
Paklaustas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išsigelbės, generolas K. Budanovas pasakė: „Mažai tikėtina, kad jis išgyvens. Jau dabar Rusijoje vyksta aktyvios diskusijos dėl to, kas jį pakeistų.“
20:10 | JT ragina išsaugoti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto koridoriaus
Jungtinės Tautos šeštadienį paragino išsaugoti susitarimą, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos, Maskvai pareiškus, kad stabdo savo dalyvavimą dėl tariamų dronų atakų prieš Rusijos laivus okupuotame Kryme.
„Labai svarbu, kad visos šalys susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti Juodosios jūros grūdų iniciatyvai, kuri yra labai svarbi humanitarinė priemonė“, – sakė JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas), pabrėždamas, kad ši iniciatyva „daro teigiamą poveikį“ milijonų žmonių visame pasaulyje galimybėms gauti maisto.
Jis pridūrė, kad JT vadovo biuras šiuo klausimu palaiko ryšį su Rusijos valdžios institucijomis.
19:48 | Pentagonas modernizuos branduolinius ginklus B61
Pentagonas pareiškė, kad nesiruošia aptarinėti JAV branduolinio arsenalo detalių ir kad JAV jau seniai planavo savo branduolinių ginklų B61 modernizavimą, praneša Reuters.
„JAV branduolinių ginklų B61 modernizavimas vykdomas daugelį metų, o planai saugiai ir atsakingai pakeisti senesnius ginklus į atnaujintas B61-12 versijas yra ilgai planuotų modernizavimo pastangų dalis“, – sakė Pentagono atstovas Oscaras Seara.
„Tai jokiu būdu nesusiję su dabartiniais įvykiais Ukrainoje ir jokiu būdu nebuvo paspartinti“, – pridūrė Seara.
18:55 | Kuleba kviečia visas valstybes reikalauti Rusijos laikytis įsipareigojimų
Reaguodamas į Rusijos pranešimą, kad šalis traukiasi iš susitarimo dėl grūdų eksporto, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pareiškė, kad Maskva, pasitelkdama pretekstą, blokuoja grūdų koridorių, užtikrinantį milijonų žmonių aprūpinimą maistu. „Įspėjome apie Rusijos Federacijos planus sužlugdyti Juodosios jūros „grūdų iniciatyvą“. Kviečiu visas valstybes reikalauti, kad Rusijos Federacija nutrauktų bado žaidynes ir grįžtų prie savo įsipareigojimų“, – rašo Ukrainos diplomatijos vadovas.
18:31 | Ukraina sureagavo į Rusijos pasitraukimą iš susitarimo: nusikaltėliai dar nesupranta, kad jų karas eina į pabaigą
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas išplatino pranešimą, kuriame sureagavo į Rusijos pasitraukimą iš susitarimo, kuriuo buvo leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos.
„Branduolinis šantažas, energetika, maistas... Išgalvoti teroristiniai išpuoliai prieš objektus... Nusikaltėlių agonija. Jie negali suprasti, kad infantiliais ultimatumais nieko nepasieks. Ir kad jų laikas eina į pabaigą", – rašo A. Jermakas.
18:22 | Rusija sako stabdanti dalyvavimą susitarime dėl Ukrainos grūdų eksporto koridoriaus
Rusija šeštadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, skelbia BNS.
„Atsižvelgdama į teroro aktą, kurį Kyjivo režimas, dalyvaujant britų ekspertams, įvykdė prieš Juodosios jūros laivyno laivus ir civilinius laivus, dalyvaujančius užtikrinant grūdų koridorių saugumą, Rusija stabdo savo dalyvavimą įgyvendinant susitarimą dėl žemės ūkio produktų eksporto iš Ukrainos uostų“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos gynybos ministerija.
Rusijos kariuomenė anksčiau šeštadienį apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste ir pareiškė, kad vienas iš jos laivų patyrė „nedidelę“ žalą.
