Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
21:35 | Nyderlandai išsiunčia keletą Rusijos diplomatų
Nyderlandų vyriausybė šeštadienį pareiškė, kad „keletui“ Rusijos diplomatų teks išvykti iš Nyderlandų, ir apkaltino Maskvą mėginimais slapta atsiųsti savo šnipus į šalį, kurioje įsikūrusios įvairios tarptautinės institucijos, įskaitant Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir pasaulinę cheminių ginklų priežiūros instituciją.
Šis Nyderlandų sprendimas gali dar paaštrinti diplomatinį ginčą tarp dviejų valstybių, kuris kilo netrukus po to, kai, Rusijai prieš beveik metus pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, kilo karas Europos rytiniame flange.
„Nors Nyderlandai daug kartų mėgino rasti sprendimą, Rusija ir toliau bando į Nyderlandus atsiųsti žvalgybos pareigūnų po diplomatine priedanga“, – pareiškime pažymėjo užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).
„Negalime to leisti ir to neleisime.“
Ministras pridūrė, jog tebėra „svarbu užtikrinti, kad ambasados, kaip ryšio kanalas, tęstų veiklą, net ir dabar, kai santykiai su Rusija yra sunkesni negu kada anksčiau“.
Rusijos diplomatams buvo nurodyta per dvi savaites išvykti iš šalies. Be to, buvo liepta iki antradienio uždaryti Rusijos prekybos biurą Amsterdame.
Nyderlandų vyriausybė taip pat pareiškė, kad Maskva vis atsisako išduoti vizas Nyderlandų diplomatams, kurių trūksta šalies konsulate Sankt Peterburge ir ambasadoje Rusijos sostinėje.
Dėl personalo trūkumo Nyderlandų generalinis konsulatas Sankt Peterburge pirmadienį uždaromas, tačiau ambasada tęs veiklą.
Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Nyderlandų vyriausybė išsiuntė iš šalies 17 Rusijos žvalgybos pareigūnų. Rusija savo ruožtu išsiuntė 15 Nyderlandų diplomatų.
Rusijos ambasada Hagoje į naujienų agentūros AP elektroniniu paštu atsiųstą prašymą pakomentuoti padėtį kol kas neatsakė.
21:15 | Vengrijos premjeras žada toliau palaikyti santykius su Rusija
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.
„Toliau palaikysime savo ekonominius santykius su Rusija ir siūlome savo sąjungininkams daryti tą patį“, – pareiškė V. Orbanas savo metinėje kalboje.
„Vengrijos vyriausybės nuomone, teiginys, kad Rusija kelia grėsmę Vengrijos ar Europos saugumui, neatitinka tikrovės“, – pridūrė jis.
Vietoj to, pasak V. Orbano, Europai „gresia nugrimzti į karą... Iš esmės ji jau netiesiogiai kariauja su Rusija“.
„Mums lieka tik vienas pasirinkimas: vengti karo. [Vengrijai,] Kaip NATO ir ES narei, tai nebus lengva, nes ten visi kiti yra už karą“, – aiškino jis.
„Turime sąžiningai pripažinti, kad karas taps dar aršesnis ir žiauresnis“, – pridūrė Vengrijos premjeras.
Nuo Kremliaus invazijos į kaimyninę Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį Vengrija karo atžvilgiu yra užėmusi nevienareikšmę poziciją: V. Orbanas pasmerkė Rusijos agresiją, tačiau atsisako konkrečiai kritikuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Glaudžius santykius su V. Putinu prieš karą palaikęs V. Orbanas taip pat atsisako siųsti Ukrainai ginklus, nors tai daro kitos ES valstybės narės, ir ragina nedelsiant paskelbti paliaubas bei pradėti taikos derybas.
19:11 | Vakarų sąjungininkai reiškia susirūpinimą dėl Irano ir Rusijos gynybos ryšių
JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas su prancūzų užsienio reikalų ministre Catherine Colonna, Vokietijos diplomatijos vadove Annalena Baerbock ir jų JK kolega Jamesu Cleverly susitiko Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, rašoma A. Blinkeno atstovo paskelbtame pranešime.
Jie „aptarė jiems kylantį susirūpinimą dėl stiprėjančio dvišalio karinio bendradarbiavimo tarp Irano ir Rusijos, taip pat dėl jo poveikio saugumui ir stabilumui regione ir už jo ribų“.
