Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:53 | Nyderlandai tieks Ukrainai „Leopard 2“ šaudmenis ir atsargines dalis
Nyderlandai tieks Ukrainai „Leopard 2“ šaudmenis ir atsargines dalis, pareiškė šalies gynybos ministras Keesas Olongrenas, rašo „Ukrinform“.
Anot jo, Nyderlandai taip pat dalyvaus ukrainiečių apmokymuose.
„Nėra prasmės perduoti tik tankus, turėtume pateikti visą paketą. Reikia ne tik apmokyti Ukrainos kariuomenę, bet ir amunicijos bei atsarginių dalių. Kaip tankų koalicijos dalis Nyderlandai yra vienintelė šalis, kuri neturi tankų, tačiau mes pasiūlėme ne tik šaudmenų ir atsarginių dalių, bet ir pagalbą rengiant mokymus“, – cituojamas ministras.
23:33 | Zelenskis: Ukraina pavasarį turi padaryti viską, kad pajaustų pergalę
Ukraina turi padaryti viską, kad pavasarį akivaizdžiai pajaustų pergalę kare, sako ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Pavasarį turime padaryti taip, kad tikrai pajustume, jog Ukraina juda pergalės link. Tai susiję su mūsų gynybos pajėgų parengimu, mūsų valstybės aprūpinimu ginklais ir mūsų strategine iniciatyva kare. Bet kokie Rusijos bandymai perimti iniciatyvą turi būti nutraukti. Ir esu įsitikinęs, kad mes tai padarysime“, – cituojamas prezidentas.
Anot V. Zelenskio, okupantai jau dabar patiria didžiulius nuostolius, kurie laikui einant vis labiau apsunkins Rusijos galimybes.
„Mūsų užduotis – padaryti taip, kad būtų vis mažiau noro išlaikyti okupuotas Ukrainos teritorijas. Mūsų krašto išlaisvinimas – tai tikslas, kurio siekiame kiekvieną dieną“, – sako jis.
23:02 | Ždanovas: „Leopard 2“ pasirodymas fronte galėtų pakeisti veiksmų eigą
Tankų „Leopard 2“ pasirodymas fronte gali iš esmės pakeisti padėtį, sako karinis ekspertas Olehas Ždanovas, rašo UNIAN.
„Leopard 2“ brigados (apie 100 tankų) pasirodymas bet kuriame fronto ruože gali iš esmės pakeisti kovinių veiksmų eigą. „Leopard 2“ gali susprogdinti rusų gynybą.
O jei juos palaiko artilerija arba oro priedanga, manau, kad jiems priešo gynybos sutriuškinimo klausimas apskritai nebus problema. „Leopard 2“ brigados poveikis vienam fronto ruožui yra tikrai toks reikšmingas“, – komentuoja jis.
Po nenuilstamos Kyjivo ir kitų šalių kampanijos Vokietija neseniai uždegė žalią šviesą modernių vokiečių gamybos tankų siuntimui į Ukrainą.
Berlynas sutiko atsiųsti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.
Lenkija taip pat pažadėjo atsiųsti 14 tankų, Kanada atsiųs keturis, o Suomija, Ispanija ir Portugalija nurodė, kad irgi dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau konkretaus kovinių mašinų skaičiaus nepateikė.
Praėjusį trečiadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Berlynas ir jo sąjungininkai siekia pristatyti pirmąjį tankų batalioną iki balandžio mėnesio, o kiti bus pristatyti vėliau šiais ir kitais metais.
Danija, Vokietija ir Nyderlandai taip pat pažadėjo, kad Ukraina artimiausiais mėnesiais gaus bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.
22:35 | Rusai paleido dronus
Rusija į Dniepropetrovsko sritį trečiadienio vakarą paleido Irano gamybos dronus, rašo „Ukrainska Pravda“.
Dniepropetrovsko ir Zaporižios srityse buvo paskelbtas oro pavojus.
22:26 | Maliar: rusai rytuose puola visą parą
Rusijos pajėgos Ukrainos pozicijas rytuose atakuoja visą parą, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, rašo „The Guardian“.
„Priešas tęsia puolimą rytuose, visą parą trunkančiomis atakomis. Padėtis įtempta. Taip, mums sunku.
Tačiau mūsų kovotojai neleidžia priešui pasiekti savo tikslų ir padaro labai didelių nuostolių“, – cituojama ji.
22:01 | Rusija prarado pusę savo tankų
Rusija nuo karo prieš Ukrainą pradžios neteko apie pusės savo tankų, sako Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS), rašo „Sky news“. Instituto duomenimis, rusai jau neteko nuo 2 000 iki 2 300 tankų.
Kompensuoti šiuos nuostolius Rusijai sekasi sunkiai.
