Karas Ukrainoje. Ukrainos majoras: Krymą atkovosime 2023 metais, laimėsime šį karą prieš Rusiją

Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:

20:43 | Maskva televizijos kanalų uždraudimą Moldovoje pavadino „politine cenzūra“

Moldovai dėl kaltinimų dezinformacijos skleidimu sustabdžius šešių televizijos kanalų transliavimo licencijų galiojimą, Rusija šeštadienį apkaltino šalį vykdant „politinę cenzūrą“.

Moldova penktadienį pranešė, kad sprendimas sustabdyti licencijų galiojimą buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgus į „teisingos informacijos trūkumą“ šių kanalų reportažuose, kuriuose nušviečiami nacionaliniai įvykiai ir Rusijos karinė kampanija Ukrainoje.

Kai kurie iš kanalų, kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, šioje nedidelėje Rytų Europos šalyje retransliuoja rusiškų televizijos kanalų, kurie pagal naująjį sankcijų Maskvai paketą nuo penktadienio buvo uždrausti Europos Sąjungoje, programas.

„Šį draudimą laikome precedento neturinčiu politinės cenzūros aktu, piktnaudžiavimu žiniasklaidos pliuralizmo principu ir begėdišku teisės į laisvę gauti informaciją pažeidimu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Draudimas įsigalios pirmadienį ir galios tol, kol galios nepaprastoji padėtis, kurią Moldova visoje šalyje paskelbė po to, kai Maskva vasario pabaigoje pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

19:45 | Rusija gavo naują atakos dronų Shahed siuntą iš Irano

Rusija gavo naują atakos dronų Shahed siuntą iš Irano, skelbia UNIAN. 

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas.

 „Tai nauja partija. Kiekio dabar nekomentuojame“, – sakė jis.

Tuo pat metu A. Jusovas pažymėjo, kad per vakarykštę Rusijos ataką dronai nebuvo naudojami.

„Tai nauja partija, bet akivaizdu, kad ji mažesnė nei ankstesnės“, – pridūrė jis.

19:41 | Lenkijos policijos viršininkas sako, kad sprogusi dovana buvo granatsvaidis

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas šeštadienį atskleidė, kad iš ukrainiečių gauta dovana, kuri anksčiau šią savaitę sprogo, o jis dėl lengvų sužalojimų atsidūrė ligoninėje, buvo prieštankinis granatsvaidis.

Ukrainoje gruodžio 11–12 dienomis viešėjęs J. Szymczykas buvo susitikęs su Ukrainos policijos ir valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovais ir grįžo su dovanomis, kurias gavo iš kiekvienos tarnybos, pranešė radijo stotis RMF.

Šeštadienį J. Szymczykas šiai radijo stočiai papasakojo, kad minėtos dovanos buvo du naudoti granatsvaidžiai, vienas iš kurių buvo paverstas garsiakalbiu.

Ukrainiečių pareigūnai Lenkijos delegaciją patikino, kad ginklai yra saugūs, pranešė RMF.

Vienas iš granatsvaidžių trečiadienį sprogo, o J. Szymczykas dėl lengvų sužalojimų atsidūrė ligoninėje, tačiau jau buvo išrašytas.

Nacionalinės policijos būstinės civilis darbuotojas taip pat patyrė nedidelių sužalojimų, bet jam hospitalizacijos neprireikė.

„Kai perkėlinėjau naudotus granatsvaidžius, o tai buvo ukrainiečių dovanos, įvyko sprogimas“, – papasakojo J. Szymczykas radijui RMF.

„Sprogimas buvo didelis. Buvo pramušta skylė grindyse ir apgadintos lubos.“

16:43 | Čekija iš Prancūzijos įsigis dar 10 haubicų „Caesar“

Čekijos gynybos ministerija pranešė su Prancūzija pasirašiusi susitarimą, pagal kurį įsigis dar 10 haubicų „Caesar“.

Pernai Praha su Paryžiumi susitarė dėl 52 tokių haubicų įsigijimo.

Nuo 1999 metų NATO priklausanti Čekija už Prancūzijos ginkluotės gamintojos „Nexter Systems“ pagamintas 10 haubicų sumokės 1,77 mlrd. kronų (apie 73 mln. eurų).

Visų 62 haubicų vertė siekia 10,3 mlrd. kronų (424,7 mln. eurų), pranešime nurodė Čekijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad haubicos turėtų būti pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

Pradinis susitarimas dėl 52 haubicų įsigijimo buvo pasirašytas 2021 metų rugsėjį, kai Rusija dar nebuvo pradėjusi invazijos į Ukrainą.

Čekijos kariuomenėje 155 mm kalibro haubicos „Caesar“ pakeis daugiau kaip 40 metų senumo čekų gamybos savaeiges ratines haubicas DANA, kurios yra pasenusios ir kurių kalibras neatitinka NATO standartų.

Prancūzų kariuomenė 155 mm kalibro haubicas „Caesar“, galinčias smogti už 40 kilometrų esantiems taikiniams, naudoja nuo 2008 metų.