„Jie pabrėžė esantys susirūpinę dėl Irano branduolinės eskalacijos ir nepakankamo jo bendradarbiavimo su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) bei paragino Iraną apsigalvoti.“
Vakarų ir Irano derybos dėl 2015 metų Teherano branduolinio susitarimo su pasaulio galiomis atgaivinimo yra jau ne vieną mėnesį įstrigusios.
Miuncheno konferencijoje, kurioje dalyvauja virtinė pasaulio lyderių, daugiausia dėmesio skiriama Rusijos invazijai į Ukrainą.
16:26 | „ Privalome didinti savo paramą Ukrainai“
Šeštadienį, antrąją Miuncheno saugumo konferencijos dieną, skambėjo raginimai suteikti daugiau karinės paramos Ukrainai.
Vakarų sąjungininkai, daugiausiai Jungtinės Valstijos, Kyjivui nusiuntė ginkluotės už milijardus dolerių – pradedant artileriją ir baigiant oro gynybos sistemomis, bet Ukraina tvirtina, jog norint pradėti sėkmingą kontrpuolimą jai reikia didesnės paramos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas palaiko Kyjivo raginimus, teigdamas, kad „privalome palaikyti ir didinti savo paramą Ukrainai“.
"[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas neplanuoja taikos. Jis planuoja dar didesnį karą“, – teigė J. Stoltenbergas.
„Didžiausia rizika yra ta, kad laimės V. Putinas. Jei V. Putinas laimės Ukrainoje, jam ir kitiems autoritariniams lyderiams bus perduota žinia, kad jie gali naudoti jėgą, kad pasiektų tai, ko nori“, – sakė jis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino sustiprinti karinę paramą tokiose srityse amunicijos tiekimas.
„Turime padvigubinti savo pastangas ir tęsti masinę paramą, kuri yra būtina, kad šie imperialistiniai V. Putino planai visiškai žlugtų“, – teigė ji konferencijos metu.
Penktadienį nuotoliniu būdu atidarydamas konferenciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskatino Vakarus paspartinti savo paramą, o Europos šalys pažadėjo ją sustiprinti.
Nepaisant šių raginimų suteikti didesnę paramą, sąjungininkai nesiryžta suteikti Kyjivui visko, ko jis prašo.
Nors praėjusį mėnesį, po kelias savaites trukusios nežinios, priimtas Berlyno sprendimas leisti siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ suteikė Kijevui šiek tiek vilties dėl galimo ginklų tiekimo ateityje.
Vis dėlto Vokietija, kuri pati pažadėjo pristatyti 14 tankų „Leopard“ iš karinių atsargų, dabar stengiasi įtikinti sąjungininkes įsipareigoti duoti savo tankų Ukrainai.
Po šią savaitę Briuselyje vykusio Ukrainos rėmėjų susitikimo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) teigė, kad sąjungininkams kol kas pavyko surinkti tik „pusę bataliono“ naujesnių tankų „Leopard 2“.
Penktadienį B. Pistorius sakė, kad Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėsis su kolegomis iš Lenkijos, kuri taip pat pažadėjo skirti tankų Ukrainai, apie šaudmenų ir atsarginių dalių tiekimą tankams „Leopard“.
16:20 | Į Ukrainą atvežama daugiau „Wagner“ užverbuotų kalinių
Melitopolyje pastebėta dešimtys autobusų, kuriuose vežami „Wagner“ karinės grupuotės samdiniai, rašo „Obozrevatel“.
Teigiama, kad Rusija tokiu būdu stiprina savo pajėgas, o kariai buvo vežami Zaporižios kryptimi.
Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas teigė, kad iš viso buvo pastebėti 43 balti autobusai, kuriuose pastebėti „elitiniai“ kovotojai.
„Nusikaltėliai, kurie iš kalėjimų išvilioti įsivazduojamu bilietu į laisvę“, – apie „elitinius“ kovotojus kalbėjo Melitopolio meras.
I. Fiodorovas taip pat pridūrė, kad autobusų vilkstinę lydėjo visureigiai, pažymėti „Wagner“ logotipu.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas užsiminė, kad Rusijos puolimas prasidėjo skirtingomis kryptimis, tačiau Ukrainos pajėgos sugeba pasipriešinti okupantų suduodamiems smūgiams.
