Žmonės dar ne visas gyvulių gaišenas spėjo surinkti. Darbuotojai pasakoja, kad iki karo buvęs pažangiausias Ukrainos ūkis dabar beveik sunaikintas.
Charkivo sritis ir iš okupantų išlaisvintas Šestakovo kaimas. Galvijų fermos agronomas Sergejus rodo vieną iš įėjimų į kadaise pagrindinį regione buvusį pieno gamybos ūkį. Iš jo liko tik griuvėsiai. O minų iki šiol daug.
„Buvo užminuoti visi įėjimai į fermą, pas gyvulius ir prie pašarų. Žiūrėkite, minos karvę susprogdino. Ten toliau – daugiau minų, dar karvių buvo susprogdinta. Reikia išminuotojų pagalbos“, – pasakoja agronomas Sergej Jacenko.
Kaimas buvo užimtas vasario pabaigoje. O ant fermų okupantai užmetė apie 40 bombų. Žuvo 21-erių metų darbuotojas. Šioje fermoje buvo laikoma apie 3000 karvių. Dauguma jų nugaišo. Daugiau nei pusę karvidžių įsibrovėliai visiškai sunaikino, kiti pastatai smarkiai apgadinti. Visas kaimas valė griuvėsius.
„Kurie gyvuliai liko sveiki – buvo pašerti, paguldyti ant šiaudų, pagirdyti. O užmuštus ištraukėme, išvežėme ir kranu teko traukti“, – kalba traktorininkas Nikolaj.
Tačiau ir dabar fermos teritorijoje dar guli daugybė gyvūnų gaišenų – žmonių mažai, visko išvežti nepajėgia. Tai labiau panašu į siaubo filmą, nei į vieną pažangiausių Ukrainos ūkių. Po bombardavimo rusai dar ir apšvarino fermą.
„Buvo pavogta daug technikos, turėjome modernią įrangą, kuri turi sekimo sistemą – aiškiai matosi, kur ji nukeliavo. Taip pat dingo beveik visi lengvieji automobiliai“, – sako Sergej.
Net tada, kai okupantai užėmė šią fermą, žmonės ir toliau rūpinosi galvijais. Nikolajus ten dirba 15 metų ir sako: gyvulių tiesiog negalėjo palikti likimo valiai.
„Mes buvome atskirti nuo jų. Rusai buvo įsikūrę garažuose, į tą teritoriją nėjome ir jų technika ten buvo. Mes taip pakraščiais važinėjome. Įleido mus su pasais, sėdėjo patikros punkte“, – kalba Nikolaj.
Gegužės pradžioje užpuolikai buvo išvaryti iš kaimo. Fermoje paliko daug ginklų, kuriuos paėmė Ukrainos kariai. Tačiau darbininkai ir dabar teritorijoje randa amunicijos ar jų liekanų: „Tai yra kumuliatyvinis sviedinys, tikriausiai iš tanko. Vaikinai išardė, kad pasikurtų krosnelę.“
Nuostoliai šiam dar prieš karą itin moderniam buvusiam ūkiui – daugiau nei 26 milijonai eurų. Ir suma gali dar išaugti. Per dieną ūkis gaudavo apie 40 tonų pieno. Pagaminti produktai buvo eksportuojami į kitas Europos šalis. O šiuo metu čia dirba tik 30 darbuotojų ir likę vos keli šimtai galvijų.
„Norint atnaujinti šią veiklą, reikia dviejų dalykų: stabilumo, reikia karo pabaigos su mūsų pergale ir dar vieno dalyko – valstybės paramos“, – sako Sergej.
Fermose ūkininkai ruošiasi žiemai. Vis dar valomi griuvėsiai ir išvežamos gaišenos. Elektros čia dar nėra – žmonės dirba kaip išmano, į pagalbą pasitelkia elektros generatorius.