16:33 | A. Kovalčiukas: Krymą atsikovosime 2023 metais 

Operacinės vadavietės „Pietūs“ vadas Andrijus Kovalčiukas sako, kad Ukrainos karinės pajėgos 2023 metais išlaisvins šiuo metu rusų okupuotą Krymą ir laimės karą prieš Rusiją.

„Aš tikiu, kad kitąmet mes viską sugrąžinsime į logiškas išvadas ir laimėsime“, – interviu „SkyNews“ sakė Ukrainos atstovas.  A. Kovalčiukas taip pat tikino, kad Rusija gali bandyti surengti naują didelę ataką prieš Ukrainą, todėl, pasak jo, svarbu, kad Vakarai duotų reikiamos karinės technikos.

„Mums reikia tankų ir lėktuvų. Mums taip pat reikia patikimų oro gynybos apsaugos sistemų, kurios būtų mažiausiai 95 proc. efektyvios“, – teigė jis.

16:06 | Podoliakas apie susitarimą su Rusija: nesiblaškykime ir nekalbėkime apie nerealius planus

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas dar kartą sureagavo į pareiškimus apie galimą taikos derybų užmezgimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. 

Kaip rašo „Ukrinform“, M. Podoliakas įsitikinęs, kad karas gali baigtis tik tada, kai Rusija bus galutinai įveikta.

„Nesiblaškykite kalbėdami apie nerealius planus: negalima priimti susitarimo su [Rusijos Federacija]. Karas turi pasibaigti tik tada, kai [Rusija] pralaimės. Perfrazuojant Hemingvėjų: „Sveikinimai ginklams!“ - teigė jis.

Do not get distracted talking about unrealistic plans: you cannot come to an agreement with RF. War must end only with its defeat. Therefore, paraphrasing Hemingway: "Greeting to arms!". In required proportions of artillery, armored vehicles, drones and long-range missiles.

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) December 17, 2022

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kiek anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad Kremliaus pareiškimai apie taikos derybas su Ukraina yra tik dūmų uždanga.

„Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą. Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga. Nematome nė vieno rimtumo požymio“, – CNN pabrėžia D. Kuleba

Anot jo, derybos su Rusija įmanomos tik tuomet, kai Rusija išves visus savo karius iš Ukrainos. Kiek anksčiau Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužinas pareiškė, šiuo metu pagrindinis tikslas – atkovoti visas rusų okupuotas teritorijas, o sėsti prie derybų stalo būtų galima tik vienu atveju.

„Ukrainos kariuomenė nepriims jokių derybų, susitarimų ar kompromisų. Vienintelė galimybė deryboms – po to, kai Rusija atsitrauks iš okupuotų [Ukrainos] teritorijų“, – kalbėjo V. Zalužnas.

Rusija jau ne kartą teigė, kad Ukraina neva atsisako derėtis su Rusija. Šią savaitę Baltieji rūmai pareiškė, kad derybų su Rusija klausimas turėtų būti paliktas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nuspręsti. 

15:57 | O. Scholzas iškilmingai atidarė pirmąjį Vokietijoje SGD terminalą

Kancleris Olafas Scholzas šeštadienį iškilmingai atidarė pirmąjį Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pareiškęs, jog tai, kaip greitai buvo įgyvendintas šis projektas, yra ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika tebebus stipri.

Iškilmingoje terminalo atidarymo ceremonijoje šiauriniame Vilhelmshafeno uoste, be O. Scholzo, taip pat dalyvavo ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir finansų ministras Christianas Lindneris, parodę, kokiais svarbiais Vokietija laiko kelis naujus SGD terminalus, kuriuos ji skuba pastatyti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Terminalai statomi vyriausybei siekiant išvengti energijos deficito, dėl kurio grėsmės taip pat buvo laikinai įjungtos senosios nafta ir anglimis kūrenamos elektrinės bei iki balandžio vidurio pratęstas trijų paskutinių Vokietijos atominių elektrinių, kurias buvo planuota išjungti šių metų pabaigoje, veikimas.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, O. Scholzas paskelbė, kad vyriausybė nusprendė skubiai pastatyti pirmus du SGD terminalus.

„Kai mes sakėme, kad, pavyzdžiui, toks terminalas čia, Vilhelmshafene, turėtų būti pastatytas jau šiais metais, daugelis sakė, kad tai neįmanoma, kad mums nepavyks, – sakė kancleris per šeštadienį surengtą ceremoniją. – Tačiau įvyko priešingai.“

Terminalui reikalinga infrastruktūra uoste buvo galutinai įrengta prieš mėnesį, o laivas su specialia įranga – vadinamasis SGD laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu (FSRU) – uoste prisišvartavo ketvirtadienį, atgabenęs 165 tūkst. kubinių metrų SGD.

Ekonomikos ministerija pranešė, kad išjudinimas turėtų būti pradėtas artimiausiomis dienomis, o „reguliariai veikti“ terminalas pradės sausį.