16:06 | Darželinukus ir moksleivius mokė, kaip naudotis ginklu
Viename iš Rusijos miestų vaikams buvo vedamos šaudymo pamokos.
Kaip rašo NEXTA, Permės mieste, Rusijoje, moksleiviai ir darželinukai buvo supažindinami, kaip reikia valdyti ginklą.
Rašoma, kad už pamokų vedimą buvo atsakingi Afganistano ir Čečėnijos veteranų komiteto atstovai.
Permės krašte moksleiviams ir darželinukams buvo vedamos šaudymo pamokos. Susitikimą surengė Afganistano ir Čečėnijos veteranų komitetas.
In the Perm Territory, schoolchildren and kindergarteners were given shooting lessons.
— NEXTA (@nexta_tv) February 18, 2023
The meeting was held by the Committee of Veterans of Afghanistan and Chechnya. pic.twitter.com/7KaP5iTdDE
15:57 | Rusija vasario 24-ąją planuoja išsiųsti gelbėjimo erdvėlaivį į TKS įgulai grąžinti
Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ šeštadienį pranešė, kad vasario 24-ąją planuoja išsiųsti gelbėjimo erdvėlaivį, kuris pargabentų namo tris Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos narius į Žemę po to, kai jų kapsulė buvo sugadinta ir įvyko aušinimo skysčio nuotėkis.
„Tikimasi, kad raketa bus paleista vasario 24-ąją“, – naujienų agentūrai AFP teigė „Roscosmos“ atstovas spaudai.
Praėjusį pirmadienį „Roscosmos“ pranešė, jog dėl techninių kliūčių atidėjo paleidimą.
15:39 | Prigožino nesutarimai su Rusijos kariuomenės vadovybę tęsiasi
Rusijos kariuomenės vadovybė nustojo perduoti ginklus ir amuniciją karinei bendrovei „Wagner“, rašo „SkyNews“.
Kaip teigia šaltiniai, pagrindinė priežastis, kodėl karinė parama Jevgenijaus Prigožino vadovaujamai „Wagner“ nėra perduodama – tai kilę nesutarimai su būtent šios karinės bendrovės vadovu.
Tuo metu socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip karinės bendrovės samdiniai, stovėdami prie negyvų žmonių kūnų, teigia kiekvieną dieną Ukrainoje prarandantys šimtus karių. Teigiama, kad socialinio tinklo paskyra, kur buvo paviešintas vaizdo įrašas, yra susijusi su karinės bendrovės atstovais.
Tačiau JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai pastebi, kad J. Prigožinas tarsi vykdo kontrpuolamąją informacinę kampaniją prieš Rusijos gynybos ministerijos atstovus.
Taip pat pastebima, kad J. Prigožino įtaką Rusijoje sumenko po to, kai šalies diktatorius Vladimiras Putinas iš pareigų pašalino jam artimus asmenis karinėje vadovybėje, o Rusijos ministerija, manoma, uždraudė „Wagner“ bendrovei toliau verbuot kalinius ir juos įtraukti į karą Ukrainoje.
15:17 | JAV viceprezidentė: Rusija Ukrainoje vykdo nusikaltimus žmoniškumui
JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus.
Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą.
„JAV oficialiai nustatė, jog Rusija įvykdė karo nusikaltimus žmoniškumui“, – teigė K. Harris kreipdamasi į susitikime dalyvaujančius pasaulio lyderius.
Tai yra pirmas kartas, kai Vašingtonas oficialiai pripažino Maskvos veiksmus Ukrainoje kaip nusikaltimus žmoniškumui.
„Jų veiksmai yra išpuolis prieš mūsų bendras vertybes ir mūsų bendrą žmoniškumą. Rusijos pajėgos vykdo plataus masto ir sistemingą išpuolį prieš civilius gyventojus“, – pridūrė JAV viceprezidentė.
Ji išvardino daugybę nusikaltimų, kuriuos, pasak jos, Ukrainoje įvykdė Maskvos pajėgos, įskaitant žmogžudystes, prievartavimus ir kankinimus.
14:46 | Rusija teigia užėmusi kaimą rytinėje Charkivo srityje
Rusija šeštadienį pareiškė užėmusi nedidelį kaimą netoli Kupjansko miesto Ukrainos rytinėje Charkivo srityje.