Anot Rusijos, nukentėjo jos laivai, dalyvavę Turkijos ir Jungtinių Tautų remiamame susitarime, kuriuo siekiama, kad Ukrainos grūdai patektų į užsienio rinkas ir sumažėtų pasaulinės maisto krizės tikimybė.
JK gynybos ministerija atmetė Rusijos teiginius, esą britų specialistai dalyvavo išpuoliuose prieš dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir Sevastopolyje, esančiame 2014 metais Rusijos aneksuotame Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje.
Tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija.
„Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių“, – sakoma britų ministerijos pareiškime.
Ukraina viešai šeštadienio incidento nekomentuoja, bet prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas, regis, užsiminė apie jį socialiniame tinkle „Twitter“.
„Nepanikuokite. Tiesiog išjunkite kameras ne tik Sevastopolyje, bet ir visur okupuotoje teritorijoje. Po „neigiamo puolimo“ iki 1991 metais nustatytų sienų pasakykite savo z-pulkui, kad „laimėjote“ karą. O „Juodosios jūros laivynas“ paprasčiausiai išplaukė“, – parašė jis tviteryje anglų ir rusų kalbomis.
Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.
Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.
17:50 | Rusijos žiniasklaida: traukiasi vienas Rusijos generolų
Propagandinė Rusijos žiniasklaida praneša, kad generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas paliks postą. Nedetalizuojama, ar jis yra atleidžiamas ar pareigas palieka pats.
Anksčiau Rusijos žiniasklaida skelbė, kad neva A. Lapinas išeina atostogų, po kurių grįš į tarnybą.
17:41 | ES įšaldė rusų turto už maždaug 17 mlrd. eurų – eurokomisaras
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įšaldė rusų turto už maždaug 17 mlrd. eurų, šeštadienį paskelbtame interviu sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas.
Nuo liepos, kai D. Reyndersas skelbė apie maždaug 13,8 mlrd. eurų „iš oligarchų ir kitų subjektų“, ši suma išaugo.
„Iki šiol įšaldytas 90 asmenų turtas, daugiau kaip 17 mlrd. eurų septyniose valstybėse narėse, įskaitant 2,2 mlrd. eurų Vokietijoje“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“.
Ukrainos pareigūnai ragino šį turtą panaudoti jų šaliai atstatyti po karo.
„Jei tai yra ES konfiskuoti nusikaltėlių pinigai, juos galima pervesti į Ukrainai skirtą kompensacijų fondą“, – interviu sakė D. Reyndersas.
„Šios sumos toli gražu nepakanka rekonstrukcijai finansuoti“, – pridūrė jis.
Eurokomisaras pažymėjo, kad dėl Vakarų sankcijų taip pat buvo įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų visame pasaulyje, ir sakė, kad tai gali būti panaudota kaip garantija.
„Mano požiūriu, galima bent jau išlaikyti šiuos 300 mlrd. eurų kaip garantiją, kol Rusija savanoriškai dalyvaus atstatant Ukrainą“, – sakė jis.
16:49 | JK gynybos ministerija atmeta melagingus Rusijos kaltinimus dėl atakų
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį atmetė Rusijos teiginius, esą britų specialistai dalyvavo išpuoliuose prieš dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir Rusijos Juodosios jūros laivyną okupuotame Kryme esančiame Sevastopolyje.
Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių.“
Rusijos kariuomenė anksčiau šeštadienį apkaltino JK „prisidėjus“ prie sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose.
„Šio britų karinio jūrų laivyno padalinio atstovai dalyvavo planuojant, rengiant ir vykdant teroristinį išpuolį Baltijos jūroje rugsėjo 26 dieną, per kurį buvo įvykdyti sprogdinimai dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame ji nepateikė jokių įrodymų.