Šią žiemą numatoma atidaryti dar du terminalus, o kitą žiemą jau veiks dar trys terminalai.

O. Scholzas pareiškė, kad jų bendras pajėgumas bus „gerokai didesnis“ už pusę rusiškų dujų kiekio, kuris dujotiekiais buvo patiektas praėjusią žiemą.

Planavimo procesai Vokietijoje neretai užsitęsia ir tai kelia nemažai rūpesčių.

Tad O. Scholzas šeštadienį paskelbė, jog „dabar tai yra naujas vokiškas greitis, kuriuo mes vystome savo infrastruktūrą“.

„Tai gera diena mūsų šaliai ir geras ženklas visam pasauliui, kad Vokietijos ekonomika galės išlikti stipri, gaminti ir spręsti šią problemą“, – pareiškė jis.

15:25 | Kyjivo gyventojai liko be elektros

Pranešama, kad 50 proc. Kyjivo gyventojų dėl penktadienį įvykdytų Rusijos atakų šiuo metu yra be elektros.

Half of the #Kyiv region remains without electricity after yesterday's attacks by the invaders.

This was reported by the head of the Kyiv regional military administration Kuleba. pic.twitter.com/mAHleTq8lG

— NEXTA (@nexta_tv) December 17, 2022

15:08 | V. Zelenskis: Rusija neatsižadėjo troškimo užgrobti Ukrainos teritoriją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad Kyjivas žino apie Rusijos Federacijos planą 2023 metais surengti naują puolimą, nes rusai niekad neišsižadėjo šio tikslo, rašo UNIAN. 

V. Zelenskio teigimu, šiuo metu kol kas nėra žinoma, kada Rusija bus pajėgi įvykdyti naują puolimą prieš Ukrainą. 

„Mes galime suvokti jų keršto troškimą, <...> siekį pulti mūsų šalį, okupuoti mūsų teritoriją. Manau, kad [Rusija] niekad neatsisakė šio projekto. Tačiau kyla klausimas, kada [rusų kariuomenė] bus pajėgi tai padaryti? Ar mes galėsime su tuo susitvarkyti?

Tačiau aš esu įsitikinęs, kad jų troškimas tai [okupuoti Ukrainos teritorijas] vis dar egzistuoja“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

14:50 | Ukrainos gynėjai nukovė 420 rusų karių

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasidalijo naujausia statistika, kurioje atsispindi Rusijos kariuomenės patiriami nuostoliai karo fronte.

Skelbiama, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos nukovė 420 rusų okupantų. Skaičiuojama, kad iš viso nukautų rusų karių yra 97 690. 

Be to, Ukrainos kariuomenei pavyko sunaikinti 5 rusų kariuomenės tankus, taip pat 6 šarvuotąsias karines transporto priemones, 1 artilerijos sistemą.

14:36 | Oro pavojaus tikimybė sumažėjo

Šeštadienį Ukrainai paskelbus žinią apie galimą rusų okupantų naują atakų bangą, kiek vėliau oro pavojaus signalai didžiojoje dalyje Ukrainos buvo išjungti.

Šiuo metu oro pavojaus sirenos yra aktyvios tik pietiniame Zaporižios regione ir rytinėje Luhansko dalyje.

Teigiama, kad kai kuriose Dniepropretrovsko dalyse taip pat pranešta apie sprogimus, rusų okupantų smūgiai suduoti ir Odesoje, Chersone.

14:25 | Ukrainos kariuomenės atstovas: Rusija gali ruoštis naujam puolimui

Operacinės vadavietės „Pietūs“ vadas įspėjo, kad Rusija gali bandyti pradėti naują puolimą panašiu metu, kai Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas įsakė savo šalies kariuomenei pradėti karinę invaziją Ukrainos teritorijoje, rašo „The Guardian“.

Generolas majoras A. Kovalčiukas, reaguodamas į tai, kad Rusija gali pradėti didelio masto kovas, taip pat prašo Vakarų sąjungininkus palaikyti Ukrainą ir suteikti ginklų, įskaitant kasetinius šaudmenis.

Interviu „Sky News“, A. Kovalčiukas tikino, kad Rusijos pajėgos gali bandyti pulti Ukrainą šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje dalyje, galbūt vasario 24 d. – būtent tada, kai Rusijos kariuomenė pradėjo puolimą šalyje.

„Mes įžvelgiame tokią galimybę, scenarijus. Mes tam ruošiamės. Mes gyvename su mintimi, kad jie ir vėl gali pulti. Tai mūsų užduotis“, – teigė jis.

Ukrainos kariuomenės atstovas taip pat teigė, kad šalies gynybos pajėgos įvertino ir galimą Baltarusijos kariuomenės puolimą vasario pabaigoje arba vėliau. 