„Charkivo srities Hryanykivkos gyvenvietė buvo visiškai išlaisvinta“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.
The Russian Defense Ministry announced the occupation of the village of #Hrianykivka in the #Kharkiv region. pic.twitter.com/Wi9ouoe3eK
— NEXTA (@nexta_tv) February 18, 2023
14:30 | EK pirmininkė: sąjungininkai privalo padvigubinti karinę paramą Ukrainai
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje teigė, kad sąjungininkai privalo „padvigubinti“ karinę paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis.
„Turime padvigubinti savo pastangas ir tęsti masinę paramą, kuri yra būtina, kad šie imperialistiniai [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino planai visiškai žlugtų“, – teigė ji konferencijos metu.
13:24 | Rusijos branduolinis terorizmas tęsiasi
Rusijai šeštadienį surengus naują ataką, dvi okupantų raketos pavojingai praskriejo virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės, rašo „Obozrevatel“.
Šią žinią patvirtino Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“.
Agentūros atstovai perspėjo, kad tokie Rusijos veiksmai kelia didelę riziką, kadangi atominės elektrinės, esančios Mykolajivo regione, reaktorius galėjo būti pažeistas.
„Energoatom“ dar kartą pastebėjo, kad Rusija tokiu būdu tęsia branduolinį terorizmą.
„Grėsmė smogti [atominės elektrinės] reaktoriui su galimomis pasekmėmis – branduoline katastrofa – vėl tapo didelė.
Tai dar vienas Rusijos Federacijos branduolinio terorizmo aktas, trikdantis viso pasaulio saugumą“, – rašom agentūros pranešime.
Dėl sukeltos grėsmės „Energoatom“ kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių, siekiant sustabdyti Maskvos branduolinį terorizmą.
12:51 | JK atstovas: Vakarų pasiruošimas nebuvo tinkamas
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad Vakarų valstybės nebuvo „pakankamai gerai pasiruošusios“ kariniu atžvilgiu, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje.
Pasak JK atstovo, Vakarų valstybių karinis pasirengimas, turimos atsargos buvo „prastokos“ visame Aljanse.
Šie B. Wallace'o teiginiai pasirodė iškart po Europos Komisijos primininkės Ursulos von der Leyen pareiškimo, kad Vakarų bloko lyderiai paspartins amunicijos gamybą.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Europos Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai, penktadienį pranešė diplomatai, su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui kasdien sunaudojant tūkstančius sviedinių.
Estija pateikė pasiūlymą, kad 27 šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių.
Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad planas yra panašus į bendrą ES pirkimo schemą, pandemijos metu taikytą COVID-19 vakcinoms.
Tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai pradės diskusijas šiuo klausimu.
Dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba; jis 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos metinių išvakarėse paskelbs raginimą skirti daugiau ginklų Kyjivui.
Keletas Europos diplomatų teigė, kad Estijos pasiūlymui iš esmės pritariama, tačiau artimiausiomis savaitėmis bus dirbama toliau, siekiant parengti konkretų planą.
„Tai paskatins diskusiją ir galbūt ši diskusija baigsis ne tuo, ką siūlo estai“, – sakė vienas diplomatas.
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi pateikti savo pasiūlymus, o gynybos ministrai šį klausimą išsamiau aptars kitą mėnesį.
ES šalys jau nusiuntė Ukrainai ginkluotės už milijardus eurų ir turėjo panaudoti savo atsargas, kad galėtų toliau ginkluoti Kyjivo pajėgas.
Ukrainą remiančios Vakarų šalys dabar stengiasi išspręsti kelis iššūkius: kaip užtikrinti nuolatinį šaudmenų tiekimą Kyjivui, Rusijai atnaujinant puolimą, ir kartu didinti savo gynybos pramonės produkciją.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę perspėjo, kad Ukrainos sunaudojamų šaudmenų skaičius „daug kartų viršija“ Aljanso narių gamybos apimtis.
Estijos apskaičiavimu, Ukrainos pajėgos per dieną paleidžia iki 7 000 artilerijos sviedinių. Tačiau manoma, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu pagamina ne daugiau kaip po 25 000 sviedinių per mėnesį.