16:05 | Per apsikeitimą belaisviais su Rusija į namo grįžo 52 ukrainiečiai
Per naujausią apsikeitimą belaisviais su Rusija namo grįžo 52 ukrainiečiai, tarp jų du kariai, vadovavę ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai, ir jūreivis iš Gyvačių salos.
Apie tai šeštadienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, pasidalijęs nuotrauka ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti grįžtantys ukrainiečiai.
„Mūsiškiai grįžta namo. Įvykdėme dar vieną apsikeitimą belaisviais. Pavyko išlaisvinti 52 mūsų žmones – karininkus, gydytojus, seržantus ir karius“, – sakė A. Jermakas, pridūręs, kad išlaisvinti ir du civiliai.
Anot jo, namo grįžta „Azovstal“, Mariupolio gynėjai ir žmonės, gelbėję kitiems gyvybes.
„Mes nesustojame ir toliau vykdome prezidento užduotį sugrąžinti visus ukrainiečius namo. Ačiū Koordinaciniam štabui karo belaisvių klausimais. Turime dar daug darbo, bet turime svarbų rezultatą – mūsiškiai namie. Visus sugrąžinsime“, – sakė A. Jermakas.
15:31 | M. Podoliakas pakomentavo situaciją Sevastopolyje
Ukraina viešai šeštadienio incidento nekomentuoja, bet prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas, regis, užsiminė apie jį socialiniame tinkle „Twitter“.
„Nepanikuokite. Tiesiog išjunkite kameras ne tik Sevastopolyje, bet ir visur okupuotoje teritorijoje. Po „neigiamo puolimo“ iki 1991 metais nustatytų sienų pasakykite savo z-pulkui, kad „laimėjote“ karą. O „Juodosios jūros laivynas“ paprasčiausiai išplaukė“, – parašė jis tviteryje anglų ir rusų kalbomis.
Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ anksčiau skelbė, kad Rusijos okupuotame Kryme įsikūrusiame Sevastopolyje ankstų šeštadienį buvo girdėti sprogimai.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka teigė, kad, pirminiais duomenimis, Sevastopolio įlankoje sprogo keturi Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno karo laivai, įskaitant fregatą ir desantinį laivą.
14:55 | Iranietiškame drone – Ukrainos gamybiniai komponentai
Ukrainos gynybos ministerijos atstovai pranešė, kad kariniame drone „Mohajer-6“, kuris yra gaminamas Irane, buvo rasta ukrainietiškų komponentų.
Ministerijos atstovai pradėjo atskirą tyrimą šiuo klausimu.
The #Iranian drone Mohajer-6 has a #Ukrainian component, the Ukrainian Defense Ministry's Main Directorate of Intelligence reports.
The Main Directorate of Intelligence of #Ukraine is launching an investigation into the matter. pic.twitter.com/FgFRphuGHkREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) October 29, 2022
14:24 | Į Zaporižią paleistos raketos
Ukrainos pareigūnai šeštadienį pranešė apie naują raketų ataką Zaporižioje.
Teigiama, kad smūgiai buvo paleisti į itin didelės svarbos infrastruktūros objektus.
Visgi kol kas nėra žinoma, į kur tiksliai buvo paleisti smūgiai Zaporižioje.
Zaporižios regiono administracijos vadovas Aleksandras Starukas civilius įspėjo likti slėptuvėse, nes rusų okupantai gali surengti naujas atakas.
Rusijos ir Ukrainos atstovai kaltina vieni kitą dėl įvykdytų atakų.
13:50 | Sevastopolyje nugriaudėjo galingi sprogimai
Rusijos okupuotame Kryme įsikūrusiame Sevastopolyje ankstų šeštadienį buvo girdėti sprogimai, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.
Rusijos primesta valdžia savo ruožtu tvirtino, kad rusų karinis jūrų laivynas neva atrėmė dronų ataką Sevastopolio įlankoje.
Visgi vėliau šeštadienį Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka teigė, kad, pirminiais duomenimis, Sevastopolio įlankoje sprogo keturi Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno karo laivai, įskaitant fregatą ir desantinį laivą.