Tačiau A. Kovalčiukas tikina, kad Kyjivas šįkart bus kur kas geriau pasiruošęs apsiginti nuo Rusijos karinių pajėgų, ir taip pat pridūrė, kad nebenutiks taip, kad „jie tiesiog įžengs kaip vasario 24 d“. 

13:58 | Kroatijos įstatymų leidėjai nepritarė Ukrainos karių mokymams

Kroatijos vyriausybei penktadienį nepavyko užsitikrinti parlamento paramos Ukrainos kariams mokyti pagal Europos Sąjungos programą, kuri suskaldė šalies vadovus.

ES pradeda didžiausią iki šiol karinio mokymo misiją, kurios tikslas – parengti 15 000 Ukrainos karių keliose šalyse narėse.

Dalyvavimas misijoje, kuria siekiama sustiprinti Kyjivo kovą su Rusija, suskaldė ES ir NATO narės Kroatijos politikus.

Prezidentas Zoranas Milanovičius ne kartą yra sakęs, kad nepritaria šiam projektui, ir teigė, kad jis „įtrauktų Kroatiją į karą labiau nei reikia“.

„Tai reikštų, kad karas būtų atnešamas į Kroatiją“, – spalį sakė Z. Milanovičius, kurio galios yra ribotos, bet kuris vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.

Prezidento pareiškimai paskatino konservatorių ministrą pirmininką Andrejų Plenkovičių, kurio vyriausybė parėmė pasiūlymą dėl mokymų, apkaltinti jį „prorusiškomis pažiūromis“.

Dėl kilusių nesutarimų vyriausybė penktadienį pasiūlė parlamentui balsuoti dėl šio klausimo.

Prieš balsavimą V. Plenkovičius sakė, kad sprendimas dėl maždaug 100 Ukrainos karių apmokymo Kroatijoje yra „pasirinkimas tarp Ukrainos ir (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino režimo“.

Tačiau šiam pasiūlymui pritarė tik 97 parlamento nariai, tai yra mažiau nei reikiami du trečdaliai balsų, kad jis būtų priimtas, taip suduodant rimtą smūgį ministrui pirmininkui.

Šiam žingsniui prieštaraujantys opozicijos parlamento nariai teigia, kad Kroatija taps Rusijos „taikiniu“.

Šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad beveik 60 proc. kroatų nepritaria ukrainiečių karių mokymams jų šalyje, o pritaria maždaug trečdalis.

Pagrindinis ES karinės pagalbos misijos (EUMAM) centras bus įkurtas Lenkijoje, o antrinė būstinė – Vokietijoje.

Misija pradedama dvejiems metams ir turėtų kainuoti apie 60 mln. eurų per metus.

Pinigai skiriami iš bloko Europos taikos priemonės – fondo, kurio lėšos smarkiai sumažėjo, nes jis naudojamas ES narių ginklų tiekimo Ukrainai išlaidoms padengti.

13:18 | Baltarusijos oro erdvėje pastebėti rusų kariniai lėktuvai

Pranešama, kad Baltarusijos oro erdvėje šeštadienį ryte pastebėti mažiausiai trys skrendantys Rusijos kariniai lėktuvai.

Kaip rašoma socialinio tinklo paskyroje, kurį administruoja baltarusai, orlaiviai skrido virš Baltarusijos į Ukrainos šiaurinę dalį.

„SkyNews“ teigia, kad karo lėktuvai buvo pakelti tuo metu, kai Ukrainoje pradėjo skambėti oro pavojaus signalai.

12:55 | Ukraina: Rusijos okupantai atitraukia karines pajėgas iš 2 svarbių miestų

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija išveda karines pajėgas iš dviejų svarbiausių miestų, esančių pietiniame Ukrainos Chersono regione.

Kaip rašo „SkyNews“, Rusijos kariuomenė iš Kachovkos ir Naujosios Kachovkos atsitraukė giliau į rytinę, šiuo metu okupuotą Chersono dalį.

12:28 | Įspėja apie Rusijos puolimą

Ukraina teigia, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui prieš Kyjivą kitų metų pradžioje, tačiau analitikai abejoja, ar Maskva gali per tokį trumpą laiką atkurti savo pažeistas pajėgas tokiai didelei operacijai.

Šią savaitę, kalbėdamas žurnalui „The Economist“, Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas sakė, kad tikisi naujo Rusijos puolimo prieš Kyjivą pirmaisiais 2023 metų mėnesiais.

„Rusai rengia apie 200 000 naujų karių. Neabejoju, kad jie dar kartą užpuls Kyjivą“, – teigė V. Zalužnas.

Jis pridūrė, kad didelė Rusijos ataka gali įvykti „vasario mėnesį, geriausiu atveju – kovo mėnesį, o blogiausiu – sausio pabaigoje“.

Nors rugsėjo–spalio mėnesiais Rusija mobilizavo 300 000 rezervistų, karo ekspertai tvirtina, kad naujosios pajėgos vargu ar bus pakankamai apmokytos ar aprūpintos, kad galėtų bandyti dar kartą šturmuoti Ukrainos sostinę.