„Dabartinis jų šarvuočių parkas fronte yra maždaug perpus mažesnis nei karo pradžioje“, – cituojami tyrimo autoriai.
21:31 | Švedija perduos Ukrainai papildomos ginkluotės
Švedija perduos Ukrainai daugiau kaip penkiasdešimt pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių „Archer SAU“ ir prieštankinių ginklų, viešėdamas Kyjive pareiškė švedų pemjeras, rašo UNIAN.
21:15 | Gyvenvietė Ukrainoje pervadinta kariuomenės vado vardu
Rytų Ukrainos Charkivo regione esanti gyvenvietė buvo pervadinta Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno vardu, rašo „Sky news“.
Ukrainos pajėgų vadu jis buvo paskirtas 2021 m.
Nuo to laiko generolas kartu su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu tapo Ukrainos kovos prieš Rusijos agresiją simboliu.
Anot Charkivo srities deputato, taryba nusprendė atsisakyti senojo gyvenvietės pavadinimo – Vatunino, kilusio iš sovietų generolo, Antrojo pasaulinio karo metais vadovavusio Raudonosios armijos operacijoms Ukrainoje, vardo.
Gyvenvietė, esanti maždaug už 40 km į pietvakarius nuo Charkivo ir turinti kiek daugiau nei 1 200 gyventojų, nuo šiol vadinsis Zalužne.
Ukraina nuo 2015 m. pervadina su sovietine istorija susijusius miestus, kaimus ir gatves.
20:40 | Šveicarija teigia negalinti konfiskuoti privataus Rusijos turto
Šveicarijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad privataus Rusijos turto konfiskavimas šalyje siekiant padėti po karo atstatyti Ukrainą prieštarautų Šveicarijos teisei.
Tradiciškai neutrali Šveicarija praėjus keturioms dienoms po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainą, nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sprendimo įvesti Maskvai sankcijas.
Nuo to laiko turtinga Alpių valstybė įšaldė milijardų eurų vertės Rusijos turto.
Susidūrusi su tarptautiniais pasiūlymais šį turtą konfiskuoti ir panaudoti pinigus Ukrainos atstatymui, Šveicarijos Federalinė Taryba, kaip vadinama vyriausybė, paprašė Teisingumo departamento darbo grupės išsiaiškinti tokio žingsnio teisėtumą.
Grupė padarė išvadą, kad „teisėtos kilmės privataus turto nusavinimas be kompensacijos yra neleistinas pagal Šveicarijos teisę“, sakoma vyriausybės pareiškime.
„Įšaldyto privataus turto konfiskavimas yra nesuderinamas su federaline konstitucija ir galiojančia teisine tvarka bei pažeidžia Šveicarijos tarptautinius įsipareigojimus“, – priduriama jame.
Vyriausybė pareiškė, kad susipažino su šia išvada, ir pabrėžė, kad „parama Ukrainai ir toliau bus teikiama nepriklausomai nuo diskusijų dėl įšaldyto turto“.
Bernas teigė, kad dalyvauja kitose tarptautinėse diskusijose, įskaitant diskusijas dėl galimybės konfiskuoti Rusijos centrinio banko valiutos atsargas ir kitą valstybės turtą.
„Taip pat svarstoma galimybė nustatyti griežtesnes baudžiamąsias priemones už sankcijų pažeidimus“, – sakoma pranešime.
„Šveicarija atidžiai stebi šiuos pasiūlymus ir prisideda prie diskusijų“, – teigiama jame.
Rusijos karas Ukrainoje ir Šveicarijos vyriausybės sprendimas sekti ES pavyzdžiu dėl sankcijų Maskvai atgaivino diskusijas apie giliai įsišaknijusį šios Alpių šalies neutralumą.
Gana prieštaringai yra vertinamas Berno sprendimas vardan neutralumo uždrausti kelioms Europos šalims į Ukrainą reeksportuoti Šveicarijoje pagamintus ginklus.
Šios šalies parlamente rengiamos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sušvelninti reeksporto taisykles. Tačiau bet koks sprendimas greičiausiai bus priimtas tik po kelių mėnesių.
19:38 | Stoltenbergas: Putinas turi suprasti, kad nelaimės
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turi suprasti, kad karo Ukrainoje nelaimės, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN.
„Praėjus beveik metams nuo žiaurios invazijos, prezidentas V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad ruošiasi taikai. Atvirkščiai, jis pradeda naujus puolimus ir taikosi į civilius gyventojus, miestus ir svarbią infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Briuselyje kalbėjo Aljanso vadovas.
„Putinas turi suprasti, kad jis negali laimėti, ir dėl to turime toliau skubiai tiekti Ukrainai ginklus ir šaudmenis, kurių jai reikia, kad ji galėtų susigrąžinti teritoriją ir įsitvirtinti kaip suvereni valstybė Europoje“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Anot jo, susidūrusi su didžiausia saugumo krize per pastarąjį laikotarpį, NATO imasi tolimesnių veiksmų Aljanso gynybai stiprinti.