Šią žinią patvirtino ir karo korespondentas Andrejus Tsaplienko, tačiau daugiau informacijos dar renkama.
Be to, sprogimas Sevastapolio įlankoje buvo užfiksuotas ir vaizdo įraše.
Nors ir pradžių Maskva informacijos nepatvirtino, kiek vėliau Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad vienas iš karo laivų buvo pažeistas.
Be to, Rusijos kariuomenė šeštadienį apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste ir pareiškė, kad vienas iš jos laivų patyrė „nedidelę“ žalą.
13:22 | Nukauta daugiau kaip 70 tūkst. rusų karių
Nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje pradžios iš viso buvo naukauta apie 70 tūkst. 250 rusų karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Skaičiuojama, kad vien per pastarąją parą buvo nukauta 550 rusų okupantų.
Iš viso nuo invazijos pradžios buvo sunaikinti 2 tūkst. 659 rusų tankai, 5 tūkst. 401 šarvuotoji technikos priemonė, 1 tūkst. 708 artilerijos sistemos, 252 kariniai sraigtasparniai ir daugelis kitos karinės technikos.
Spalio 29 d. duomenimis, Ukraina teigia, kad rusų kariuomenė bando vykdyti puolimą Bachmuto ir Adijivkos kryptimis.
Tuo metu Majorsko gyvenvietės teritorijoje buvo eliminuota apie 300 rusų okupantų, kurie ruošėsi tolimesniam puolimui.
13:03 | Kremlius kanalo „Dožd“ vadovę ir jos bendražygius įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą
Rusija, vykdydama naujausius susidorojimus su pilietine visuomene, penktadienį paskelbė, televizijos kanalo „Dožd“ („Lietus“) įkūrėją ir vadovę Nataliją Sindejevą bei du jos bendražygius žurnalistus „užsienio agentais“.
Rusijos teisingumo ministerija į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukė N. Sindejevą, Vladimirą Romenskį bei Jekateriną Kotrikadzę.
Ministerija pridūrė, kad jie buvo įtraukti į sąrašą dėl esą savo „politinės veiklos“.
„Dožd“, transliacijas pradėjęs 2008 metais, nušvietė Rusijos opozicijos ir protesto judėjimų veiklą, o praėjusiais metais Kremlius šį kanalą paskelbė „užsienio agentu“.
Kovo pradžioje, tuojau po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, „Dožd“ neribotam laikui sustabdė transliacijas. N. Sindejeva tada aiškino, kad tolesnė kanalo veikla tapo neįmanoma Rusijos Valstybės Dūmai priėmus įstatymą, draudžiantį platinti „melagienas“ apie kariuomenės veiksmus užsienyje.
Kanalas savo transliacijas atnaujino liepos 18-ąją iš Latvijos.
Į Rygą anksčiau taip pat persikėlė Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ Maskvoje veikęs biuras, taip pat keletas nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių.
Taip pat „užsienio agentų“ sąrašą penktadienį papildė teisininkas Michailas Benjašas bei vaizdo tinklaraštininkas Ivanas Jakovina.
„Užsienio agento“ etiketė, kuri turi tamsų sovietinių laikų atspalvį, reikalauja, kad asmenys ar grupės atskleistų finansavimo šaltinius ir žymėtų visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.
Nuo invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Rusijos valdžia sugriežtino nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimą ir paskelbė „melagienomis“ bet kokią informaciją, kuri atskleidžia karo nusikaltimus Ukrainoje, civilių gyventojų žudymus, rusų kariuomenės nuostolius Ukrainoje ir ukrainiečių pasipriešinimą įsibrovėliams.
Pastaruoju metu Rusijos opozicija smarkiai sumažėjo, dauguma jos narių yra priverstinai pasitraukę iš šalies arba įkalinti.