Ir ES, ir NATO skubiai siekia, kad jų gynybos pramonė padidintų gamybos apimtis, o tarp būdų, kaip paskatinti didesnę gamybą, minimi bendri pirkimai ir ilgesnės trukmės sutartys.
12:18 | Lietuvos ambasada Kyjive oficialiai perėmė NATO kontaktinės atstovybės Ukrainoje funkcijas
Lietuvos ambasada Kyjive penktadienį oficialiai perėmė NATO kontaktinės atstovybės Ukrainoje funkcijas, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Pranešime nurodoma, kad NATO kontaktine atstovybe Ukrainoje Lietuvos ambasada tapo 2023-2024 metų laikotarpiui, kuris yra lemiamas Ukrainos ir viso regiono saugumui bei ateičiai.
„Šias funkcijas Lietuva perima iš jomis iki šiol besidalinusių Jungtinės Karalystės ir Kanados ambasadų. Taikos sąlygomis kontaktinės atstovybės funkcijos reiškia atsakomybę koordinuoti NATO šalių veiksmus, gerinant Aljanso įvaizdį šalyse-NATO partnerėse“, – sakoma pranešime.
Taip pat buvo surengta apskrito stalo diskusija, ruošiantis artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
Diskusijos dalyviai, tarp kurių – Ukrainos Europos ir Euroatlantinės integracijos vicepremjerė Olha Stefanishyna, Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ir šalyje reziduojantys NATO valstybių ambasadoriai, akcentavo ypatingą Ukrainos reikšmę Aljanso saugumui.
Viceministras M. Adomėnas pažymėjo, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime NATO durys Ukrainai turi būti plačiai atvertos ir pakvietė NATO šalis aktyviai prisidėti siekiant šio bendro tikslo.
Lietuva sieks išnaudoti NATO kontaktinės ambasados funkcijas maksimaliai padėti Ukrainai, spartinant jos euroatlantinę integraciją, ir informuoti diplomatinę bendruomenę Kyjive apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Karo metu Ukrainos visuomenės palaikymas narystei NATO yra stipriai išaugęs – siekia 86 proc.
11:45 | V. Putinui tampa sunku nuslėpti karo baisumus
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui vis sunkiau izoliuoti šalies visuomenę nuo įvykių Ukrainoje, rašo „SkyNews“.
Pastebima, kad antradienį V. Putinui gali tekti kreiptis į karius ir jų šeimas tam, kad būtų gauta socialinė parama karinės invazijos akivaizdoje.
Įvardyta problema gali tapti dar aštresnė, jeigu kreipimosi metu diktatorius užsimintų apie tolimesnės mobilizacijos vykdymą Rusijoje.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apklausoje, atliktoje dar pernai metų gruodį, 52 proc. rusų teigė turinti draugų ar giminaičių, kurie dalyvavo kare Ukrainoje.
Tuo metu Rusijos kariuomenės atstovai skatino studentus atlikti egzaminus anksčiau tam, kad balandžio mėnesį jie galėtų patekti į karinę tarnyba.
11:26 | JAV politikai kreipėsi į Joe Bideną: perduokite Ukrainai naikintuvus
Ukrainai prašant naikintuvų, grupė JAV politikų kreipėsi į šalies prezidentą Joe Bideną, kad šis sutiktų Kyjivui perduoti F-16 naikintuvus.
UNIAN, cituodama „Politico“ straipsnį, teigė, kad naikintuvų perdavimas Ukrainai galėtų apsaugoti šios šalies oro erdvę.
Reaguojant į Rusijos atnaujintą puolimą Ukrainos teritorijoje, taip pat planą suintensyvinti atakas, žengti šį žingsnį JAV yra itin svarbu.
Taip pat priduriama, kad žinutę preizdentui J. Bidenui perdavė penki JAV Atstovų rūmų nariai – trys demokratai ir du respublikonai.
Pasak jų, perduoti naikintuvai Ukrainai leistų šios šalies kariuomenei ne tik numušti Rusijos paleistas raketas, bet ir naudojamus okupantų karinius dronus, užtikrintų priedangą sausumos pajėgoms.
Tuo metu CNN rašo, kad respublikonas Michaelas McCallas tvirtino, jog JAV turi Ukrainai perduoti viską, ko reikia, kad karas prieš Rusiją galiausiai būtų laimėtas.