„Naikintuvai iš JAV ir Nyderlandų padeda saugoti jūsų dangų, „Patriot“ baterijos iš Vokietijos stiprina jūsų oro gynybą, o tūkstančiai karių iš visų NATO sąjungininkių yra Lenkijoje, kad padėtų atgrasyti nuo agresijos“, – komentavo NATO vadovas.
„Kartu mes siunčiame aiškią žinią, todėl Maskvoje negali būti vietos klaidingam apskaičiavimui. NATO gins kiekvieną Lenkijos ir visos sąjungininkų teritorijos centimetrą“, – pabrėžė jis.
Anot J. Stoltenbergo, susitikimo su Lenkijos prezidentu metu buvo aptartas ir Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą.
„Baltarusija toliau priima ir remia Rusijos pajėgas ir gilina savo politinę ir karinę integraciją su Rusija. Raginame Baltarusiją nutraukti savo bendrininkavimą kare“, – sakė jis.
19:19 | Ukrainiečiai numušė 16 mln. kainuojantį rusų sraigtasparnį Ka-52
Ukrainiečiai šalies rytuose sunaikino rusų atakos sraigtasparnį Ka-52, rašo „Ukrinform“.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnybos, sraigtasparnis sunaikintas trečiadienį.
„Šiandien rytiniame fronte Ukrainos gynėjai sunaikino priešo atakos ir žvalgybos sraigtasparnį Ka-52“, – cituojamas tarnybos pranešimas.
„Ka-52“ atakos sraigtasparniai geriau žinomi „Aligatoriaus“ pavadinimu. Skaičiuojama, kad viena tokia kovos mašina kainuoja apie 16 mln. eurų.
Ukrainiečių trečiadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios Rusija jau neteko 139 770 karių.
Rusai taip pat neteko 3 290 tankų, 6 507 šarvuočių, 298 lėktuvų, 286 sraigtasparnių, 2 011 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
18:59 | Analitinis centras: karas prieš Ukrainą stiprina NATO, Kinija kelia nerimą Vašingtonui
Maskvos karas Ukrainoje „suteikė NATO atsinaujinusį tikslą“ ir paskatino Rytų Europą atsisakyti sovietinių laikų technikos, tačiau JAV didžiausią susirūpinimą kelia Kinijos karinė modernizacija, trečiadienį pareiškė britų analitinis centras.
Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) teigė, kad maždaug 20 Europos šalių, reaguodamos į Rusijos veiksmus Ukrainoje, 2022 metais „paskelbė arba nedelsiant padidinsiančios išlaidas gynybai, arba griežčiau įsipareigosiančios siekti ilgalaikių išlaidų tikslų“.
Savo metinėje ataskaitoje „Karinis balansas“ Londone įsikūręs analitinis centras nurodė, kad „invazija suteikė NATO atsinaujinusį tikslą; pastūmėjo Suomiją ir Švediją pateikti prašymą prisijungti prie Aljanso; ir paskatino Rytų Europos valstybes daugiau dėmesio skirti gynybai“.
Tačiau žemyne siaučianti infliacija nusinešė didžiąją dalį padidėjusių išlaidų įsipareigojimų – Europos gynybos išlaidos praėjusiais metais realiai padidėjo tik 0,8 procento.
Rusijos invazija taip pat paskatino Rytų Europos valstybes atnaujinti savo atsargas „modernesnėmis Vakarų karinėmis sistemomis“. Be to, viena pagrindinių gynybos tiekėjų Europoje tapo Pietų Korėja.
Nepaisant bendro dėmesio Rusijai, Jungtinės Valstijos ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią dėmesį skiria Kinijai, pridūrė IISS.
„Kinijos karinė modernizacija išlieka pagrindine Vašingtonui susirūpinimą keliančia sritimi“, – teigiama pranešime.
„Kinijos 7 proc. išlaidų gynybai padidėjimas 2022-ųjų biudžete, palyginti su 2021-ųjų skaičiais, yra jos didžiausias vertinant absoliučiais skaičiais“, – priduriama jame.
Ataskaitoje teigiama, kad Pekino veiksmai skatina regiono valstybes laikytis panašios taktikos: Pietų Korėja modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas, o Japonija planuoja didinti savo karinį pajėgumą papildomomis investicijomis ir naujomis partnerystėmis.
18:32 | Zelenskis: padėtis Bachmute sudėtinga, tačiau laikomės
Padėtis Ukrainos rytuose esančiuose Bachmute ir Vuhledare išlieka sudėtinga, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo spaudos konferencijoje su Švedijos premjeru, rašo „Ukrinform“.