12:40 | Sulaikytas vyras, Rusijai perdavęs svarbią informaciją
Ukrainos saugumo tarnybos atstovai Dnipropetrovsko srityje sulaikė vyrą, kuris sekė ir Rusijai perdavė informaciją, kur yra dislokuojamos raketų paleidimo sistemos HIMARS ir haubicos M777 pietinėje Ukrainos dalyje.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, rusų pakalikas, informavęs rusus, yra Ukrainos vietos gyventojas.
Priduriama, kad šį asmenį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai.
The Security Service of Ukraine detained a man who was tracking the positions of HIMARS and M777 howitzers in the southern direction. In addition, according to the intelligence services, he corrected the attacks on #Mykolaiv. pic.twitter.com/YcCs6c5b9j
— NEXTA (@nexta_tv) October 29, 2022
12:11 | JAV paskelbė apie naują karinę 275 mln. dolerių paramą Ukrainai
Pentagonas penktadienį paskelbė, kad JAV Ukrainai suteiks naują 275 mln. dolerių (276 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh žurnalistams sakė, kad karinės pagalbos paketą sudaro šaudmenys raketinėms artilerijos paleidimo sistemoms HIMARS, įvairių tipų 155 mm artilerijos sviediniai, prieštankinės sistemos, šaulių ginklų šaudmenys ir keturios palydovinio ryšio antenos.
„Matome, kad rusai nusitaikė į Ukrainos infrastruktūrą ir elektros tinklus, o šios antenos suteikia papildomų galimybių ant žemės kritiniu metu, kai smogiama Ukrainos infrastruktūrai“, – teigė S. Singh.
Ji pridūrė, kad šios antenos „neturi nieko bendro su prieiga“ prie palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugos, kurią teikia Elono Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“.
Anksčiau šį mėnesį E. Muskas pareiškė, kad „SpaceX“ negali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje neribotą laiką.
„Starlink“ – daugiau kaip 3 000 mažų palydovų žemojoje Žemės orbitoje – yra gyvybiškai svarbus Ukrainos ryšiams kovojant su Rusija.
Vis dėlto vėliau turtingiausiu žmogumi pasaulyje laikomas E. Muskas persigalvojo ir pranešė, kad „SpaceX“ toliau finansuos „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, nors dėl to praranda pinigus.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį JAV administracija skyrė beveik 18 mlrd. dolerių (eurų) karinei pagalbai Ukrainai, nors tai tik nedidelė dalis visos sumos, įskaičius humanitarinę pagalbą.
11:36 | Lietuva perduoda suremontuotas sąjungininkų haubicas Ukrainai, parsiveža remontui kitas
Lietuva toliau teikia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai – dar dvi Lietuvoje suremontuotos savaeigės „PzH2000“ haubicos šią savaitę perduotos Ukrainos kariuomenei, jos netrukus atsidurs mūšio lauke atremiant Rusijos karinę agresiją.
Apie tai šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Ukrainoje pažeistų haubicų remontas Lietuvoje bus organizuojamas ir toliau – šiuo metu į Lietuvą parvežami dar du savaeigiai pabūklai, kurie po remonto taip pat galės toliau ginti Ukrainą.
„Remiame Ukrainą visais įmanomais būdais. Mūšio lauke pažeistos haubicos ir toliau sėkmingai remontuojamos Lietuvoje bei grąžinamos Ukrainos kariuomenei. Šiuo metu numatyta Lietuvoje suremontuoti ir perduoti Ukrainai bent 12 haubicų“, – pranešime sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuvoje remontuojamas haubicas ir jos programines įrangas Ukrainai yra perdavusios Vokietija ir Nyderlandai. Lietuva šių haubicų remontui ir programinės įrangos integravimui į amunicijos matricą skyrė beveik 2 mln. eurų.
Krašto apsaugos sistemos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima ir įvairią ginkluotę, amuniciją, termovizorius, bepiločius orlaivius, anti-dronus, karių mokymus bei visą kitą paramą, kuri teikiama pagal Ukrainos išsakomus poreikius.