10:58 | Suteikime Ukrainai tai, ko jai reikia, kad laimėtų – J. Stoltenbergas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją.
„Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.
Jis taip pat pažymės, kad jau beveik metus trunkanti Maskvos invazija į Ukrainą atskleidė pavojus, susijusius su pernelyg dideliu Europos pasitikėjimu autoritariniais režimais, todėl tai turėtų būti pamoka visiems.
„Neturėtume daryti tos pačios klaidos su Kinija ir kitais autoritariniais režimais“, – įspės jis konferencijoje.
10:33 | Juodojoje jūroje budi du Rusijos raketnešiai
Ukrainos žiniasklaidoje teigiama, kad nuo šeštadienio ryto Juodojoje jūroje budi du raketnešiai su dvylika „Kalibr“ tipo raketų. Kiek anksčiau Ukrainos pajėgos įspėjo, kad smūgis gali būti pradėtas bet kurią akimirką.
Artėjant Maskvos invazijos į Ukrainą metinėms, manoma, kad Rusija artimiausiomis dienomis surengs masinius išpuolius šalyje.
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas prognozuoja, kad Maskvos pajėgos iki vasario 24-osios sukaups pakankamai raketų atsargų, jog galėtų smogti trimis bangomis ir įrodyti, kad vis dar turi pakankamai „amunicijos“.
09:28 | Ukrainoje griaudi galingi sprogimai
Šeštadienio rytą Ukrainoje paskelbtas oro pavojus vakarinėje, centrinėje ir pietrytinėje Ukrainos dalyje, rašo UNIAN.
Netrukus po oro pavojaus paskelbimo apie pirmąsias pastebėtas raketas danguje virš Ukrainos pranešė Mykolajivo administracijos vadovas Vitalijus Kimas. Jis teigė, kad smūgiai galėjo būti suduoti iš Juodosios jūros, o objektai skrendą į vakarinę Ukrianos teritoriją.
Charkivo karinio garnizono viršininkas Serhijus Melnikas pranešė, kad 6 „Kalibr“ raketos buvo paleisto iš Feodosijos regiono. Jis taip pat teigė, kad raketos skrido į vakarinę Ukrainos teritoriją.
Explosions are being reported in #Khmelnytskyi. pic.twitter.com/UGTlgSwHmt
— NEXTA (@nexta_tv) February 18, 2023
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas taip pat pranešė gyventojams apie pavojų ir ragino neignoruoti perspėjimų.
Socialiniuose tinkluose buvo rašoma apie suveikusias oro gynybos sistemas Kyjivo regione, tačiau kol kas apie tai nėra oficialios informacijos.
Tuo metu Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovas Serhijus Hamalijus informavo apie sprogimus šioje teritorijoje, gyventojams liepta likti slėptuvėse. Teigiama, kad regione galėjo nugriaudėti bent du sprogimai.
V. Kimas, maždaug apie 09 val. (vietos laiku) paskelbė apie puikiai suveikusiasias oro gynybos sistemas Mykolajivo regione ir taip pat paviešino numuštos raketos nuotrauką socialiniame tinkle.
08:51 | Per parą – daugiau kaip 1 tūkst. nukautų rusų karių
UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pateikta informacija, skelbia, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 010 rusų okupantų.
Teigiama, kad iš viso nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 142 270 rusų kariai.
Be to, rusų kariuomenė prarado 5 tankus (3 303 nuo invazijos pradžios – red. past), 13 šarvuočių (6 533), 4 artilerijos sistemas (2 326), 2 daugiakartinio paleidimo raketų sistemas (469), 2 oro gynybos sistemas (243) ir kitos karin4s technikos.
08:41 | Oro pavojus Ukrainoje
UNIAN skelbia, kad Kyjive ir daugelyje kitų Ukrainos regionų šeštadienį ryte paskelbtas oro pavojus.
Gyventojai perspėjami bėgti į slėptuves.
08:24 | Įtarimai mesti Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinei
Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinė „Auchan“ yra „visavertis Rusijos agresijos ginklas“.
Tokį kaltinimą Dmytro Kuleba pareiškė pasirodžius vieno tyrimo ataskaitai, kurioje teigiama, kad „Auchan“ tiekė prekes Rusijos kariuomenei.