„Šia kryptimi (Bachmuto – red. past.) yra sudėtingiausia ir sunkiausia. Taip pat norėčiau paminėti Vuhledarą. Apskritai mūsų žmonėms rytuose nėra lengva“, – teigė jis.
Anot prezidento, nepaisant sudėtingos padėties ukrainiečiai minėtose vietose laikosi ir daro okupantams didžiulius nuostolius.
„Šis karas taip brangiai kainuoja mūsų šalies istorijai. Bet vis dėlto žmonės yra stiprūs, jie tvirtai ginasi, jie stovi, jie supranta, kad jie yra tvirtovė, kad Ukraina ruošiasi visų teritorijų deokupacijai. Jie tvirtai stovi, vykdo savo užduotį ir naikina, šiandien turbūt svarbiausia – naikina priešą, kiek tik įmanoma“, – cituojamas V. Zelenskis.
Ukrainos trečiadienio duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko 139 770 karių.
18:16 | Zelenskis kviečia Bideną atvykti į Ukrainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pakartojo kvietimą JAV prezidentui Joe Bidenui apsilankyti Ukrainoje, rašo CNN.
Minėto kanalo paklaustas, ar artimiausiu metu planuoja susitikti su JAV lyderiu, V. Zelenskis pabrėžė, kad jo vizitas Ukrainoje būtų svarbus žingsnis.
„Mes su prezidentu J. Bidenu kartais susitinkame. Jūs žinote, kad mes pakvietėme prezidentą. Manau, kad jis mielai aplankys Ukrainą, jei turės galimybę. Tai būtų svarbus signalas, jis paremtų mūsų tautą“, – sako Ukrainos prezidentas.
„Vis dėlto šiandien yra įvairių būdų bendrauti su Jungtinių Valstijų prezidentu“, – tikina jis.
„Esame jiems dėkingi už didelę pagalbą“, – priduria V. Zelenskis.
Skelbiama, kad kitą savaitę J. Bidenas apsilankys Lenkijoje, kur paminės Rusijos karo prieš Ukrainą metines.
Anot Baltųjų rūmų, J. Bidenas susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir kitais regiono lyderiais.
17:44 | Virš Kyjivo pastebėti šeši balionai
Virš Ukrainos sostinės Kyjivo buvo numušti keli rusų šnipinėjimo balionai, rašo „Sky news“. Anot Ukrainos, miesto priešlėktuvinė gynyba daugumą balionų numušė.
17:35 | Jungtinės Tautos: Ukrainos susitarimas dėl grūdų eksporto yra sudėtingoje situacijoje
Jungtinės Tautos trečiadienį perspėjo, kad susitarimai, pagal kuriuos iš karo draskomos Ukrainos būtų galima eksportuoti grūdus, kurių itin reikia, norint išvengti bado skurdžiose šalyse, yra „sudėtingoje situacijoje“.
JT ir Turkija praėjusių metų liepą tarpininkavo įgyvendinant nelengvai pasiektą Ukrainos grūdų eksporto iš Juodosios jūros uostų iniciatyvą.
Pirmą kartą jis buvo atnaujintas lapkritį, o kovo 18 dieną jis turi būti pratęstas dar vieną sykį.
„Manau, kad šiuo metu esame šiek tiek sudėtingesnėje situacijoje“, – teigė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas.
Jis pabrėžė, kad argumentai, įrodantys, jog reikia tęsti šią veiklą, yra „įtikinami ir svarūs“, ir pabrėžė, kad „pasaulio pietų šalims reikia, kad ši operacija būtų tęsiama“.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o dėl Rusijos invazijos į šalį milijonai tonų grūdų liko užblokuoti uostuose, iki kol liepos mėnesį tarpininkaujant JT ir Turkijai buvo pasiektas susitarimas dėl jų išvežimo.
Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.
M. Griffithsas teigė, kad nuo to laiko eksportuota beveik 20 mln. tonų grūdų, ir pabrėžė, jog „ mums nereikia, kad jis būtų sustabdytas kovo viduryje“.
„Tikiuosi ir, tiesą sakant, tikiu, kad jis bus pratęstas. Taip yra todėl, kad tai yra akivaizdus tarptautinio humanitarinio saugumo atvejis“, – pridūrė jis.
Viena iš kliūčių yra ta, kad dėl šios iniciatyvos buvo susitarta kartu su sąlyga, jog bus palengvintas rusiškų trąšų eksportas.
JT ir Rusijos susitarimo memorandumu, kuris turėtų galioti trejus metus, siekiama užtikrinti, kad dėl karo Maskvai įvestos sankcijos neužkirstų kelio šiam eksportui, kuris laikomas gyvybiškai svarbiu pasauliniam maisto tiekimui.
Tačiau Kremlius ne kartą reiškė nepasitenkinimą, esą šio susitarimo nesilaikoma.