11:03 | Rusija aptarė branduolinio ginklo panaudojimą dar prieš invazijos pradžią
Likus kelioms savaitėms iki Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje pradžios, Kremliaus kariuomenės viduje buvo aptariami galimi scenarijai, kaip bus panaudotas branduolinis ginklas prieš Vokietiją, savo šaltinius cituoja „Welt“.
Teigiama, kad šią informaciją atskleidė Vakarų žvalgyba, kuomet dar pernai, Rusijos laivynui atliekant suplanuotus manevrus Baltijos jūroje, buvo perimta rusų pokalbio informacija.
Pažymima, kad radijo bangomis perduotoje informacijoje buvo minimi trys pagrindiniai taikiniai, prieš kuriuos būtų panaudotas branduolinis ginklas: Berlynas, JAV oro pajėgų aviacinė bazė, esanti Ramšteine, taip pat Büchelio aviacinė bazė, esanti Vokietijoje.
Manoma, kad pokalbiai apie branduolinio ginklo panaudojimą įprastai yra minimi karinių pratybų metu, mat taip yra darę ir NATO pajėgos. Taigi tokie pokalbiai ne visuomet reiškia tikrąjį pavojų.
Nepaisant to, remiantis kitais šaltiniais, rusai žinojo, kad Vakarų žvalgyba gali jų pasiklausyti, todėl jie sąmoningai kalbėjo apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą, siekiant pagilinti baimę Vakarų valstybėse.
10:24 | Sevastopolyje girdimi sprogimai
Rusijos okupuotame Kryme įsikūrusiame Sevastopolyje ankstų šeštadienį buvo girdėti sprogimai, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.
Rusijos primesta valdžia savo ruožtu tvirtina, kad rusų karinis jūrų laivynas atrėmė dronų ataką Sevastopolio įlankoje.
„Jokie miesto objektai nenukentėjo. Situacija kontroliuojama“, – per platformą „Telegram“ paskelbė Maskvos primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas.
2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija.
Šių metų vasarį invaziją pradėjusios Maskvos pajėgos puolė Ukrainą iš kelių krypčių, įskaitant Krymą.
Anksčiau šią savaitę M. Razvožajevas sakė, kad dronas atakavo šiluminę elektrinę netoli Sevastopolio.
Liepą bepilotis orlaivis taip pat atakavo uoste dislokuotą Rusijos Juodosios jūros laivyną. Maskva apkaltino dėl to Ukrainą, bet pastaroji tai neigia ir vadina rusų pranešimą provokacija.
Ukrainos pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti žemes Rusijos okupuotuose šalies pietuose.
#Russian media published this video of the alleged attack on #Sevastopol. pic.twitter.com/3VjIZlPetk
— NEXTA (@nexta_tv) October 29, 2022
10:03 | J. Bidenas dalyvaus COP27 – Baltieji rūmai
JAV prezidentas Joe Bidenas dalyvaus kitą mėnesį Egipte vyksiančiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos COP27, penktadienį pranešė Baltieji rūmai ir pažadėjo „pabrėžti, kad pasaulis turi imtis veiksmų“.
COP27 konferencijoje bus siekiama paskatinti pasaulines pastangas pristabdyti klimato krizę, dėl kurios stiprėja stichinės nelaimės – nuo miškų gaisrų iki stiprių audrų.
J. Bidenas „skatins pasaulinę kovą su klimato kaita ir padės labiausiai pažeidžiamiems žmonėms didinti atsparumą klimato poveikiui, taip pat pabrėš, kad pasaulis turi imtis veiksmų per šį lemiamą dešimtmetį“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
J. Bidenas dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime lapkričio 11 dieną, o po to vyks į Kambodžą, kur vyks kasmetinis JAV ir ASEAN viršūnių susitikimas. Vėliau JAV vadovas keliaus į Indoneziją, kur vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas.