Pirmasis bandymas vasario ir kovo mėnesį baigėsi pažeminimu dėl atkaklių Ukrainos gynybos pastangų ir didelių aprūpinimo, žvalgybos ir vadovavimo problemų rusų gretose.

„Man toks puolimas neatrodo labai tikėtinas, bet kartu ir nėra neįmanomas“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas rusų karo analitikas Aleksandras Chamčichinas.

Neseniai Jungtinių Valstijų karo ekspertas Michaelas Kofmanas, aptardamas Rusijos pajėgumus, taip pat įvertino, kad Rusijos perėjimas į puolimą yra „gana mažai tikėtinas scenarijus“.

„Jiems labai trūksta amunicijos, o Rusijos kariuomenės veikla dabar labai glaudžiai susijusi su artilerijos šaudmenų prieinamumu“, – tinklalaidėje „War on the Rocks“ teigė M. Kofmanas.

Penktadienį paklausti apie šiuos ukrainiečių komentarus, Baltieji rūmai jais suabejojo.

„Nematome jokių požymių, kad netrukus bus imtasi veiksmų prieš Kyjivą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.

Pentagono atstovas Patas Ryderis atsisakė „spekuliuoti apie galimas ateities operacijas“, tačiau pridūrė, kad „žinome, jog Rusija ir toliau bando imtis puolamųjų veiksmų“.

11:46 | G. Landsbergis apie Vakarų pagalbą Ukrainai: esame užstrigę sušalusiame molyje

Dabartinė Europos Sąjungos ir Vakarų laikysena Rusijos užpultos Ukrainos atžvilgiu yra kaip užstrigimas sušalusiame molyje, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Jis Vakarų laikyseną palygino su vaizdais iš Bachmuto rytinėje Ukrainoje, kurioje verda atkaklūs mūšiai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų. 

„Mes esame lygiai taip užstrigę tame sušalusiame molyje ir nejudame į priekį, lyg užsikasėme jame. Ir jeigu mes pažiūrėtume į pagalbos Ukrainai mastus, ginkluotės, iš tikrųjų negalime kalbėti apie tą patį lygį, koks buvo prieš pusę metų. Ir tai nepaprastai liūdina, nes nuo to priklauso, kiek Ukraina galės būti efektyvi išstumdama lauk tuos, kurie neprašyti atėjo“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

Anot jo, kovos Bachmute yra užstrigusios pagalbos pavyzdys.

„Bachmutas yra užtrigimo ir mažesnio optimizmo pavyzdys“, – sakė G. Landsbergis. 

Jis pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą ir stabdys tuos, kurie siūlys atsitraukti.

„Mes stabdysime tuos, kurie siūlys neteisingas idėjas, kurie siūlys atsitraukti, atsikvėpti, derybas neatsiklausę Ukrainos. Mes tam priešinsimės ir mes kovosime, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia, kad ji laimėtų, tai tyra Lietuvos stiprybė“ , – kalbėjo G. Landsbergis.

11:40 | Visoje Ukrainoje girdimos oro pavojaus sirenos

Šeštadienį visoje Ukrianos teritorijoje girdimos oro pavojaus sirenos, perspėjama apie dar vieną galimą Rusijos atakų bangą, gyventojai įspėjami slėptis, skelbia UNIAN.

Kiek anksčiau, „The Guardian“ rašė, kad pietinėje Odesos miesto dalyje ryte buvo girdime sprogimai.

Pasak Odesos regiono karinės administracijos atstovo Serhijaus Bratčuko, Odesos srityje buvo numuštos dvi rusiškos „Oniks“ tipo raketos,

11:22 | G. Landsbergis: Lietuva sankcijų Rusijai išimčių netaikys

Lietuva turi teisę netaikyti devintajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete numatytų išimčių ir ja pasinaudos, sako užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Kompromisas buvo rastas, jis leidžia Lietuvai labai paprastai tų išimčių netaikyti. Tokią pačią teisę turi kiekviena kita valstybė“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

„Lietuva pasinaudos šia Europos Komisijos suteikta galimybe ir išimčių šimtams oligarchų arba bent jau tiems, kurie yra tikrai Lietuvoje, turi pinigų arba įmonių Lietuvoje, nesuteiks“, – pridūrė politikas.

11:14 | Kremlius: V. Putinas susitiko su aukščiausio rango kariškiais aptarti Ukrainos strategijos

„Penktadienį prezidentas visą dieną praleido kariuomenės štabe, dalyvaujančiame specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Jis susitiko su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu ir surengė „atskiras diskusijas su vadais“ iš skirtingų gynybos šakų, nurodoma pranešime.

President Putin reportedly visited the Russian Joint Forces headquarters yesterday, which included Shoigu, Gerasimov, and Surovikin. He said he would listen to the commanders for each operational direction. https://t.co/rhTmTUTkt5https://t.co/HUsM9Pvoka pic.twitter.com/k9pBzBqXFB

— Rob Lee (@RALee85) December 17, 2022

„Norėčiau išgirsti jūsų pasiūlymus dėl mūsų veiksmų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu“, – per susitikimą sakė V. Putinas, kaip parodė Rusijos valstybinė televizija.

