Kaip rašo UNIAN, cituodama B. Wallace'o teiginius, išsakytus „Financial Times“, Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, fronte patiria didelius nuostolius, o pasitelkta „mesmalės“ taktika, kuomet diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau siunčia karius žūti mūšio lauke, nesikeičia.
Be to, pastebima, kad nors Rusijos kariuomenė ir bando vykdyti puolimą, tačiau pažanga nėra didelė – naujai okupuojamų teritorijų atstumas skaičiuojamas ne kilometrais, bet metrais.
Nors dalis Ukrainos atstovų, taip pat kitų ekspertų įspėja apie Rusijos ruošimasi surengti naują didelę ataką prieš Ukrainą, B. Wallace'as tikina, kad „nėra jokių įrodymų, jog būtų telkiama didelė rusų pajėgų dalis“.
JK atstovo pastebėjimu, Maskva geba suduoti smūgius palei fronto liniją ir tokiu būdu pasistūmėti į priekį, tačiau skaičiuojama, kad tokių atakų metu žūva tūkstančiai rusų karių.
Ragina ukraineičius šaudyti taikliau
B. Wallace'as, reaguodamas į Ukrainos pareiškimus, kad amunicijos turimos atsargos greitai senka, teigė, kad ukrainiečių kariai turėtų pasistengti šaudyti taikliau ir tokiu būdu sutaupytų artilerijos sviedinių.
„Tam, kad būtų sunaikintos [rusų] pozicijos, jums reikia 100 artilerijos sviedinių ar tik 5? Jeigu tai atliksite tiksliai, jums neprireiks 100 sviedinių“, – teigė jis.
ES galvoja bendrai pirkti šaudmenų Ukrainai
Europos Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai, penktadienį pranešė diplomatai, su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui kasdien sunaudojant tūkstančius sviedinių.
Estija pateikė pasiūlymą, kad 27 šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių.
Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad planas yra panašus į bendrą ES pirkimo schemą, pandemijos metu taikytą COVID-19 vakcinoms.
Tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai pradės diskusijas šiuo klausimu.
Dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba; jis 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos metinių išvakarėse paskelbs raginimą skirti daugiau ginklų Kyjivui.
Keletas Europos diplomatų teigė, kad Estijos pasiūlymui iš esmės pritariama, tačiau artimiausiomis savaitėmis bus dirbama toliau, siekiant parengti konkretų planą.
„Tai paskatins diskusiją ir galbūt ši diskusija baigsis ne tuo, ką siūlo estai“, – sakė vienas diplomatas.
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi pateikti savo pasiūlymus, o gynybos ministrai šį klausimą išsamiau aptars kitą mėnesį.
ES šalys jau nusiuntė Ukrainai ginkluotės už milijardus eurų ir turėjo panaudoti savo atsargas, kad galėtų toliau ginkluoti Kyjivo pajėgas.
Ukrainą remiančios Vakarų šalys dabar stengiasi išspręsti kelis iššūkius: kaip užtikrinti nuolatinį šaudmenų tiekimą Kyjivui, Rusijai atnaujinant puolimą, ir kartu didinti savo gynybos pramonės produkciją.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę perspėjo, kad Ukrainos sunaudojamų šaudmenų skaičius „daug kartų viršija“ Aljanso narių gamybos apimtis.
Estijos apskaičiavimu, Ukrainos pajėgos per dieną paleidžia iki 7 000 artilerijos sviedinių. Tačiau manoma, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu pagamina ne daugiau kaip po 25 000 sviedinių per mėnesį.
Ir ES, ir NATO skubiai siekia, kad jų gynybos pramonė padidintų gamybos apimtis, o tarp būdų, kaip paskatinti didesnę gamybą, minimi bendri pirkimai ir ilgesnės trukmės sutartys.