„Jis dirbs su G-20 partneriais spręsdamas svarbiausius klausimus, tokius kaip klimato kaita, (prezidento Vladimiro) Putino karo Ukrainoje poveikis pasauliui, įskaitant energetinį ir maisto saugumą bei prieinamumą, ir daugelį kitų prioritetų“, – teigė Baltieji rūmai.
JAV pareigūnai sakė, kad J. Bidenas neketina susitikti su V. Putinu G-20 viršūnių susitikime, net jei Kremliaus šeimininkas jame dalyvaus.
J. Bidenas taip pat neplanuoja G-20 susitikimo kuluaruose sėsti prie derybų stalo su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu), JAV ir Saudo Arabijos santykiams tapus įtemptiems dėl Rijado neseniai išreikštos paramos naftos gavybos mažinimui.
Praėjusių metų COP26 baigėsi įsipareigojimu pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio palyginti su temperatūra, buvusia iki pramonės revoliucijos.
09:37 | Rusų kariai persirengia civilių rūbais
Ukrainos valdžia praneša, kad Luhansko srityje, Červonopopivkos kaime, šalies kariuomenė nukovė iki 20 rusų karių, 30 okupantų buvo sužeisti, rašo „SkyNews“.
Be to, priduriama, kad dar dieną prieš Majorsko gyvenvietės teritorijoje buvo nukauta apie 300 okupantų, kurie ruošėsi tolimesniam puolimui, dar apie 60 rusų karių buvo sužeisti.
Tuo metu Berislavo teritorijoje, Chersono srityje, okupantai masiškai persirengia civilių drabužiais ir veržiasi į privačius ukrainiečių namus.
09:15 | Kremlius pila propagandą apie neva sėkmingą puolimą
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai tvirtina, kad Rusijos pranešimai apie neva sėkmingą puolimą Bachmuto kryptimi yra perdėti.
Teigiama, kad iš tikrųjų šioje fronto linijoje rusų kariams pavyko pasiekti tik menką laimėjimą, o atakų metu buvo nukauta nemenka dalis rusų okupantų.
Nepaisant to, Kremliaus propaganda pranešė apie „sėkmę“ mūšio laukę, tokiu būdu tarsi siekiant sustiprinti rusų karių moralę.
08:38 | Rusai apšaudė Nikopolio regioną
Rusų okupantai naktį surengė atakas Nikopolio regione, vienas žmogus buvo sužeistas, rašo UNIAN.
Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka šia žinią pranešė savo „Telegram“ socialinio tinklo paskyroje.
„Visą naktį jie [rusų kariai] talžė Nikopolio regioną“, – rašė jis.
Pasak V. Rezničenko, Nikopolio miestas nukentėjo labiausiai, čia buvo sužeistas 39-erių metų vyras, kuris buvo skubiai nugabentas į ligoninę.
Atakų metu buvo apgadinti 8 daugiaaukščiai gyvenamieji namai, taip pat kelios parduotuvės, baldų gamykla, viešbutis, autobusų stotelė, dujotiekis bei elektros tinklų pastotės.
08:20 | Analitikai: mobilizuoti rusų kariai, panašu, karo eigos nepakeis
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai svarsto, kad papildomai mobilizuoti rusų kariai vargu ar pakeis karo eigą Ukrainoje.
Pasak ekspertų, jeigu Kremlius teiginiai iš tiesų yra teisingi, Ukrainos teritorijoje jau lapkritį gali būti 110 tūkst. mobilizuotų karių.
Be to, priduriama, kad nors 41 tūkst. mobilizuotų, prastai apmokytų rusų karių dislokavimas Ukrainoje ir galėjo sustiprinti gynybines linijas, visgi Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra profesionalesnės, galinčios toliau vykdyti sėkmingą kontrpuolimą.