Praėjusį kartą, kai buvo ketinama atnaujinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, Rusija pagrasino ją blokuoti dėl trąšų aklavietės.
M. Griffithsas prisipažįsta, kad „daugeliu atžvilgiu daug sudėtingiau įgyvendinti“ trąšų sandorį.
„Tačiau svarbu, kad jis veiktų“, – teigė jis, tvirtindamas, kad trąšų eksporto palengvinimas yra „svarbus prioritetas“.
M. Griffithsas pareiškė, jog buvo daug kas nuveikta, kad sandoriai veiktų, bet pripažino, kad „šioje srityje dar reikia daug ką nuveikti“.
17:13 | Pentagono vadovas: Ukraina turi labai gerą šansą perimti iniciatyvą
Ukraina turi labai gerą šansą perimti iniciatyvą karo prieš Rusijos agresiją fronte, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „The Guardian“.
„Manau, kad jie turės tikrai gerų šansų gana reikšmingai pakeisti padėtį mūšio lauke ir perimti iniciatyvą. Ir sugebės šia iniciatyva pasinaudoti“, – Briuselyje po susitikimo su NATO gynybos ministrais sakė jis.
L. Austinas taip pat pridūrė, kad sąjungininkai apmokys ukrainiečius naudotis kiekviena sistema, kurią Ukraina iš jų gaus.
„Esame sutelkę dėmesį į tai, kad užtikrintume ne tik platformą, bet ir pajėgumus“, – pabrėžė Pentagono vadovas.
16:12 | Zelenskis paprašė Reznikovo likti ministro poste
Volodymyras Zelenskis paprašė Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo likti šalies gynybos ministro poste, rašo „The Guardian“. Anot leidinio, tai patvirtino pats ministras.
„Taip, tai buvo mano prezidento sprendimas“, – į klausimą, ar ketina toliau eiti ministro pareigas atsakė O. Reznikovas.
Klausimų dėl O. Reznikovo tinkamumo eiti pareigas kilo po jo vadovaujamą ministeriją supurčiusio korupcijos skandalo. Jis kilo pasirodžius informacijai, kad Ukrainos Gynybos ministerija, aprūpindama fronto linijoje esančius karius maistu, stipriai permokėjo.
15:52 | Ukraina paskelbė, kada bus pasiruošusi kontrpuolimui
Ukrainos gynybos ministras įvardijo preliminarius terminus, kada būtų įmanomas kontrpuolimas. Jo teigimu, dabar viskas priklauso nuo to, kaip sparčiai pavyks apmokyti ukrainiečių karius naudotis vakariečių ginkluote.
„Technikos terminai jau buvo minimi. Visi jos tiekimai į Ukrainą yra pirmiausiai siejami su apmokymais. Tam reikia laiko. Mes kalbame apie kelis mėnesius, kada būsime visiškai pasiruošę. O toliau jau Generalinio štabo sprendimu vyks vienokie ar kitokie dalykai“, – aiškino O. Reznikovas.
Pentagono vadas Lloydas J. Austinas III spaudos konferencijos Briuselyje metu pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta „sekinimo karas“, o Rusija yra metusi gausias pajėgas ir patiria didelių nuostolių. Jis taip pat akcentavo, kad NATO aljansas nebus įtrauktas į karą tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau padės Ukrainai gintis tiekdama ginkluotę.
15:18 | Estija išvarė iš šalies ilgametį Kremliaus politikos šalininką
14:45 | ES svarstoma neprileisti rusų į strategiškai svarbias bendroves
Europos Komisija imasi žingsnių atsiriboti nuo galimos Rusijos įtakos kritinės infrastruktūros objektuose ir valstybių valdyme.
„El Pais“ skelbiama, kad Briuselyje ruošiamose sankcijose numatoma uždrausti Rusijos piliečiams užimti bet kokią svarbią poziciją kritinės infrastruktūros įmonėse, visose 27 ES šalyse.
Tokia priemonė leistų atsiriboti nuo galimos Rusijos įtakos, kuomet energetikos (dujų, naftos ir elektros) ar transporto (pavyzdžiui, geležinkeliai ar jūreivystės sektorius) bendroves valdo rusai.
14:29 | Rusų pajėgoms smogus Pokrovskui Donecko srityje žuvo žmogus, dar 12 sužeisti
Rusų pajėgoms apšaudžius Donecko srityje esantį Pokrovską ir pataikius į gyvenamąjį namą žuvo vienas žmogus, dar 12 sužeisti, trečiadienį skelbia ukrainiečių žiniasklaida ir vietos pareigūnai.
Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka platformoje „Telegram“ parašė, kad trečiadienio rytą per rusų ataką sužalota 12 žmonių. Jis taip pat pasidalijo apgriauto penkiaaukščio nuotrauka.