Penktadienį Rusija į daugelį Ukrainos miestų paleido raketų, paskandinusių šalį tamsoje, atjungusių vandenį ir šilumą ir privertusių žmones kęsti minusinę temperatūrą.

Po kelių gėdingų pralaimėjimų mūšio lauke Rusija nuo spalio mėnesio iš oro puola, kaip teigia Maskva, su kariuomene susijusius objektus.

Prancūzija ir Europos Sąjunga pareiškė, kad šąlantiems civiliams sukeltos kančios yra karo nusikaltimai, o bloko užsienio politikos vadovas bombardavimus pavadino „barbariškais“.

10:58 | Britų žvalgyba: Rusija nerimauja, dronus paleidžia ne iš Krymo dėl 2 priežasčių

Rusijos kariuomenė pakeitė vietą, iš kurios, nusitaikydami į Ukrainos teritoriją, paleidžia Irane pagamintus dronus kamikadzes. 

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos informaciją, kurią cituoja UNIAN, teigia, kad dabar rusai dronus pakelia ne iš Krymo, bet Krasnodaro teritorijos, o tai, pasak analitikų, yra daroma dėl kelių priežasčių.

Ekspertai sako, kad penktadienį surengtų atakų metu Rusijos kariuomenė sudavė smūgius ne tik naudojant raketas, bet ir Irane pagamintus dronus, kurie pakilo iš Krasnodaro srities.

„Anksčiau šie dronai buvo paleidžiami iš okupuotos Krymo teritorijos. Sprendimas dėl [dronų] paleidimo vietos pokyčių, greičiausiai, yra susijęs su Rusijos nerimu dėl Krymo pažeidžiamumo, taip pat ir dėl to, kad yra patogu papildyti karines atsargas iš tikėtino tiekimo taško – Astrachanės“, – sakoma žvalgybinėje informacijoje.

10:19 | Būsimas diktatorių suokalbis: įvardijo, ko sieks Putinas susitikdamas su Lukašenka

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai įvertino, kokių tikslų sieks Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kuomet pirmadienį susitiks su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka.

Kaip rašo UNIAN, remdamasi ISW analitikų teigimu, V. Putinas stengsis daryti spaudimą A. Lukašenkai, kad tokiu būdu pasiektų tam tikrų nuolaidų, be to, manoma, kad V. Putinas bandys sukurti tokias sąlygas, kad būtų galima pradėti naujas atakas Ukrainoje.

Ekspertų pastebėjimu, Kremlius siekia, kad gerokai labiau kontroliuotų Baltarusiją, tačiau pats A. Lukašenka kuria tokias sąlygas, kad Rusijos siūloma integracija būtų atmesta. Diktatoriaus teigimu, „Baltarusiją valdo ne kas kitas, o mes“ ir kad Baltarusija yra pasirengusi kurti glaudesnius ryšius su Rusija, tačiau išlaikant suverenumą.

A. Lukašenka taip pat iki šiol atsisakė, kad Baltarusijos kariuomenė stotų į Rusijos karinių pajėgų gretas kare prieš Ukrainą. ISW analitikų teigimu, tikimybė, kad Baltarusija pradės pulti Ukrainą yra menka, tačiau įmanoma. Taip pat priduriama, kad vargu, ar A. Lukašenka lieptų Baltarusijos kariams kovoti kartu su Rusijos kariuomene.

Be to, vienas iš dviejų diktatorių susitikimo tikslų taip pat sukurti tokią informacinę erdvę, kuri palaužtų ukrainiečių valią, taip pat Vakarų požiūrį remiant Ukrainą, mat bandoma parodyti, kad Rusija gali pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, o Rusijos kariuomenės suduodami smūgiai Kyjivui, o nuolatinis rusų karių dislokavimas Baltarusijoje yra retorika taip pat atspindi propagandinę Kremliaus retoriką.

Tačiau analitikai tikina, kad Kremliui palaužti ukrainiečių valios kovoti už savo valstybę nepavyks, o artimiausiais mėnesiais turi galimybę susigrąžinti kritiškai svarbią teritoriją.

09:12 | V. Zelenskis ir ukrainiečių tauta apdovanoti Karolio Didžiojo premija

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir ukrainiečių tautai penktadienį buvo įteikta Vokietijos Acheno miesto skiriama premija už indėlį į Europos vienybę.

Premijos komitetas pareiškė, kad 2023 metais Tarptautinę Karolio Didžiojo premiją V. Zelenskiui ir jo užpultos šalies piliečiams skyrė todėl, kad jie kovojo su Rusija ne tik už Ukrainos suverenitetą, „bet ir už Europą bei europietiškas vertybes“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Komitetas teigė, kad premijos skyrimas V. Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms pabrėžia, kad jų tauta yra Europos dalis.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad šis sprendimas „skatina mus kovoje už demokratines europietiškas vertybes, laisvę ir taikų gyvenimą ateityje“.