„[Mobilizuotų rusų karių] dislokavimas neatspindėjo rusų karinės galios sustiprėjimo. Tad 110 tūkst. papildomų [rusų karių] dislokavimas koviniuose daliniuose, panašu, nepakeis karo eigos“, – teigė ekspertai.
08:09 | D. Kuleba ragina Irana stabdyti ginklų tiekimą Rusijai
Ukrainos užsienio reikalų ministras savo Irano kolegai penktadienį pareiškė, kad Teheranas turi „nedelsdamas“ sustabdyti ginklų tiekimą Rusijai.
Dmytro Kuleba tai pasakė per savo pirmąjį pokalbį telefonu su Irano URM vadovu nuo tada, kai Kyjivas pareiškė, kad Maskva naudoja Irane pagamintus dronus.
„Šiandien sulaukiau Irano užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano skambučio, kurio metu pareikalavau, kad Iranas nedelsdamas liautųsi tiekęs Rusijai ginklus, kurie naudojami civilių žudymui ir itin svarbios infrastruktūros naikinimui Ukrainoje“, – parašė D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“.
Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai ne kartą kaltino Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis vykdydama išpuolius prieš Ukrainą ji naudojo Irane pagamintus bepiločius orlaivius.
Ukraina teigė, kad prieš civilius gyventojus jau panaudota apie 400 Irano bepiločių orlaivių, o Maskva jų užsakė apie 2 tūkstančius.
Teheranas šį kaltinimą atmetė, o iraniečių užsienio reikalų ministras H. Amiras-Abdollahianas šią savaitę pareiškė: „Mes netiekėme Rusijai jokių ginklų ar dronų, kurie būtų naudojami kare prieš Ukrainą.“
„Jei paaiškės, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudojo Irano bepiločius orlaivius, mes tikrai neliksime abejingi šiam klausimui“, – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau įvedė sankcijas Iranui dėl bepiločių orlaivių naudojimo Ukrainoje.
Praėjusį mėnesį Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Maskvai.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Rusijos pajėgos vagia iš Chersono medicinos įstaigų, vagia greitosios pagalbos automobilius ir uždarinėja ligonines okupuotose teritorijose, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN;
-
TATENA vadovo Rafaelio Grossi teigimu, Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės apsaugos zonos nustatymo procesas vyksta per lėtai, rašo CNN;
-
Jungtinė Karalystė nuo 2023 m. nebepirks rusiškų suskystintų gamtinių dujų, pranešė šalies užsienio reikalų ministerija, rašo „Forbes Russia“;
-
Ukrainos pajėgos jau praktiškai kontroliuoja greitkelį Svatovė–Kremina, sako Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus;
-
Kanada penktadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijai, jos nukreiptos prieš 35 Rusijos piliečius, įskaitant rusų dujų milžinės „Gazprom“ vadovus;
-
Zaporižios regiono gyventojams rusai pasakė, kad sekmadienį srities gyventojai automatiškai taps Rusijos piliečiais, teigia Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, rašo „Sky news“;
-
Pentagonas paskelbė apie papildomą 275 milijonų JAV dolerių gynybos paramą Ukrainai, penktadienį pranešė Pentagono atstovė Sabrina Singh, rašo CNN;
-
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė režimo lyderiui Vladimirui Putinui apie dalinės mobilizacijos Rusijoje pabaigą, skelbia rusų propagandinė agentūra TASS;
-
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija, bandydama išsaugoti okupuoto Chersono kontrolę, į dešinįjį Dniepro upė krantą pietų Ukrainoje permetė „iki 1000 karių“;
-
Ukrainos nuolatinės atstovės prie JT pavaduotoja Christina Hajovyšyn teigia, kad per pastarąsias dvi dienas Rusija Jungtinėse Tautose pareikalavo sušaukti tris Saugumo Tarybos posėdžius, kurių vienintelis tikslas – skleisti propagandą ir dezinformaciją, o tai yra sąmoningas piktnaudžiavimas Saugumo Tarybos atsakomybe palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.