Kaip informavo Ukrainos transliuotojas „Suspilne“, vienas žmogus žuvo, įvykio vietoje tebedirba gelbėtojai.
13:55 | Blinkenas: Ukrainoje būtina užtikrinti stabilią ir ilgalaikę taiką
Visas pasaulis suinteresuotas pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje ir atkurti jos teritorinį vientisumą, nes jei agresorius laimės, jis atvers „Pandoros skrynią“ ir sukels kitus agresyvius karus, interviu NPR sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
A. Blinkenas pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik metus ir kol kas nėra signalų, rodančių greitą jo pabaigą. Abi kariaujančios pusės patiria nuostolių, tačiau taika suinteresuota tik Ukraina.
„Šiuo metu tai daugeliu atžvilgių yra baisus sekinimo karas su siaubingais nuostoliais. Mes matome didžiulius nuostolius Rusijos pusėje. Manau, kad tai yra problema: niekas nenori taikos labiau ir greičiau nei Ukrainos žmonės, nes jie kenčia nuo šios agresijos.
Tačiau tai taip pat turi būti teisinga ir ilgalaikė taika. Tai turi būti taika, atspindinti Jungtinių Tautų Chartijos principus, išsaugančius Ukrainos teritorinį vientisumą“, – akcentavo A. Blinkenas.
Tuo pat metu Kremlius nerodo noro baigti karą. Anot JAV valstybės sekretoriaus, ilgalaikė taika regione įmanoma tik tuomet, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „atsisakys nuomonės, kad Ukraina yra jo šalis“.
„Vladimiras Putinas turi atsisakyti savo minties, kad Ukraina yra jo šalis, kad ji turi būti nušluota nuo žemėlapio ir įtraukta į Rusiją. Jam tai jau nepavyko. Tačiau atrodo, kad jis ir toliau tiki, ir būtent tai jis bando. Ir kol jis to neatsisakys, sunku suvokti, kaip pasaulis gali judėti į priekį“, – kalbėjo A. Blinkenas.
JAV valstybės sekretorius taip pat pabrėžė, kad visas pasaulis suinteresuotas Ukrainos pergale ir jos teritorinio vientisumo atkūrimu. Juk jei agresorius laimės, jei jis neprisiims atsakomybės už tai, ką padarė, tai daugelyje planetos kampelių išjudins naujus karus.
„Jei ratifikuosime kitos šalies žemės užgrobimą ir pasakysime: „Viskas gerai, tu gali ateiti, paimti ją jėga ir pasilikti ją sau“, tai atvers Pandoros skrynią visame pasaulyje ir atsiras agresorių, kurie sakys „Na, mes padarysime tą patį. Ir išsisuksime“, – įspėjo A. Blinkenas.
13:26 | Kyjive suveikė oro gynyba
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka praneša, kad „danguje virš Kyjivo srities vyksta priešo skraidančių objektų medžioklė, veikia oro gynyba“.
12:59 | „Putinas padarė dvi dideles strategines klaidas“ – NATO vadovas
12:22 | Ukrainos karinė žvalgyba turi bendradarbių Putino aplinkoje
Ukrainos karinė žvalgyba dirba Rusijos teritorijoje, o jos ryšiai pasiekia centrinės Rusijos vadovybės lygį. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas interviu Graikijos leidiniui „Iefimerida“.
Ukrainos karinė žvalgyba informaciją gauna iš tūkstančių šaltinių, įskaitant Kremliaus aukštesniųjų grandžių informatorius ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimus asmenis, sakė žvalgybos pareigūnas.
„Tarp kariaujančių šalių specialiųjų tarnybų vyksta ir kiti mūšiai – įnirtingi, bet tylesni. Kare naudojame visas legalias priemones. Suradome bendradarbiavimo mechanizmus net su Putinui labai artimais žmonėmis. Šie žmonės žinomi kaip „Didžiosios Rusijos“ šalininkai“, – paaiškino A. Černiakas.
Karinės žvalgybos atstovas pridūrė, kad aplink Rusijos Federacijos prezidentą yra daug žmonių, kurie nepritaria jo politikai Ukrainos atžvilgiu ir yra prieš plataus masto karą.
„Mažai tikėtina, kad yra tokių, kurie tai daro dėl draugiškų jausmų Ukrainai arba dėl to, kad nekenčia karo. Jie visi tai daro savo labui, tai atitinka jų interesus. Vieni gelbėdami gyvybes, kiti dėl prarastų pinigų. Po invazijos į Ukrainą keli žmonės labai greitai prarado pinigus ir įtaką, jiems tai nepatinka“, – sakė jis.
Kol kas šie žmonės nėra pasiruošę revoliuciniams veiksmams, bet A. Černiako teigimu, susilpnėjus Putino įtakai viskas gali pasikeisti.