Šventosios Romos imperatoriaus Karolio Didžiojo, kadaise iš Acheno valdžiusio didelę Vakarų Europos dalį, vardu pavadinta premija nuo 1950 metų skiriama už nuopelnus Europai ir Europos vienybei.

Tarp ankstesnių laureatų yra buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas ir popiežius Pranciškus. Praėjusiais metais premija atiteko Baltarusijos opozicijos lyderėms Marijai Kalesnikavai, Sviatlanai Cichanouskajai ir Veranikai Capkalai.

08:42 | Rusai pražudė jauną šeimą

Penktadienį Rusijos kariuomenė smogė Kryvyj Rihui. „Ukrinform“ skelbia, kad surengtos okupantų atakos metus žuvo 64-erių metų moteris, taip pat jauna pora su savo mažamečiu vaiku.

Priduriama, kad suduotų smūgių metu taip pat buvo sužeista 14 civilių, įskaitant 4 vaikus.

Taip pat pranešta, kad Kryvyj Rihe šeštadienį po vidurnakčio gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 1,5 metukų berniuko kūną. 

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje penktadienį paleido mažiausiai 60 raketų, informavo vietos pareigūnai, pranešę apie sprogimus mažiausiai keturiuose miestuose, įskaitant Kyjivą.

Sostinėje ir antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive sutriko elektros ir vandens tiekimas. Per atakas tūkstančiai žmonių ieškojo prieglobsčio metro stotyse, esančiose giliai po žeme.

Kyjivo miesto administracija pranešė, kad Ukrainos sostinė atlaikė „vieną didžiausių Rusijos pajėgų raketų atakų“ nuo tada, kai jos beveik prieš 10 mėnesių įsiveržė į Ukrainą.

Administracija teigė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 37 iš „maždaug 40“ į miesto oro erdvę patekusių raketų. Pasak jos, vienas žmogus buvo sužeistas.

Per visą šalį aidėjo griausmingi sprogimai ir šaudymas iš oro gynybos sistemų, o valdžios institucijos socialiniuose tinkluose pranešė apie sprogimus ir raketų smūgius Kyjive, centriniame Kryvyj Rihe, pietrytinėje Zaporižioje, šiaurės rytiniame Charkive, šiaurės rytinėje Poltavos srityje bei centriniame Kirovohrado regione.

Visoje šalyje skambėjo oro pavojaus sirenos, perspėjančios apie naują Rusijos smūgių bangą.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Inhatas Ukrainos televizijai sakė, kad buvo paleista daugiau kaip 60 raketų, tačiau iš karto nebuvo aišku, kiek raketų pavyko numušti Ukrainos kariuomenei.

J. Ihnatas sakė, kad Rusijos pajėgos iš pozicijų Juodojoje jūroje paleido sparnuotąsias raketas ir panaudojo bombonešius, siekdamos „masiškai atitraukti priešlėktuvinės gynybos dėmesį ir palaikyti įtampą“.

Vienoje vietoje Kyjive, kuriai bandyta smogti, kariuomenės vadai naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad miesto teritorinės gynybos mobilioji grupė netikėtai – beveik neįtikėtinai – kulkosvaidžiu numušė sparnuotąją raketą.

„Pataikyti į raketą iš kulkosvaidžio beveik neįmanoma, bet tai pavyko“, – sakė vadas, pasivadinęs šaukiniu „Hera“.

Kitas vadas, karinio posto viršininkas, vardu Jevhenas, sakė, kad raketą perėmęs kulkosvaidininkas. „greitai sureagavo“ ir iššovė, o nuo raketos, kuri krisdama ėmė suktis, pasipylė žalios kibirkštys.

08:30 | Rusijos teritorijoje – sprogimai

Pranešama, kad šeštadienio naktį sprogimai buvo girdėti skirtingose, šiuo metu Kremliaus okupuotose Ukrainos vietovėse, taip pat Rusijos teritorijoje, skelbia „Ukrinform“.

Kaip informavo „Channel 24“ žurnalistas, pirmasis sprogimas buvo girdimas iškart po vidurnakčio.

Teigiama, kad socialiniuose tinkluose šeštadienį pradėjo plisti vaizdo įrašai su sprogimų garsais Rusijoje, Belgorodo regione. 

Vietos gyventojų sako, kad sviedinio skeveldra pataikė į automobilį, o apie 01.50 val. Belgorodo regione vėl buvo girdimi sprogimai.

Po kelių minučių, kuomet pasigirdo pirmieji sprogimai Belgorode, taip pat smūgiai buvo suduoti ir Rusijos laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje esančiamie Simferopolyje. Kremliaus propagandistai užsiminė apie neva atliktą „sabotažą, taip pat padarytą žalą kurą vežančiam transportui, rusų karinei technikai. Tačiau priduriama, kad ši informacija dar turi būti patikrinta.