„Praėjusiais metais raginau pasaulį boikotuoti „Auchan“ už tai, kad ji nesitraukia iš Rusijos ir nesiliauja finansavusi karo nusikaltimų. Tačiau tikrovė atrodo kur kas blogesnė: „Auchan“ tapo visaverčiu Rusijos agresijos ginklu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.
Kaip rašoma bendroje ataskaitoje, kurią parengė prancūzų laikraštis „Le Monde“ kartu su žurnalistinių tyrimų svetainėmis „The Insider“ ir „Bellingcat“, „Auchan“ padalinys Rusijoje rusų kariuomenei patiekė produktų, kurių vertė siekia 2 mln. rublių (apie 25,4 tūkst. eurų).
Pasak tyrėjų anoniminio šaltinio, šie produktai buvo perduoti nemokamai.
„Auchan“ pareiškė, kad tokie pranešimai bendrovę „labai nustebino“, ir pažymėjo, kad vieninteliai duomenys, kuriuos bendrovė pateikė tyrėjams, buvo susiję su „2022 metų kovo mėnesiu“, kai nuo Rusijos invazijos pradžios praėjo tik kelios savaitės.
The French "Auchan" and "Leroy Merlin" are suspected of free supply of the Russian army
— NEXTA (@nexta_tv) February 17, 2023
After the start of the invasion, employees of the Auchan stores in St. Petersburg handed over goods from the company's warehouses to the Russian army.
📰Le Monde, The Insider and Bellingcat. pic.twitter.com/YlLAGjekFT
„... nevykdome jokio Rusijos pajėgų finansavimo ir nedalyvaujame jokiame lėšų Rusijos pajėgoms rinkime“, – pridūrė bendrovė.
„Auchan“ padalinys Ukrainoje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė pranešimą, kuriame pabrėžė, kad minimi pranešimai jį sukrėtė.
„Auchan Ukraine“ nuo karo pradžios „ukrainiečiams suteikė pagalbos už daugiau kaip 60 mln. grivinų“, arba 1,5 mln. eurų, pareiškė padalinys naujienų agentūrai AFP.
„Auchan“ jau daug metų veikia ir Ukrainoje, ir Rusijoje – šiai šaliai prieš karą tekdavo dešimtadalis visų mažmenininkės pardavimų pasaulyje.
07:49 | Viename iš Rusijos miestų – gaisras
Penktadienį vakare Rusijoje užsiliepsnojo viena didžiausių chemijos gamyklų, rašo „Pravda“.
Kaip teigiama, gaisras įsiplieskė viename iš Rusijos miestų – Ufoje. Apie tai pranešė ir rusų propagandinė žiniasklaida „RIA Novosti“.
Viena didžiausių chemijos gamyklų priklauso bendrovei „Krezol“, o kilusio gairso metu liepsnos apėmė gamyklos sandėlius.
Rašoma, kad, gesinant gamyklą, iš viso į įvykio vietą atvyko 16 ugniagesių mašinų, taip pat informuoja, kad gaisro metu neva niekas nenukentėjo – gamyklos darbuotojai sugebėjo evakuotis patys.
„Kresol“ yra didžiausias Rusijos cheminių reagentų ir laboratorinės įrangos gamintoja bei tiekėja, o veikla gali būti susijusi ir su naftos gavybos vykdomu procesu.
Tiesa, pastebima, kad tai – jau ne pirmas gaisras Rusijoje. Dieną prieš Magadano mieste užsidegė vienas iš sandėlių, kuriame buvo suremontuoti sunkvežimiaiai. Gaisras apėmė beveik 600 kvadratinių metrų plotą, o viduje supleškėjo technika, kurios vertė – 15–20 mln. rublių.
Tuo metu vasario 14 d. Rusijos Kolomnos mieste, Maskvos srityje, gaisras kilo geležinkelio vagonų remonto gamyklos administracinio pastato teritorijoje.
07:22 | Lenkijai uždarius pasienio punktą, Baltarusija imasi atsakomųjų veiksmų
Varšuvai nusprendus uždaryti vieną savo pasienio punktą su Baltarusija, Minskas penktadienį pareiškė apribojantis Lenkijos sunkvežimių patekimą į Baltarusijos teritoriją ir paskelbė išsiunčiantis vieną lenkų ryšių palaikymo pareigūną.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos reikalų patikėtinį, kuriam pareiškė, kad Varšuvos sprendimas uždaryti vieną iš trijų pasienio punktų su Baltarusija yra „vienašališkas“ ir „nehumaniškas“.