11:48 | Rusija šešeriems metams įkalino žurnalistę dėl įrašo apie Ukrainą
Rusijos teismas trečiadienį nuteisė vieną žurnalistę šešerius metus kalėti už Maskvos puolimą Ukrainoje kritikuojančius komentarus, o tai, pasak pareigūnų, yra tebesitęsiančio susidorojimo su kitaminčiais dalis.
Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės didelio atgarsio sulaukusių teismo sprendimų, priimtų remiantis naujais teisės aktais, kuriais, pasak kritikų, siekiama kriminalizuoti karinės intervencijos kritiką.
44 metų Marija Ponomarenko buvo nuteista už tai, kad paskleidė neva melagingą informaciją apie Maskvos kariuomenę, pranešė Tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus.
Žurnalistė buvo nuteista pietiniame Sibiro mieste Barnaule, kur ji dirbo interneto svetainėje „RusNews“.
M. Ponomarenko buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už įrašą socialiniuose tinkluose, susijusį su išpuoliu prieš teatrą Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, kurį po ilgos apgulties ėmė kontroliuoti Rusija.
11:05 | Baiminantis Rusijos sąmokslo, sirgaliams neleista dalyvauti futbolo rungtynėse Moldovoje
Nerimaujant dėl įtariamų Maskvos remiamų bandymų nuversti Moldovos vyriausybę, vieno iš klubinio Europos futbolo turnyrų rungtynės šioje šalyje ketvirtadienį bus žaidžiamos tuščiame stadione.
Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) antradienį pranešė, kad „Sheriff“ futbolo klubui priimant „Partizan“ – svečius iš Serbijos – pirmajame Europos konferencijų lygos atkrintamųjų varžybų etape, į stadioną nebus įleistas nei vienas sirgalius.
Pareiškime teigiama, kad įsakymas „už uždarų durų“ buvo priimtas „dėl Moldovos valdžios institucijų sprendimo“.
Tai įvyko kitą dieną po to, kai Moldovos prezidentė Maia Sandu metė kaltinimus Rusijai dėl įtariamo Maskvos rengiamo sąmokslo prieš jos šalies vyriausybę pasitelkiant išorės diversantus.
10:34 | Ekspertai gina Ukrainos sprendimą ryžtingai ginti Bachmutą – tai sudavė smūgį Rusijai
09:59 | Prie krematoriumo nusidriekė eilė – rusai Kryme masiškai degina saviškius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Kryme rusų okupantai masiškai degina savo žuvusius karius, kad paslėptų didelius nuostolius.
Kaip pranešama rytinėje Generalinio štabo ataskaitoje, Rusijos pajėgos ir toliau patiria nuostolių, todėl ypač Krasna Zorka kaimo srityje, laikinai okupuoto Simferopolio teritorijoje, Kryme, jie degina savo žuvusius karius.
„Prie vietinio krematoriumo nuolat nusidriekia iki 10 karinių mašinų eilė. Šiais sunkvežimiais okupantai atveža žuvusius rusų karius ir samdinius. Kremavimas vykdomas visą parą“, – praneša Generalinis štabas.
09:22 | Rusija, laikydama tūkstančius vaikų, galimai vykdo karo nusikaltimą – JAV ataskaita
Rusija stovyklose, skirtose perauklėjimui, laikė mažiausiai 6 000 vaikų iš Ukrainos, o tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, teigiama antradienį paviešintame Jungtinių Valstijų tyrime.
Nuo karo pradžios beveik prieš metus į 43 stovyklas visoje Rusijoje, įskaitant Maskvos aneksuotą Krymą ir Sibirą, buvo išvežti vos keturių mėnesių vaikai, kurie buvo „prorusiškai patriotiškai ir kariškai auklėjami“, sakoma Jeilio humanitarinių tyrimų laboratorijos ataskaitoje, kurią finansavo JAV valstybės departamentas.
Jeilio universiteto tyrėjas Nathanielis Raymondas teigė, kad Rusija „akivaizdžiai pažeidė“ Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl elgesio su civiliais karo metu, ir ataskaitą pavadino „milžinišku gintariniu įspėjimu“, turėdamas omenyje JAV viešuosius pranešimus apie vaikų grobimus.
Rusijos veikla „kai kuriais atvejais gali būti laikoma karo nusikaltimu ir nusikaltimu žmoniškumui“, – sakė jis žurnalistams.
Ataskaitoje raginama suteikti galimybę į stovyklas patekti neutraliai institucijai ir nedelsiant sustabdyti Ukrainos vaikų įvaikinimą.
Ukrainos vyriausybė neseniai pranešė, kad daugiau kaip 14 700 vaikų buvo deportuoti į Rusiją, kur kai kurie iš jų buvo seksualiai išnaudojami.