Socialiniuose tinkluose taip pat pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti susiformavusios automobilių eilės Simferopolyje. 

Traffic jams on the way out of #Crimea, #Kerch. This night, explosions were reported in #Simferopol. pic.twitter.com/NAlnZyjCli

— NEXTA (@nexta_tv) December 17, 2022

Kiek vėliau „Telegram“ skirtinguose kanaluose pradėjo plisti informacija apie sprogimus istorinėje Krymo totorių sostinėje Bachčisarajuje.

Apie 01:20 val. ir 02:00 val. nakties taip pat pranešta apie sprogimus Rusijoje, Kursko srityje. Kol kas nėra žinoma, kokia buvo padaryta žala šiame mieste, o vietos valdžios atstovai situacijos nekomentuoja.

08:09 | Beatodairiškas teroras Ukrainoje

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasmerkė „beatodairišką terorą“, kurį naują didelę raketų ataką surengusi Rusija vykdo Ukrainoje.

„Šiomis žiauriomis, nežmoniškomis atakomis siekiama didinti žmonių kančias ir Ukrainos žmones, o taip pat ligonines, skubios pagalbos ir kitas svarbiausias paslaugas teikiančias tarnybas palikti be elektros, šildymo ir vandens“, – pabrėžė jis pranešime.

„Šie bombardavimai yra karo nusikaltimai ir yra barbariški. Visi atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn.“

Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje penktadienį paleido mažiausiai 60 raketų, informavo vietos pareigūnai, pranešę apie sprogimus mažiausiai keturiuose miestuose, įskaitant Kyjivą.

Per visą šalį aidėjo griausmingi sprogimai ir šaudymas iš oro gynybos sistemų, o valdžios institucijos socialiniuose tinkluose pranešė apie sprogimus ir raketų smūgius Kyjive, centriniame Kryvyj Rihe, pietrytinėje Zaporižioje, šiaurės rytiniame Charkive, šiaurės rytinėje Poltavos srityje bei centriniame Kirovohrado regione.

Visoje šalyje skambėjo oro pavojaus sirenos, perspėjančios apie naują Rusijos smūgių bangą.

Pasak Ukrainos pareigūnų, žuvo keli civiliai, kai kur sutriko elektros ir vandens tiekimas.

Tuo tarpu Maskva pareiškė, kad per šią ataką taikėsi į infrastruktūrą, susijusią su kariuomene.

Tačiau J. Borrellis pranešime pabrėžė, jog „masinės raketų atakos, kurias Rusija šiandien surengė visoje Ukrainoje, kurioje toliau kasdien vykdo civilių ir civilinės infrastruktūros apšaudymus, yra dar vienas Kremliaus vykdomo beatodairiško teroro pavyzdys.“

Svarbiausi penktadienio įvykiai: 

• Rusija vis dar turi pakankamai raketų, kad surengtų dar kelis tokius smūgius, kokius Ukrainai surengė penktadienį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis;

• Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas iš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino gavo užduotį nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį;

• Naujausios Rusijos atakos prieš Ukrainą gali būti didelio Rusijos puolimo pradžia, sako buvęs NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas seras Richardas Shirreffas;

• Rusija užsibrėžė palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos, rusams surengus dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis;

• JAV Ukrainai žada dar daugiau paramos, rašo CNN. Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius John Kirby atsisakė pateikti daugiau informacijos, tačiau patikino, kad Ukraina paruoš dar vieną pagalbos paketą Ukrainai;

• Rusija rengiasi ilgam karui Ukrainoje ir Kyjivo NATO rėmėjai privalo toliau siųsti ginklus, kol prezidentas Vladimiras Putinas suvoks, kad jis „negali laimėti mūšio lauke“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas;

• Penktadienį surengta dar viena masine ataka prieš Ukrainą, rusai siekė palaužti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, mano Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN;

• Į sankcijų sąrašą pateko R. Kadyrovo šeimos nariai ir V. Putino artimo rato oligarcho Jurijaus Kovalčiuko artimieji, skelbiama DW. Į sankcijų sąrašus taip pat pateko keturios Rusijos televizijos: NTV, „Rossija 1“, „REN TV“ ir „Pervyj kanal“;

• JAV palauks kol Rusijos prezidentas V. Putinas galutinai prisidirbs ir pats save susinaikins, vietoje aktyvių veiksmų jį pašalinti, įsitikinęs rusų politologas Stanislavas Belkovskis. Jo teigimu, V. Putinas buvo įpratęs, kad „kažkas iš aukščiau jį pridengtų“, tačiau šįkart taip nebus;

• Ukraina pranešė, kad Rusijos pajėgos penktadienį paleido dešimtis raketų į sostinę – tai buvo viena didžiausių Maskvos atakų prieš Kyjivą, jau kelis mėnesius trunkant oro atakoms prieš svarbiausią infrastruktūrą.