Atsižvelgęs į tai, Minskas nurodė, kad nuo šiol prekes gabenantys Lenkijos sunkvežimiai į Baltarusijos teritoriją galės įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti tik per jų bendros sienos perėjas, o ne per trečiąsias šalis – Lietuvą ir Latviją.
„Visa atsakomybė už jų vežėjų veiklos sąlygų pablogėjimą tenka ribojamųjų priemonių iniciatoriui, tai yra dabartinei Lenkijos vyriausybei“, – rašoma Baltarusijos ministerijos pareiškime.
Minskas taip pat pareiškė, jog sumažins leistiną Lenkijos konsulato Gardine darbuotojų skaičių, kad šis atitiktų Baltarusijos konsulato Balstogėje personalo skaičių, o tai reiškia, kad iš Baltarusijos bus išsiųsta lenkų diplomatų.
„Baltarusijos pusė taip pat nemato prasmės Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos ryšių palaikymo pareigūnui toliau būti šalies teritorijoje“, – nurodė ministerija.
Pranešime priduriama, jog ministerija „pasilieka teisę imtis rimtesnių atsakomųjų priemonių“.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis vėliau tviteryje parašė, jog tuo atveju, „jeigu Baltarusijos valdžia neatsisakys savo planų ir įgyvendins Lenkijos vežėjams numatytus apribojimus, apie kuriuos ji paskelbė, Lenkija imsis atitinkamų priemonių dėl Baltarusijos vežėjų“.
Lenkija praėjusią savaitę paskelbė, kad šalis „valstybės saugumo“ sumetimais uždaro Bobrovnikų pasienio punktą.
Toks sprendimas buvo priimtas kitą dieną po to, kai Baltarusijos teismas skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę lenkų ir baltarusių žurnalistui Andrzejui Poczobutui, kuris kritiškai rašydavo apie prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą.
Baltarusijos vadovybė yra artima Kremliaus sąjungininkė ir ji leido Maskvos pajėgoms panaudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą pernai vasarį įsiveržiant į kaimyninę Ukrainą.
Tuo tarpu Lenkija yra viena pagrindinių Kyjivo rėmėjų.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Baltieji rūmai paskelbė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 30 tūkst. „Wagner“ karių;
-
Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas paskelbė apie užimtą Paraskovijivkos kaimą, esantį netoli Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios;
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulinės saugumo konferencijos metu teigė, kad šiuo metu yra maža tikimybė, jog Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ryžtųsi aktyviai įsitraukti į karą Ukrainoje. Tačiau, jeigu taip nutiktų, pasak V. Zelenskio, tai būtų didžiausia Baltarusijos padaryta klaida istorijoje;
-
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo apie augančius Kinijos ir Rusijos tarpusavio ryšius ir paragino šalis, kurios tiki „demokratija ir laisve“, susivienyti prieš autoritarines jėgas;
-
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace`as pareiškė, kad Rusijos pasitelkiama „mėsmalės“ taktiką karo fronte Ukrainoje nesikeičia. Be to, JK atstovas, reaguodamas į sunaudojamos amunicijos skaičius, paragino ukrainiečius stengtis nusitaikyti į taikinius tiksliau;
-
Europos Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai, penktadienį pranešė diplomatai, su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui kasdien sunaudojant tūkstančius sviedinių;
-
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis pateikė prognozę, kad iki gegužės 1 d. Ukraina turės vadinamus „pergalės ginklus“ – tankus, šarvuočių, artilerijos, ilgojo nuotolio raketų, naikintuvų;
-
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį priėmė kaimyninės Baltarusijos vadovą deryboms dėl karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plėtojimo vykstant kovoms Ukrainoje;
-
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos siųsti Ukrainai, NATO partnerėms bandant surinkti Kyjivui pažadėtą sunkiąją techniką;
-
Rusijos propagandos centrai ir toliau kariauja informacinį karą, kurio pagrindinis vektorius nukreiptas prieš Ukrainos sąjungininkus. Atsižvelgdama į tai, Rusija gali surengti provokacijas ir net teroristinius išpuolius savo teritorijoje, apsimesdama, kad jų organizatoriai – Vakarų šalys.