08:54 | „Financial Times“: Rusija ruošiasi oro karui
„Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pasienyje su Ukraina Rusija dislokavo savo aviaciją – lėktuvus ir sraigtasparnius, – ketindama paremti sausumos puolimą.
Baimė dėl Ukrainoje gresiančio oro karo paskatino sąjungininkus teikti pirmenybę oro gynybos ir artilerijos amunicijos tiekimui Kyjivui, kai beveik metus trunkantis karas pereina į naują etapą, leidiniui teigė Vakarų pareigūnai.
NATO sąjungininkų žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija prie sienos su Ukraina kaupia lėktuvų ir sraigtasparnių atsargas, „Financial Times“ sakė du pareigūnai.
Antradienį per susitikimus su Ukrainą remiančiomis Aljanso narėmis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas atkreipė dėmesį į grėsmę, kurią kelia didžiulės Rusijos oro pajėgos.
„Jis labai aiškiai pasakė, kad turime nedaug laiko padėti ukrainiečiams pasiruošti puolimui ir kad jie turi gana specifinių poreikių“, – sakė aukštas JAV administracijos pareigūnas.
„Rusijos sausumos pajėgos yra gana išsekusios, todėl tai yra geriausias rodiklis, kad jie tai pavers oro mūšiu. Jei ukrainiečiai nori išgyventi... jie turi turėti kuo daugiau oro gynybos ir kuo daugiau amunicijos“, – pridūrė pareigūnas.
Žvalgybos vertinimai rodo, kad Rusijos oro pajėgos „iš tikrųjų yra gana gerai išsilaikiusios“, sakė aukšto rango NATO diplomatas.
08:22 | JAV sudarė sutartis dėl 522 mln. dolerių vertės artilerijos sviedinių tiekimo Ukrainai
JAV kariuomenė antradienį paskelbė, kad dviem bendrovėms skyrė 522 mln. dolerių (487,91 mln. eurų) vertės užsakymus gaminti 155 mm artilerijos šaudmenis Ukrainai.
Užsakymai, dėl kurių oficialiai apsispręsta sausio 30 dieną, skirti bendrovėms „Northrop Grumman Systems Corp.“ ir „Global Military Products Inc.“, buvo priimti nerimaujant, kad Ukraina sparčiai eikvoja JAV ir kitų sąjungininkių artilerijos sviedinių atsargas.
Planuojama, kad naujoji amunicija bus pradėta tiekti šių metų kovo mėnesį, sakoma kariuomenės pranešime.
Sutartis finansuojama pagal Pentagono saugumo pagalbos Ukrainai iniciatyvą.
07:41 | Zelenskis: padėtis Rytų Ukrainoje „itin sudėtinga“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad padėtis Ukrainos fronto linijoje yra „itin sudėtinga“, ypač šalies rytiniuose regionuose, kuriuos Rusija siekia visiškai kontroliuoti.
„Padėtis fronte, ypač Donecko ir Luhansko regionuose, išlieka itin sudėtinga. Tai tiesiogine prasme kova už kiekvieną Ukrainos žemės metrą“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Rytų Ukrainoje naujienų agentūros AFP komanda girdėjo smarkų artilerijos šaudymą į Rusijos linijas aplink Bachmuto miestą, kuris yra pagrindinis Maskvos atakų taikinys.
07:00 | Ukrainoje žuvo JK pilietis
Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės (JK) pilietis – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos pradžios, antradienį pranešė užsienio reikalų ministerija.
„Teikiame paramą Ukrainoje žuvusio JK piliečio šeimai ir palaikome ryšį su vietos institucijomis“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.
Brito tapatybė kol kas nebuvo paskelbta.
Nemažai JK piliečių yra nuvykę į Ukrainą kovoti Kyjivo pusėje ar teikti humanitarinę pagalbą.
Praėjusį mėnesį Ukraina per apsikeitimą belaisviais atgavo dviejų britų savanorių, žuvusių, kai bandė padėti evakuoti žmones iš rytinės karo veiksmų zonos, palaikus.
28 metų Chrisas Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw savanoriavo Soledare Ukrainos rytiniame Donecko regione ir bandė padėti evakuoti žmones iš karo zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Norvegijos vyriausybė antradienį pranešė, kad padovanos Ukrainai aštuonis savo tankus „Leopard 2“, taip išpildydama ankstesnį įsipareigojimą ir prisijungdama prie daugybės Vakarų šalių, pažadėjusių Ukrainai sunkesnės ginkluotės.
► Moldova buvo kelioms valandoms uždariusi savo oro erdvę, antradienį pranešė šalies Civilinės aviacijos valdyba. Vietos žiniasklaida pranešė apie galimai šalies teritorijoje aptiktą „be leidimo skridusį užsienietišką droną“, tačiau oficialių komentarų apie tai kol kas negauta.
► Europos Sąjunga antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą.
